Pasitinkant naujo \u201eTraviatos\u201c pastatymo premjer\u0105 \u2013 Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovo Jono Sakalausko pokalbis apie operos svarb\u0105 lietuvi\u0173 kult\u016bros istorijoje su poetu, publicistu, vert\u0117ju Tomu Venclova.<\/p>\n\n\n\n
XIX a. ital\u0173 opera yra svarbus pasaulio kult\u016bros mazgas, kaip ir barokas architekt\u016broje ar impresionizmas dail\u0117je. Operos istorijoje XIX am\u017eius yra labai svarbus periodas. \u201eTraviata\u201d ir paties G. Verdi k\u016bryboje yra viena populiariausi\u0173 oper\u0173, pasi\u017eyminti vis\u0173 pirma pla\u010diu emocij\u0173 spektru. Joje daug dramatin\u0117s ekspresijos, ji turi ypating\u0105 logik\u0105 ir, be abejon\u0117s, suteikia \u017ei\u016brovui nema\u017e\u0105 katars\u012f. Taip pat \u012fdomus jos feministinis bruo\u017eas. “Traviatoje\u201d pavaizduota moteris yra patriarchalin\u0117s visuomen\u0117s auka, o drauge \u2013 stipri moteris, nors viskas baigiasi tragi\u0161kai.<\/p>\n\n\n\n T. Venclova<\/strong>: Tautin\u0117 kult\u016bra pl\u0117tojasi etapais: pirmoji knyga, paskui laikra\u0161tis, universitetas, opera. Kuo svarbi opera? Ji yra men\u0173 sintez\u0117. Joje jungiasi literat\u016bros, muzikos, vaizduojamojo meno, vaidybos elementai. Tauta, kuri gali sau leisti pastatyti oper\u0105, jau yra brandi. Tai tarsi brandos atestatas kult\u016brai.<\/p>\n\n\n\n Pasitinkant naujo \u201eTraviatos\u201c pastatymo premjer\u0105 \u2013 Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovo Jono Sakalausko pokalbis apie operos svarb\u0105 lietuvi\u0173 kult\u016bros istorijoje su poetu, publicistu, vert\u0117ju Tomu Venclova. J. Sakalauskas:… <\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":1505,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1503"}],"collection":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1503"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1503\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1507,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1503\/revisions\/1507"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1505"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1503"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1503"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1503"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
J. Sakalauskas<\/strong>: G. Verdi opera \u201eTraviata\u201d \u017eymi Lietuvos operos teatro prad\u017ei\u0105. 1920 m. gruod\u017eio 31 d. parodyta \u201eTraviata\u201d tapo kiekvien\u0173 Nauj\u0173j\u0173 met\u0173 sutikimo tradicija, kuri v\u0117liau buvo nutr\u016bkusi, bet \u0161\u012fmet j\u0105 atgaivinsime. Kokia J\u016bs\u0173 nuomon\u0117 apie \u201eTraviat\u0105\u201d: tai i\u0161skirtinis k\u016brinys Lietuvos kult\u016bros kontekste ar labiau istorinis atsitiktinumas?<\/p>\n\n\n\n
T. Venclova<\/strong>: \u017dinoma, tai yra embleminis m\u016bs\u0173 kult\u016bros istorijos faktas. \u201eTraviata\u201d taip pat emblemi\u0161ka ir pasaulio kult\u016bros istorijoje. Lietuvoje \u0161i opera buvo rodoma Nauj\u0173j\u0173 met\u0173 vakar\u0105 i\u0161 prad\u017ei\u0173 Kaune, v\u0117liau daug met\u0173 Vilniuje. Tai tikrai \u012fdomi tradicija, d\u017eiaugiuosi, kad ji bus atgaivinta. Greitai sukaks 101-eri metai nuo pirmojo \u0161ios operos pastatymo Kaune, ta\u010diau i\u0161 tikr\u0173j\u0173 gal\u0117tume min\u0117ti ir 150-\u0105sias metines, nes jau 1872 m. Vilniuje \u201eTraviata\u201d buvo pastatyta gastroliuojan\u010dios trup\u0117s. <\/p>\n\n\n\n
