Spalio 16-tosios šeštadienio popietę sulaukėme vyrų choro „VARPAS“ 65-mečio jubiliejinio koncerto. Puikiai suprantame, kokiu sudėtingu laikotarpiu gyvename, tad koncertas sukėlė didelį žiūrovų susidomėjimą. Džiugu, kad choras nesutriko, neišsivaikščiojo, o susibūrė į tvirtą branduolį, ruošėsi, repetavo ir po eilės priverstinių atidėjimų nudžiugino chorinę bendruomenę ir klausytojus.
Ir štai, pilnoje žiūrovų Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčios koncertinėje scenoje rikiuojasi 24 žilagalviai, didelę chorinio dainavimo patirtį turintys dainininkai. Įtaigus dirigento profesoriaus Jurijaus Kalco mostas, choro skambėjimo darna privertė suklusti salėje susirinkusius dainos mylėtojus. Susirinkusieji jau po pirmų dainos akordų pajuto, kad tai tas pats, nors kiek ir sumažėjęs, vyrų choras „VARPAS“.
Pirmoje koncerto dalyje žvaliai ir harmoningai, o kur reikia, ir vyriškai darniai, skambėjo lietuvių liaudies, Lietuvos ir užsienio kompozitorių kūriniai. Į šventinę programą gražiai įsipynė Vilniaus moterų choro „Eglė“ balsai. Švelnus ir darnus skambėjimas, kūrinių interpretacija gražiai paįvairino koncertą. Susijungus abiem chorams išgirdome vienus gražiausių lietuviškos chorinės muzikos pavyzdžių: Liongino Abariaus harm. lietuvių liaudies dainą „Augo bernelis“ ir Juozo Gudavičiaus „Kur giria žaliuoja“. Labai įtikinamai ir tobulai skambėjo jubiliejui susibūręs mišrus choras „Senjorų avilys“.
Antroje koncerto dalyje „VARPO“ vyrai iš širdies dainavo klasikinius chorinės muzikos kūrinius, skambius vyriškus chorus iš populiarių operų, o visiems Anapilin išėjusiems choro vadovams ir dainininkams nuskambėjo Juozo Kavaliausko „Atleisk man, Viešpatie“.
Žiūrovus gražiais poezijos posmais džiugino koncerto vedėjas, nepamainomas choro pagalbininkas, ilgametis Lietuvos radijo ir televizijos diktorius Juozas Šalkauskas.
Labai maloniai nuteikė kolegų dėmesys „Varpui“. Nors ne tiek jau daug chorų liko mūsų padangėje, “Varpą“ sveikino vyrų chorų „Aidas“, „Sakalas“, „Ąžuolų klubas“, mišrių chorų „Mokslų akademijos“, „Dobilo“, moterų romansų ansamblio „Juodoji Rožė“ vadovai ir dainininkai bei iš pajūrio atskubėjęs žinomas chorvedys bei dainų autorius Aloyzas Žilys.
Aukštas meninis lygis, įdomiai parinktas repertuaras, gera koncerto režisūra ir darnus skambesys abejingų nepaliko: žiūrovai ilgai stovėdami plojo ir palydėjo dainininkus, dėkodami nenuilstantiems choro meno vadovui ir dirigentui Jurijui Kalcui bei koncertmeisterei Vilmai Pečiukonytei.
Na, o kas toliau??? Kaip atrodys Lietuvos chorinė kultūra 2024 m. Pasaulio lietuvių jubiliejinėje šimtmečio dainų šventėje? Kiek liks vyrų chorų ir bendrai saviveiklinių chorų, jei nesikeis situacija ir įvairių institucijų kultūros vadovų požiūris į chorinę kultūrą? Kodėl mes atsiliekame nuo savo artimiausių kaimynų, kurių Dainų šventės taip pat yra Pasaulio pavelde?…
Dėkojame varpiečiams, linkime stiprybės ir skambios dainos. Tegul jus lydi savos kūrybos dainos žodžiai:
„Dėkojam Dievui: galim dar dainuoti
Ir prisimint išėjusius draugus.
Svarbu išlikti ir neaimanuoti,
„VARPO“ dvasia visur telydi mus!“
Buvęs ilgametis „VARPO“ choro vadovas Petras Puošiūnas
Buvęs ilgametis „VARPO“ choro dainininkas Vincentas Vainoras