{"id":1738,"date":"2022-01-14T12:43:50","date_gmt":"2022-01-14T12:43:50","guid":{"rendered":"https:\/\/choras.lt\/?p=1738"},"modified":"2022-01-14T12:43:54","modified_gmt":"2022-01-14T12:43:54","slug":"sausio-13-oji-mes-laisves-vaikai-ir-liudininkai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/2022\/01\/14\/sausio-13-oji-mes-laisves-vaikai-ir-liudininkai\/","title":{"rendered":"Sausio 13-oji. Mes \u2013 laisv\u0117s vaikai ir liudininkai"},"content":{"rendered":"\n<p><br><strong>JONAS SAKALAUSKAS<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p><br>Priklausau kartai, kuri de\u0161imto de\u0161imtme\u010dio prad\u017eioje buvo per ma\u017ea, kad aktyviai dalyvaut\u0173 laisv\u0117s kovose, ir per didel\u0117, kad neprisimint\u0173 to, kas ir kaip vyko. \u0160iandien ir v\u0117l prisiminiau kai kuriuos momentus, detales, o vis\u0105 vaizd\u0105 sukuria b\u016bsena, kuri\u0105 kiekvien\u0105 kart\u0105 i\u0161gyvenu minint Sausio 13-\u0105j\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p><br>Toji sausio 12-oji buvo eilinis vakaras m\u016bs\u0173 \u0161eimoje. Dienos buvo neramios \u2013 visi jaut\u0117me, bet vaik\u0173 gyvenimas turb\u016bt net ir karo metu lieka vaiki\u0161kas. Prisimenu, kad vakare t\u0117t\u0117 ry\u017etingai apsireng\u0117 ir i\u0161\u0117jo. T\u0105 vakar\u0105 mano, a\u0161tuoneri\u0173 met\u0173 vaiko, akimis neatrod\u0117, kad yra ka\u017ekas ne\u012fprasto. Nakt\u012f pakilus i\u0161girdome skambut\u012f, po kurio supratau, kad vyksta ka\u017ekas negerai. V\u0117liau mama ar brolis (nepamenu) pasak\u0117, kad t\u0117t\u0117 ligonin\u0117je, sunkiai su\u017eeistas, kad j\u012f perva\u017eiavo tanket\u0117. V\u0117liau buvo patikslinta, kad t\u0117tis jau po operacijos, nes jam buvo sutrai\u0161kytos kojos, per jas perva\u017eiavo tankas.<\/p>\n\n\n\n<p> Sausio 13-osios ryte \u012f t\u0105 pa\u010di\u0105 ligonin\u0119 buvo paguldyta ir mano mama. Taigi t\u0105 dien\u0105 mes penkiese, keturi berniukai ir viena mergait\u0117, likome vieni namuose. Mums pad\u0117jo mokytojai, kaimynai, gimin\u0117s. V\u0117liau buvome i\u0161si\u0173sti \u012f Druskinink\u0173 sanatorij\u0105, kur gyvenome ir mok\u0117m\u0117s.\u00a0Prisimenu t\u0105 laik\u0105, kaip labai sunk\u0173, nerimasting\u0105, ta\u010diau kupin\u0105 vilties ir vienyb\u0117s. Kai t\u0117t\u0117 pasveiko, kiekviena sausio 13-oji tapo laisv\u0117s \u0161vente ir didvyri\u0173 pagerbimo diena. Man 1991 met\u0173 sausis ir dar pusmetis po to buvo laikas, kurio niekada daugiau nepatyriau. Tuo metu buvome ypatingai vieningi: kaimynai pad\u0117jo kaimynams, pa\u017e\u012fstami \u2013 nepa\u017e\u012fstamiems. Netur\u0117jau t\u0117v\u0173 namie, bet nesijau\u010diau vienas. Visi tiek pad\u0117jo, r\u016bpinosi, kad i\u0161 \u0161iandienos \u017evelgiant atgalios atrodo ne\u012ftik\u0117tina. Nejau\u010diau jokio radikalizmo, visi \u2013 ar kairieji, ar de\u0161inieji, ar mieste, ar kaime, ar teatre, ar kol\u016bkyje \u2013 visi buvo kartu, visi buvo susitelk\u0119 ir tik\u0117jo laisvos Lietuvos id\u0117ja. Nejutau nacionalizmo dvelksmo, agresijos, tik t\u016bkstan\u010dius \u017emoni\u0173, atviromis \u0161irdimis stovin\u010di\u0173 prie\u0161 tankus.