Kaune pastatytos pirmosios operos istorija \u2013 legendin\u0117, joje daug \u012fdomi\u0173, \u0161ilt\u0173 detali\u0173. Kod\u0117l buvo pasirinkta \u201eTraviata\u201d? Nes tuo metu buvo lengviausia rasti lietuvi\u0173 solist\u0173 b\u016btent \u0161iai operai. Dar buvo galvojama apie Charles\u2018io Gounod oper\u0105 \u201eFaustas\u201d, bet \u0161ioje operoje svarbi\u0105 viet\u0105 u\u017eima choras, o gero choro tuo metu nebuvo. Pasakojama, kad pirmajame operos \u201eTraviata\u201d pastatyme nebuvo kostium\u0173: vyrai at\u0117jo su savo i\u0161eiginiais kostiumais, moterys \u2013 su savo i\u0161eigin\u0117mis suknel\u0117mis, o pagrindinio vaidmens atlik\u0117ja Adel\u0117 Galaunien\u0117 \u2013 netgi su savo patalyne, kad b\u016bt\u0173 kur mirti scenoje. T\u0105 patalyn\u0119 kiekvien\u0105 vakar\u0105 ji i\u0161sine\u0161davo namo, kad nepavogt\u0173. Muzikantai pirmajam pastatymui buvo renkami net i\u0161 kavini\u0173 ir restoran\u0173. Stigo baletmeisterio \u2013 juo tapo dainininkas Kipras Petrauskas, \u0161iek tiek mok\u0117j\u0119s to amato. \u201eTraviata\u201d buvo rodoma lietuvi\u0173 kalba, vertimo autoriai \u2013 poetai Faustas Kir\u0161a ir Kazys Binkis. Vertimai tais laikais buvo komi\u0161ki, nevyk\u0119. Atsimenu t\u0117vo pasakojim\u0105, kad garsioji Mefistofelio arija \u201eVien tik auksas valdo mus\u201d i\u0161 operos \u201eFaustas\u201d buvo i\u0161versta i\u0161 rus\u0173 kalbos, su kir\u010dio klaidomis: \u201eAnt \u017eem\u0117\u0303s visi \u017emon\u0117\u0303s\u2026\u201d. \u0160iais laikais jau \u012fprasta dainuoti ital\u0173 kalba. Ital\u0173 kalbos fonetika labiausiai tinka operos \u017eanrui.<\/p>\n\n\n\n
J. Sakalauskas: <\/strong>Gr\u012f\u017ekime prie \u201eTraviatos\u201d kaip Alexandre’o Dumas literat\u016bros k\u016brinio \u2013 romano \u201eDama su kamelijomis\u201d. Kod\u0117l pasaulis labiau kalba apie oper\u0105? Ji pranoko literat\u016brin\u012f pagrind\u0105 ir tapo ka\u017ekuo daugiau?<\/p>\n\n\n\n
T. Venclova:<\/strong> Buvo du ra\u0161ytojai Alexandre Dumas: t\u0117vas ir neteis\u0117tas jo s\u016bnus tuo pa\u010diu vardu. T\u0117vas, \u201eTrij\u0173 mu\u0161kietinink\u0173\u201d autorius, buvo nepalyginamai garsesnis. Romanas \u201eDama su kamelijomis\u201d \u2013 vienintelis pla\u010diau \u017einomas jaunesniojo A. Dumas k\u016brinys, paremtas jo paties biografiniu epizodu. Be jokios abejon\u0117s, \u201eDama su kamelijomis\u201d n\u0117ra tokia populiari, kaip opera \u201eTraviata\u201d.<\/p>\n\n\n\n
J. Sakalauskas<\/strong>: Ta\u010diau romane Violetos Valeri prototipas gyvesnis, labiau kontraversi\u0161kas nei operoje. G. Verdi pateik\u0117 egzaltuot\u0105, lyrin\u012f Violetos Valeri paveiksl\u0105, kuriame negatyvi\u0173 spalv\u0173, buvusi\u0173 literat\u016brin\u0117je
versijoje, beveik nelik\u0119\u2026<\/p>\n\n\n\n
