\u201eNet ne\u012ftartum\u0117te, kiek daug emocini\u0173 sunkum\u0173 susitvarko, kai sustyguojame fizin\u012f aktyvum\u0105, mieg\u0105, bent kiek sveikiau ir ma\u017eiau pavalgome\u201c, \u2013 teigia psichologas, atidos (angl. mindfulness) mokytojas Paulius Rak\u0161tikas (nuotr.), Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) vedantis didelio darbuotoj\u0173 susidom\u0117jimo sulaukusius emocin\u0117s sveikatos stiprinimo mokymus.<\/p>\n\n\n\n
Be to, kad visus 2022\u2013uosius dedikavo savo kolektyvo emocinei sveikatai, LNOBT inicijavo ir sveikatingumo rengini\u0173 \u201eI\u0161v\u0117dink \u012ftamp\u0105\u201c serij\u0105. Kiekvien\u0105 baland\u017eio penktadien\u012f ne tik teatro bendruomen\u0117, bet ir visi pageidaujantys vilnie\u010diai kvie\u010diami lygiai vidurdien\u012f nuo \u017daliojo tilto pajud\u0117ti Neries krantine \u2013 pusvaland\u012f b\u0117gant, riedant ar tiesiog einant. Prisijungti prie akcijos LNOBT ragina ir \u0161\u012f penktadien\u012f, o apie r\u016bpest\u012f emocine bei tiesiogiai j\u0105 veikian\u010dia fizine sveikata ketina garsiai kalb\u0117ti vis\u0105 baland\u012f. Pokalbis su P. Rak\u0161tiku \u2013 apie tai, kaip kasdien pasir\u016bpinti emocine gerove ir nugyventi ramesn\u012f, laimingesn\u012f gyvenim\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Atrodo, \u0161iandien emocini\u0173 sunkum\u0173 patiriame kitoki\u0173 ir gerokai daugiau, nei anks\u010diau gyvenusios kartos. Kokie sunkumai ir veiksniai lemia j\u0173 gaus\u0117jim\u0105?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Jeigu visi atsakymai yra teigiami, verta savo emocinei sveikatai skirti daugiau d\u0117mesio. Jau dabar.<\/p>\n\n\n\n Emociniai sunkumai, \u012fvair\u016bs psichikos sutrikimai m\u016bs\u0173 visuomen\u0117je vis dar nemenkai stigmatizuojami \u2013 juos patiriantys \u017emon\u0117s vengia apie tai kalb\u0117ti, ne\u017eino, kaip reaguoti \u012f ken\u010diant\u012f \u0161alia esant\u012f, o neretai pasigirsta ir grie\u017etesni\u0173 vertinim\u0173, kad \u201edepresija \u2013 tai ne liga\u201c. Ar pastebite, kad situacija ger\u0117t\u0173?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Pakomentuokite LNOBT sprendim\u0105 imtis lyderyst\u0117s ir atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f emocin\u0117s sveikatos Svarb\u0105. Teatras visus 2022 metus dedikavo savo didelio kolektyvo emocin\u0117s sveikatos gerinimui, o baland\u017eio m\u0117nes\u012f prie iniciatyvos \u201eI\u0161v\u0117dink \u012ftamp\u0105\u201c pakviet\u0117 prisijungti vis\u0105 Vilni\u0173.<\/strong><\/p>\n\n\n\n Kalb\u0117josi Arnoldas Remeika<\/strong><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" \u201eNet ne\u012ftartum\u0117te, kiek daug emocini\u0173 sunkum\u0173 susitvarko, kai sustyguojame fizin\u012f aktyvum\u0105, mieg\u0105, bent kiek sveikiau ir ma\u017eiau pavalgome\u201c, \u2013 teigia psichologas, atidos (angl. mindfulness) mokytojas Paulius Rak\u0161tikas (nuotr.), Lietuvos nacionaliniame… <\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":2156,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2154"}],"collection":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2154"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2154\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":2158,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2154\/revisions\/2158"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2156"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2154"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2154"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2154"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
