Birželį minimi du Lietuvoje plačiai garbinami šventieji – Šv. Antanas Paduvietis ir Šv. Jonas Krikštytojas. Ta proga grigališkojo choralo ansamblis „Schola Cantorum Benedicamus“ (nuotr., vad. Beata Baublinskienė) ir žinomas senosios muzikos atlikėjas, vargonininkas Vilimas Norkūnas birželio 7 d. kviečia į „Kultūros nakties“ koncertą „Gaudeamus Sanctorum“, skirtą šiems ir kitiems šventiesiems. Skambės giesmės iš Vilniuje saugomų grigališkųjų rankraščių bei kūriniai ir improvizacijos vargonams ir organetui. Koncertas vyks Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčioje, pradžia – 18 val.
„Šv. Antanas Paduvietis, Šv. Jonas Krikštytojas, Šv. Agota, Šv. Barbora, Šv. Pranciškus, Šv. Arkangelas Mykolas ir daugelis kitų šventųjų su Švč. Mergele Marija priešaky Lietuvoje ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse ilgus amžius buvo nuoširdžiai garbinami. Apie tai liudija ne tik šventiesiems skirtos bažnyčios ir altoriai, paminėjimo dienos ir atlaidai, bet ir iki mūsų dienų išlikę senieji XIV–XV a. rankraštiniai giesmynai“, – sako koncertinės programos sumanytoja, muzikologė Beata Baublinskienė. Pasak jos, nors XIV ir XV a. – tai Vėlyvųjų Viduramžių ir Renesanso laikai, kai Europos muzikoje klestėjo daugiabalsumas, bažnyčiose ir vienuolynuose vis dar buvo giedamos senesnės vienbalsės grigališkosios giesmės. Jos padėdavo susikaupti maldai ir nukreipdavo besimeldžiančiųjų sielas Dievop. Tad „Kultūros naktį“ rengiamas koncertas „Gaudeamus Sanctorum“ – tai ne tik reta proga išgirsti vilnietiškuose rankraščiuose užrašytus kūrinius, bet ir galimybė patirti tylųjį senosios bažnytinės muzikos poveikį. Koncerto programa – savotiška muzikinė mozaika, kurioje derės ir Vilniuje kadaise giedotos grigališkosios giesmės, skirtos šventiesiems, ir keletas aistringos Švč. Mergelės Marijos garbintojos Hildegardos iš Bingeno kūrinių, ir to laiko muzika vargonams bei organetui. Pradės koncertą mišių įžangos giesmė „Gaudeamus omnes“: skambės net trys jos variantai, skirti Šv. Agotai, Šv. Pranciškui ir Visiems Šventiesiems. „Šis kūrinys klasikinio grigališkojo repertuaro (siekiančio IX–X a.) kontekste išsiskiria tuo, jog jo tekstas nėra paimtas iš Šventojo rašto, kaip kad daugelio grigališkųjų giesmių. Spėjama, kad „Gaudeamus“ kilo iš Sicilijos, nes pirmasis žinomas variantas buvo skirtas Šv. Agotai, o ji buvo šio krašto kankinė. Visgi ypatingo pamaldumo ji nuo seno sulaukdavo ir Lietuvoje – iki šiol išlikęs paprotys šventinti Šv. Agotos duoną. Įdomu, kad labiausiai iš vilnietiškųjų variantų papildomomis natomis išpuoštas Šv. Pranciškui skirtas „Gaudeamus“, o tai tik patvirtina šio šventojo svarbą bernardinams, t. y., pranciškonams observantams, iš kurių giesmyno ir paimtas kūrinys“, – pasakoja B. Baublinskienė.
Dar vienas šventasis, reikšmingas bernardinų pamaldumui, buvo Šv. Antanas Paduvietis. „Apie tai liudija jam skirta aleliuja „Antoni, compar inclyte“ su nepaprastai melodiškai išpuošta viduriniąja dalimi – vadinamuoju versikulu“, – sako muzikologė.
Taip pat ansamblis „Schola Cantorum Benedicamus“ pagiedos Šv. Jonui skirtą mišių įžangos giesmę „De ventre matris meae“, Šv. Mykolui skirtą aleliują „Sancte Michael Archangele“, šventųjų mergelių ir kankinių mišiose atliekamą gradualą „Specie tua“ bei Švč. Mergelei Marijai skirtas giesmes – antifoną „Quam pulchra“ pagal Giesmių giesmės tekstą ir himną „Ave maris stella“. Vilnietiškųjų rankraščių kūrinius papildys Hildegardos iš Bingeno sekvencija „O virga ac diadema“ bei kūriniai ir improvizacijos vargonams ir organetui, interpretuojami senąja bažnytine muzika besidominčio Vilimo Norkūno: skambės Antoine’o Brumelio „Benedictus“, Hildegardos iš Bingeno „Ave generosa“, Christiano Erbacho „Magnificat“ ir kiti opusai.
Grigališkųjų giesmių ir vargonų muzikos koncertas „Gaudeamus Sanctorum“ – „Kultūros naktį“, birželio 7
d., 18 val. Šv. Ignoto bažnyčioje Vilniuje. Įėjimas laisvas!
Adomo Jakšto nuotr.: Schola Cantorum Benedicamus Paliesiaus dvare