T. Venclova<\/strong>: Ital\u0173 operoje vyravo tam tikras moter\u0173 stereotipas \u2013 G. Verdi k\u016br\u0117 \u012f j\u012f atsi\u017evelgdamas. Bet \u201eTraviatoje\u201c yra ir feministini\u0173 u\u017euomin\u0173, kurios buvo naujiena tuo metu.<\/p>\n\n\n\n
J. Sakalauskas<\/strong>: Visgi feministi\u0161kiausia opera turb\u016bt lieka Giacomo Puccini \u201eTurandot\u201d?<\/p>\n\n\n\n
T. Venclova: <\/strong>Turb\u016bt.<\/p>\n\n\n\n
J. Sakalauskas: <\/strong>Buvo savoti\u0161kas ritualas eiti \u012f operos teatr\u0105 klausyti \u201eTraviatos\u201c Brindisi. Pats prisimenu, kad kai kurie \u017ei\u016brovai tre\u010diame veiksme jau i\u0161eidavo. Koki\u0105 J\u016bs prisimenate \u201eTraviat\u0105\u201d?<\/p>\n\n\n\n
T. Venclova<\/strong>: Pats principas Nauj\u0173j\u0173 nakt\u012f rodyti ilg\u0105 oper\u0105 yra ne visai patogus, kadangi \u017emon\u0117s skuba namo, kur parengta puota, be to, po tragi\u0161kos pabaigos pereiti prie \u0161ventin\u0117s nuotaikos tarsi nelengva. Bet a\u0161 manau, kad puikiausiai galima rodyti \u201eTraviat\u0105\u201d Nauj\u0173j\u0173 met\u0173 nakt\u012f. I\u0161 prad\u017ei\u0173 \u2013 publikos jausm\u0173 apvalymas, tada jau galima \u0161v\u0119sti\u2026<\/p>\n\n\n\n
Man nebeteko gird\u0117ti Kipro Petrausko, dainuojan\u010dio Alfred\u0105, nors jis buvo m\u016bs\u0173 \u0161eimos draugas. Ta\u010diau ma\u010diau Virgilij\u0173 Noreik\u0105 Alfredo vaidmenyje: jis buvo mano artimas bi\u010diulis, klasiokas, kuris mane \u012fkalb\u0117jo pereiti i\u0161 vienos klas\u0117s \u012f kit\u0105, kad moky\u010diausi kartu su juo. Dviese eidavome \u012f mokykl\u0105, nes jis gyveno toje pa\u010dioje gatv\u0117je. Mano t\u0117vas daug pasakojo apie tarpukario \u201eTraviatos\u201d spektaklius, kuriuose jis lankydavosi. T\u0117vas ir pats m\u0117go u\u017etraukti \u201ePakelkime taur\u0119 linksmyb\u0117s\u2026\u201d, savo ruo\u017etu pridurdamas \u201e\u2026ir pilkim u\u017e kaklo, draugai\u201d. \u201eTraviata\u201d buvo fantasti\u0161ka tradicija \u2013 lyg nenutr\u016bkstantis kult\u016bros si\u016blas, ry\u0161ys su nepriklausomybe per visas okupacijas. Prisimenu, net pasipiktinau, kai 2002 m. \u201eTraviatos\u201d tradicija buvo nutraukta. A\u0161 balsuoju u\u017e jos atk\u016brim\u0105.<\/p>\n\n\n\n
J. Sakalauskas<\/strong>: Antrosios okupacijos metu lietuvi\u0173 i\u0161eiviai \u012fk\u016br\u0117 \u010cikagos lietuvi\u0173 oper\u0105. Kod\u0117l opera ir tautiniai, valstybiniai reikalai buvo susij\u0119?<\/p>\n\n\n\n
1920 m. Kaune susirinko Steigiamasis seimas, kuris tuo metu ir par\u0117m\u0117 oper\u0105. Susik\u016br\u0117 Lietuvos meno k\u016br\u0117j\u0173 draugija, kuri taip pat prisid\u0117jo prie operos gyvavimo. Opera tiek \u012fsig\u0117r\u0117 \u012f visuomen\u0117s s\u0105mon\u0119, kad jau be jos nebuvo \u012fsivaizduojamas elito gyvenimas. Elitas, atsid\u016br\u0119s emigracijoje, i\u0161 prad\u017ei\u0173 buvo katastrofi\u0161koje pad\u0117tyje, tik kai kurie rado viet\u0105, tarkime, JAV universitetuose. Profesoriai, stamb\u016bs valdininkai tapo juodadarbiais. \u0160iems \u017emon\u0117ms buvo svarb\u016bs prie\u0161kariniai ritualai, taigi jie suk\u016br\u0117 vienintel\u0119 visoje Amerikoje etnin\u0117s grup\u0117s \u010cikagos lietuvi\u0173 oper\u0105.<\/p>\n\n\n\n