<br>\u00a0<\/p>\n\n\n\n<p>Po trisde\u0161imties met\u0173 vaizdas kitas, kitos emocijos. Kartais atrodo, kad mes nesuprantame to, k\u0105 turime ir kiek turime. \u017dmon\u0117s tada netur\u0117jo daug ko, buvo nesaug\u016bs, bet visi aukojosi. Visada klausiu sav\u0119s, kiek liko to, kas buvo t\u0105 sausio 13-\u0105j\u0105. Kai matau dabar gatv\u0117se mar\u0161iruojan\u010dius radikalius, susiprie\u0161inusius \u017emones, skaudan\u010dia \u0161irdimi galvoju, ar mitingai sausio 13-\u0105j\u0105 yra b\u016btent ta forma, kuria galime pagerbti tuos, kurie realiai aukojosi laisv\u0117s vardan. Matyt, laisv\u0117 suteikia teis\u0119 daryti k\u0105 nori, laisvai reik\u0161ti savo norus, mintis, d\u0117l savo asmenini\u0173 nor\u0173, reiting\u0173, \u012ftakos paminant kito laisv\u0119, atmint\u012f. Matyt, tai yra nat\u016bralu, kad valstyb\u0117je yra ir radikalai, ir liberalai, ir nuosaik\u016bs, ir kas tik nori. Ai\u0161ku viena, kad turime vertinti ir saugoti valstyb\u0119, kuri\u0105 turime ir kuriame. Kuo bus daugiau \u017emoni\u0173, kurie nebandys kir\u0161inti vieni kit\u0173, kurie nepils \u017eibalo, o skleis tolerancij\u0105, palaikym\u0105, pl\u0117tos holistin\u012f m\u0105stym\u0105, tuo m\u016bs\u0173 valstyb\u0117, u\u017e kuri\u0105 m\u016bs\u0173 t\u0117vai kovojo, eis s\u0117kmingai \u012f priek\u012f, ir kiekvienam i\u0161 m\u016bs\u0173, m\u016bs\u0173 vaikams ir an\u016bkams bus geriau. Kuo ma\u017eiau \u017emoni\u0173 pe\u0161is ir atras sveiko proto, kada kalb\u0117ti, o kada geriau patyl\u0117ti, tuo bus geriau. Kiekvienas i\u0161 m\u016bs\u0173 kuriame valstyb\u0119. Taip, kaip mes elgiam\u0117s vieni su kitais \u2013 tokia, matyt, ir yra valstyb\u0117. Pasaulyje dainuojan\u010di\u0173 revoliucij\u0173 nebuvo daug. Dabar viskas i\u0161kovojama j\u0117ga. Gaila, kad \u017emon\u0117s, matydami stipr\u0117jan\u010dias dideli\u0173 nedemokrati\u0161k\u0173 valstybi\u0173 j\u0117gas, link\u0119 b\u016bti pragmati\u0161ki, bet\u00a0ne toliaregi\u0161ki.<\/p>\n\n\n\n<p><br>Istorija skaudi, o m\u016bs\u0173 atmintis trumpa. Tikiuosi, kad sausio 13-oji nors \u0161iek tiek primins tuos, kurie kovojo atviromis \u0161irdimis u\u017e m\u016bs\u0173 laisv\u0119. Ir tie \u017emon\u0117s, kurie susilaikys nuo nesantaikos kurstymo, pagalvos, kas gali skatinti dialog\u0105, pasitik\u0117jim\u0105 vieni kitais, o ne griovim\u0105, i\u0161ties pagerbs sausio 13-osios auk\u0173 atminim\u0105. \u0160i data nesusijusi su agresija, pyk\u010diu, prie\u0161i\u0161kumu, smurtu, neapykanta, valstyb\u0117s skaldymu. Susiskald\u0119, net ir i\u0161\u0117j\u0119 su trispalv\u0117mis ir vy\u010diais, mes tarnaujame kitom j\u0117gom. Sant\u016brumas, kantryb\u0117, ramyb\u0117, laisv\u0117s tro\u0161kimas m\u016bs\u0173 tautai leido i\u0161likti daug am\u017ei\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-center\"><strong>Martyno Aleksos nuotr.<\/strong><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>JONAS SAKALAUSKAS Priklausau kartai, kuri de\u0161imto de\u0161imtme\u010dio prad\u017eioje buvo per ma\u017ea, kad aktyviai dalyvaut\u0173 laisv\u0117s kovose, ir per didel\u0117, kad neprisimint\u0173 to, kas ir kaip vyko. \u0160iandien ir v\u0117l prisiminiau&hellip; <\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":1740,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1738"}],"collection":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1738"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1738\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1742,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1738\/revisions\/1742"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1740"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1738"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1738"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1738"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}