\u010cia yra skirting\u0173 mokslini\u0173 nuomoni\u0173. Vieni teigia, kad sunkum\u0173 i\u0161ties gaus\u0117ja. Kiti sako, kad apie jas tiesiog daugiau kalbama, o gausu j\u0173 buvo visuomet. Mano galva, abi \u0161ios nuomon\u0117s savaip teisingos, nes d\u0117mesio emociniams sunkumams anks\u010diau i\u0161ties skirdavome gerokai ma\u017eiau. Bet t\u0173 problem\u0173, ko gero, visuomet b\u016bdavo \u2013 tiesiog jas kitaip vadindavome arba nesigilindavome tiek, kiek dabar. \u017dinoma, dar prisideda ir technologij\u0173, gyvenimo spart\u0117jimo, \u017emoni\u0173 gaus\u0117jimo, ekologijos veiksniai, kas sunkum\u0173 spektr\u0105 tik i\u0161ple\u010dia. Net ir karo akivaizdoje emocini\u0173 problem\u0173 dinamika gali klaidinti \u2013 pavyzd\u017eiui, \u017emon\u0117s akimirksniu mobilizuojasi, susitelkia veikti. Stebime daug dr\u0105saus ir pasiaukojan\u010dio elgesio atvej\u0173, o tai gali kurti klaiding\u0105 po\u017ei\u016br\u012f, kad karo metu tam tikros problemos dingsta. Ta\u010diau ilgesn\u0117je perspektyvoje \u0161ie gil\u016bs i\u0161gyvenimai atsiskleid\u017eia itin ilgu ir sunkiu gijimu.<\/p>\n\n\n\n
Didel\u012f gyvenimo temp\u0105, kuris da\u017en\u0105 priveda prie emocini\u0173 krizi\u0173, galima l\u0117tinti, o u\u017ekeltas ambicijas, da\u017enai tampan\u010dias perdegim\u0173 prie\u017eastimi \u2013 ma\u017einti. Bet kaip b\u016bti su \u017emoni\u0173 ir gamtos sukeltais kataklizmais \u2013 karais, pandemijomis, kuri\u0173 kontroliuoti niekaip negalime? Kaip moderniam, visk\u0105 planuojan\u010diam \u017emogui mokytis gyventi laikinume, neapibr\u0117\u017etume, laukime, gr\u0117sm\u0117je?<\/strong><\/p>\n\n\n\n
Daug kan\u010dios patys sau sukuriame bandydami visk\u0105 kontroliuoti. Tai pasidaro ypa\u010d akivaizdu nutikus niekaip m\u016bs\u0173 kontrolei nepavaldiems \u012fvykiams. Si\u016blau sau kelet\u0105 kart\u0173 pakartoti toki\u0105 mint\u012f: tik laiko klausimas, kada nutiks mano akistata su bej\u0117gi\u0161kumu. Steb\u0117kite, kokios reakcijos \u012f j\u0105 kyla. Neabejoju, kad daugeliui skaitytoj\u0173 \u0161i mintis sukels nemalon\u0173 \u0161iurpuliuk\u0105, nor\u0117sis jos negird\u0117ti ir ja netik\u0117ti. Galb\u016bt pulsime tuoj pat save guosti, kad viskas bus gerai ar kad viskas praeina. \u0160i kiekvieno m\u016bs\u0173 reakcija \u012f toki\u0105 mint\u012f gali b\u016bti lakmuso popier\u0117lis pasitikrinti savo santyk\u012f su kontrol\u0117s atsisakymu ir savo ego paleidimu. Tai padarius, gyvenimas i\u0161ties pager\u0117ja. Praverst\u0173 sau da\u017eniau priminti, kad gyvenimas n\u0117ra tik apie mane, jis n\u0117ra apie vieno asmens norus, ambicijas ir l\u016bkes\u010dius. Vis ai\u0161kiau atskirkime savo l\u016bkes\u010dius nuo likusio didelio pasaulio \u012fvyki\u0173 t\u0117kmes. Kai pamir\u0161tame taip daryti, priimti tuos j\u016bs\u0173 i\u0161vardintus sud\u0117tingus \u012fvykius tampa vis sunkiau.<\/p>\n\n\n\n