J. Sakalauskas<\/strong>: Galime daryti i\u0161vad\u0105, kad opera Lietuvoje u\u017eima svarb\u0173 vaidmen\u012f XX a. tautin\u0117s tapatyb\u0117s kontekste. G. Verdi Italijoje taip pat buvo tautinio i\u0161sivadavimo v\u0117liavne\u0161ys. Jo opera \u201eTraviata\u201d mus lyd\u0117jo u\u017esl\u0117pta laisv\u0117s \u017einute. Kita G. Verdi opera \u201eDon Karlas\u201d buvo rodoma sausio 13-osios i\u0161vakar\u0117se. Ar J\u016bs pastebite \u0161ias tautinio i\u0161sivadavimo paraleles?<\/p>\n\n\n\n
T. Venclova:<\/strong> Opera ka\u017ekuria prasme yra virtusi lietuvi\u0173 tautin\u0117s tapatyb\u0117s dalimi, taip, kaip ir Italijoje. M\u016bs\u0173 tautiniai s\u0105j\u016bd\u017eiai turi kai k\u0105 bendro. Italijos tautinis s\u0105j\u016bdis taip pat yra palyginti v\u0117lyvas, vyko lygiagre\u010diai su m\u016bsi\u0161kiu, ir gana sunkiai. Kada Giuseppe Garibaldi vienijo Italij\u0105, pas mus vyko 1863 m. sukilimas. G. Verdi buvo vienas i\u0161 Italijos tautinio s\u0105j\u016bd\u017eio v\u0117liavne\u0161i\u0173, net jo vardas buvo panaudotas. Po kompozitoriaus operos \u201eKauki\u0173 balius\u201d \u017emon\u0117s prad\u0117jo skanduoti ir ant sien\u0173 ra\u0161yti \u201eViva Verdi\u201d. \u017dodis \u201eVerdi\u201d buvo suvokiamas kaip santrumpa \u201eVittorio Emmanuele re d\u2019Italia\u201d \u2013 Viktoras Emanuelis, Italijos karalius. Tas karalius, padedamas G. Garibaldi, ir suvienijo Italij\u0105. Saky\u010diau, jog ital\u0173 ir lietuvi\u0173 tautini\u0173 s\u0105j\u016bd\u017ei\u0173 paraleli\u0161kumas ligi \u0161iol juntamas.<\/p>\n\n\n\n
J. Sakalauskas<\/strong>: Tarpukario metu b\u016bti operos bendruomen\u0117je rei\u0161k\u0117 b\u016bti \u012ftaking\u0173 \u017emoni\u0173 klube. \u0160iandien pastebiu, kad operos teatro dominavimas elito gyvenime jau yra praeitis, \u017emon\u0117s i\u0161siskirst\u0119 pagal pom\u0117gius. Operos teatras neb\u0117ra vienintel\u0117 susib\u016brimo vieta. Gal dar yra galimyb\u0117 sugr\u0105\u017einti t\u0105 laik\u0105, kai opera buvo svarbiausia elito susitikim\u0173 vieta?<\/p>\n\n\n\n
T. Venclova<\/strong>: Manau, operos teatras vis dar yra pakankamai svarbi vieta, \u012f kuri\u0105 susirenkama aptarti reik\u0161ming\u0173 aktualij\u0173.<\/p>\n\n\n\n
J. Sakalauskas<\/strong>: Lietuva ir \u0161iandien i\u0161skirtin\u0117 pasaulio operos kontekste. Ar tai atsitiktinumas, ar m\u016bs\u0173 kult\u016bros ir operos tapatumo reikalai?<\/p>\n\n\n\n
T. Venclova<\/strong>: Tai, kad mes pastebimi pasaulio teatro kult\u016broje, ne tik operoje, bet ir dramoje, yra d\u017eiugu. Kod\u0117l taip yra? Sakoma, kad lietuviai \u2013 daininga tauta. Daina yra tapusi m\u016bs\u0173 tapatybe \u2013 taip, kaip ir ital\u0173.<\/p>\n\n\n\n
J. Sakalauskas<\/strong>: Min\u0117dami Lietuvos operos 100-met\u012f, u\u017ever\u010diame vien\u0105 ir atver\u010diame kit\u0105 istorijos puslap\u012f. Koks, J\u016bs\u0173 nuomone, bus naujasis operos puslapis Lietuvoje?<\/p>\n\n\n\n
T. Venclova: <\/strong>Kartos kei\u010diasi, i\u0161prana\u0161auti ka\u017ek\u0105 b\u016bt\u0173 sunku. Tik galiu pasakyti, kad kiek beb\u016bt\u0173 modernizmo, postmodernizmo, \u012fvairi\u0173 naujovi\u0173 \u2013 klasikin\u0117 opera i\u0161liks.<\/p>\n\n\n\n
J. Sakalauskas<\/strong>: D\u0117koju u\u017e pokalb\u012f.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"