Kalbant konkre\u010diai apie meno, k\u016brybos pasaulio \u017emones, kurie da\u017enai i\u0161skiriami kaip jautresni, subtilesn\u0117s psichikos, \u2013 kokios rizikos emocinei sveikatai b\u016bdingos \u0161iems \u017emon\u0117ms? Ar tikrai meno \u017emon\u0117s pasaul\u012f mato kitaip?<\/strong><\/p>\n\n\n\n
Lengva suklysti apibendrinant, ta\u010diau taip, k\u016brybai reikalingas jautrumas. O jeigu \u0161is profesinis jautrumas dar sutampa ir su asmenybiniu jautrumu, galime kalb\u0117ti apie jautresn\u012f asmen\u012f, kuriam gali b\u016bti sunkiau priimti kritik\u0105, neu\u017esiciklinti am\u017eino perfekcionizmo siekime, adekva\u010diai save vertinti ar pernelyg nesusitapatinti su savo profesija. Taip pat kyla i\u0161\u0161\u016bki\u0173 ir su darbo-poilsio re\u017eimo balansu, profesinio ir asmeninio gyvenimo prasilenkimais, kas kartu veda ir \u012f perdegim\u0105 ar kitas problemas. Rizikos daugiau matau tarp jaunesni\u0173 \u017emoni\u0173, kurie vis dar ie\u0161ko savo b\u016bdo dirbti ir balansuoja tarp neapr\u0117piam\u0173 nor\u0173 ir itin \u017eemi\u0161ko nuovargio.<\/p>\n\n\n\n
Taigi, kaip atpa\u017einti, kad patiriamas emocinis sunkumas per\u017eengia pavojing\u0105 rib\u0105? U\u017etenka sau tai pripa\u017einti ar vis d\u0117lto diagnoz\u0119, pavyzd\u017eiui, dabar tokio da\u017eno perdegimo, turi nustatyti specialistai?<\/strong><\/p>\n\n\n\n
Nebandykime patys sau diagnozuoti lig\u0173. Emociniai sunkumai apima vis\u0105 aib\u0119 problem\u0173 ir simptom\u0173, ir tiksliai juos atpa\u017einti gali tik \u017einovai. Tod\u0117l jeigu kyla klausimas \u201eKas man yra?\u201c, verta pasitarti su \u0161eimos gydytoju ar kitu specialistu. Bus i\u0161 karto ai\u0161kiau, kuria kryptimi jud\u0117ti ie\u0161kant atsakym\u0173. Ta\u010diau steb\u0117ti save turime kiekvienas. \u010cia ir dabar galime sau u\u017eduoti kelis itin paprastus klausimus:<\/p>\n\n\n\n
Norint gerinti savo emocin\u0119 sveikat\u0105, labai svarbi prevencija. Kaip u\u017ekirsti keli\u0105 perdegimui, nuolatiniam nerimui, li\u016bdesiui ar baimei, nuotaik\u0173 kaitai, kitiems m\u016bs\u0173 kasdienyb\u0119 apkartinantiems rei\u0161kiniams? Kiek tiesos raginime savo emocine sveikata prad\u0117ti r\u016bpintis nuo fizinio k\u016bno?<\/strong><\/p>\n\n\n\n
Apie fizin\u012f aktyvum\u0105 da\u017enai kalbame kaip apie ka\u017ekok\u012f gyvenimo pried\u0117l\u012f. Nors i\u0161 ties\u0173 tai yra pati gyvenimo esm\u0117 \u2013 b\u016bti ir i\u0161likti aktyviam. Savo veikloje matau, kad fizinio aktyvumo tr\u016bksta daugeliui, nors b\u016btent tai yra papras\u010diausiai pasiekiama. Net ne\u012ftartum\u0117te, kiek daug emocini\u0173 sunkum\u0173 susitvarko, sustygavus tinkam\u0105 fizin\u012f aktyvum\u0105, mieg\u0105, bent kiek sveikiau ir ma\u017eiau valgant. Si\u016bly\u010diau prad\u0117ti nuo pasir\u016bpinimo fiziniu k\u016bnu, nes j\u012f visi turime, galime j\u012f jausti, matyti, puosel\u0117ti. Nematuokite rezultat\u0173, nekelkite tiksl\u0173, nesiafi\u0161uokite savo b\u016bsim\u0173 poky\u010di\u0173 socialiniuose tinkluose \u2013 visa tai butaforija. \u012esiklausykite \u012f k\u016bn\u0105 \u2013 jis pats pasakys, ko jam reikia, tik ar b\u016bsite dr\u0105s\u016bs jam tai duoti? Neskub\u0117kite ir neskubinkite k\u016bn\u0105 keistis. Nes gali b\u016bti, kad d\u0117l skub\u0117jimo j\u016bs\u0173 k\u016bnas ir tapo apleistas. \u017dvelgiant pla\u010diau, praverst\u0173 pasir\u016bpinimo savimi plano sudarymas. Juk \u012fsivardiname darbo tikslus, nor\u0173 s\u0105ra\u0161us, karjeros \u017eingsnius, tad pra\u0161ome susidaryti ir esmin\u012f plan\u0105, kuris bus pagrindu kitiems. \u012e \u0161\u012f plan\u0105 \u012ftraukime veiklas, kuriomis kasdien savimi r\u016bpinam\u0117s. Tobula, jeigu kiekvienoje dienoje yra bent po kelias veiklas, skirtas savo fizinio k\u016bno puosel\u0117jimui, ger\u0173 emocij\u0173 skatinimui, bendravimo su artimaisiais palaikymui, profesinio tikslo siekimui, protinio lankstumo lavinimui bei dvasingo ar prasm\u0117s jausmo k\u016brimui.<\/p>\n\n\n\n
Esate psichologas, s\u0105moningumo ir atidos mokytojas, mokote \u017emon\u0117s b\u016bti \u010dia ir dabar. Kaip \u0161itos metodikos padeda kasdieniame gyvenime? Duokite kelis svarbiausius patarimus, k\u0105 kiekvienas galime daryti kasdien, kad gyventume ramesnius ir laimingesnius gyvenimus.<\/strong><\/p>\n\n\n\n
\u0160ie b\u016bdai moko nepra\u017eiopsoti gyvenimo. Vydamiesi j\u012f ten, kur jis laukia priekyje, da\u017enai pra\u017eiopsome, kad jis vis\u0105 laik\u0105 buvo greta, o mes taip retai \u012f j\u012f atsisukdavome. Man tai yra apie i\u0161minting\u0105 l\u0117tum\u0105, kuris sukuria gyvenimo kokyb\u0119. Neapsigaukite \u2013 skub\u0117ti da\u017enai tenka ir kartais verta, bet galime skub\u0117ti sveikiau. \u0160tai keletas mano patarim\u0173 laimingesniam gyvenimui:<\/p>\n\n\n\n
<\/li><\/ol>\n\n\n\n
Tai l\u0117ti procesai, bet kalb\u0117jimasis apie tai, d\u0117mesys \u0161ioms temoms tikrai padeda ma\u017einti i\u0161ankstines nuostatas. Pastebiu vis daugiau kolektyv\u0173 ir organizacij\u0173, kurios \u0161ias temas \u012fsileid\u017eia \u012f savo darbo aplink\u0105, galb\u016bt i\u0161vis pirm\u0105 kart\u0105, ir tai rodo, kad temos \u201eatsirakina\u201c, tik tam reikia laiko ir m\u016bs\u0173 vis\u0173 aktyvumo.<\/p>\n\n\n\n
Labai sveikinu tokias iniciatyvas. \u017dinau, kad prad\u017eioje jos susilaukia kriti\u0161kesnio po\u017ei\u016brio, nes ka\u017ekam tai atrodo mada, ka\u017ekam per daug dirbtina ar nesusij\u0119 su darbu, bet visa tai ir vyksta nuosekliai formuojant tinkam\u0105 po\u017ei\u016br\u012f \u012f fizin\u0119 ir emocin\u0119 sveikat\u0105. Skepsio yra visuomet, bet tokiais atvejais svarbu atsigr\u0119\u017eti \u012f pa\u010di\u0105 esm\u0119: sveikesn\u0117 visuomen\u0117 prasideda nuo sveikesnio man\u0119s, o link sveikesnio sav\u0119s reikia \u017eengti pirm\u0105 \u017eingsn\u012f. Kartu su kolegomis b\u016bna lengviau i\u0161sijudinti, o tuomet, \u017ei\u016br\u0117k, pajutus naud\u0105 sunku ir sustoti. A\u0161 organizacijose daugiausia vedu t\u0119stines emocin\u0117s sveikatos stiprinimo programas. J\u0173 populiarumas nuosekliai auga b\u016btent pavyzd\u017eio d\u0117ka \u2013 \u017emon\u0117s kalbasi, rekomenduoja. Ko gero, taip nutiko ir j\u016bs\u0173 organizacijoje, kur grup\u0117s greitai u\u017esipild\u0117, jau atsirado ir laukian\u010di\u0173j\u0173 eil\u0117. Geri pavyzd\u017eiai \u012fkvepia, tad gal galime kiekvienas b\u016bti tuo geru pavyzd\u017eiu?<\/p>\n\n\n\n
A\u010di\u016b u\u017e atsakymus. Kuo garsiau ir pla\u010diau apie tai kalb\u0117sime, tuo grei\u010diau \u012fvyks l\u016b\u017eis, kai prisipa\u017einti turint emocini\u0173 sunkum\u0173 nebebus nei g\u0117da, nei pasaulio pabaiga.<\/strong><\/p>\n\n\n\n