{"id":245,"date":"2020-12-09T11:48:00","date_gmt":"2020-12-09T11:48:00","guid":{"rendered":"https:\/\/choras.lt\/?p=245"},"modified":"2020-12-17T18:30:14","modified_gmt":"2020-12-17T18:30:14","slug":"kodel-mes-dainuojam","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/2020\/12\/09\/kodel-mes-dainuojam\/","title":{"rendered":"Kod\u0117l mes dainuojam?"},"content":{"rendered":"\n

Dovil\u0117 \u0160ileikyt\u0117<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u200e<\/p>\n\n\n\n

\u200e<\/p>\n\n\n\n

Nuo 1990 m. antrasis gruod\u017eio sekmadienis minimas kaip pasaulin\u0117 chor\u0173 diena. Per tiek met\u0173 turb\u016bt dar nebuvo tokios chor\u0173 dienos, kad (m\u0117g\u0117j\u0173) chorai negal\u0117t\u0173 jos \u0161v\u0119sti dainuodami. Dabar daug kur jei repeticijos ir vyksta, tai tik nuotoliniu b\u016bdu. O koncertai \u2013 tik prisiminimuose arba ateities planuose (irgi labai neai\u0161kiuose). Bet tai gera proga prisiminti gra\u017eias arba juokingas akimirkas, \u017ei\u016br\u0117ti nuotraukas ir vaizdo \u012fra\u0161us i\u0161 repeticij\u0173, koncert\u0173, kelioni\u0173, sustoti, pails\u0117ti, susim\u0105styti, apibendrinti. Kod\u0117l mes dainuojam, k\u0105 mums tai suteikia, kod\u0117l mes to pasiilgstam? Tokius klausimus kartais tiesiogiai (arba ne) u\u017eduoda nedainuojantys aplinkiniai \u2013 nami\u0161kiai, draugai, artimieji, kolegos.<\/p>\n\n\n\n

\u200e
Mes, choristai, esam tie, kurie nuolat vakarais, kai \u201enormal\u016bs \u017emon\u0117s\u201c jau b\u016bna i\u0161\u0117j\u0119 namo, painiojam\u0117s po kojomis valytojoms darboviet\u0117se ir auk\u0161tosiose mokyklose ar kult\u016bros centruose, kur vyksta repeticijos (valytoja pamato, kad eini \u012f tualet\u0105: \u201eNenor\u0117\u010diau, kad eitum\u0117t\u201c), \u012f darb\u0105 ne\u0161am\u0117s ne tik piet\u0173, bet ir vakarien\u0117s d\u0117\u017eutes (tod\u0117l vakarais sukin\u0117damiesi aplink \u0161aldytuvus ar mikrobang\u0173 krosneles vis sulaukiam koleg\u0173 klausimo, ar tik dabar pietaujam). Kartais laukdami repeticijos, kurios prad\u017eia 19.30, u\u017esukam \u012f knygyn\u0105, nepa\u017ei\u016brim \u012f darbo laik\u0105 ir nety\u010dia mus ten kelioms minut\u0117ms u\u017erakina. M\u016bs\u0173 draugai ar \u0161eimos nariai turb\u016bt jau susitaik\u0117, kad laisvalaikio planus reikia derinti i\u0161 anksto: chorist\u0173 vakarai (bent du per savait\u0119) yra u\u017eimti, kai kurie savaitgaliai, dalis atostog\u0173 \u2013 taip pat. Ilg\u0105j\u012f liepos 6-osios savaitgal\u012f kvie\u010dia \u012f kelion\u0119? Kaip ty\u010dia \u2013 Dain\u0173 \u0161vent\u0117. Lankom repeticijas, nes nuo vaikyst\u0117s esam \u012fprat\u0119 ne kasdien tiesiai namo po pamok\u0173 va\u017eiuoti, t\u0105 pat\u012f darom ir po darbo, nes mums patinka dainuoti, nes suprantam, kad rezultato siekiam, mokom\u0117s k\u016brinius, ruo\u0161iam\u0117s koncertams ne pavieniui, o kaip komanda, stengiam\u0117s ne tik d\u0117l sav\u0119s, bet ir kit\u0173 \u2013 kolektyvo nari\u0173, vadov\u0173. Ir apskritai, gal mes, tie vaikai, kurie augom dainuodami chorin\u0119 muzik\u0105, tampam kiek \u201ekitokiais\u201c suaugusiais? Mokan\u010diais matyti, jausti, siekti daugiau. Labiau k\u016br\u0117jais nei vartotojais. Tiesiogine to \u017eod\u017eio prasme nekuriam, atliekam kit\u0173 k\u016bryb\u0105, bet ka\u017ek\u0105 aktyviai veikiam \u2013 ne (vien tik) televizori\u0173 \u017ei\u016brim ar knygas skaitom, o darom ka\u017ek\u0105 (t. y. repetuojam), kas tampa rezultatu (pasirodymais koncertuose).<\/p>\n\n\n\n

\u200e
Ne per kiekvien\u0105 repeticij\u0105, koncert\u0105, tikrai ne per kiekvien\u0105 k\u016brin\u012f, bet vis d\u0117l to neretai dainuojant norisi \u0161ypsotis arba verkti. Arba tiesiog jauti t\u0105 gerum\u0105, net jei jo neparodai i\u0161ori\u0161kai. Jauti, kad siela auga, kad bandai pasiekti ka\u017ek\u0105 didelio ir gra\u017eaus arba tiesiog tau gera b\u016bti \u010dia ir dabar. Ne tik koncertuojant ar repetuojant \u2013 galim tiesiog dainuoti gatv\u0117je, eidami po Dain\u0173 \u0161vent\u0117s ar autobuse, va\u017eiuodami \u012f koncertus ar i\u0161 j\u0173, stov\u0117dami eil\u0117je prie maisto per dain\u0173 \u0161ventes. Kartais kaip tik labiau \u012fsimena ir daugiau emocij\u0173 sukelia toks dainavimas be dirigento ir be programos. Smagu \u017ei\u016br\u0117ti \u012f vaikus po Moksleivi\u0173 dain\u0173 \u0161vent\u0117s koncerto, kai jie sulip\u0119 \u012f autobusus dainuoja toliau. Arba gera dainuoti liaudies dainas su kitais kolektyvais laukiant Dain\u0173 \u0161vent\u0117s eityni\u0173, b\u016bnant vienu choru, nes eityni\u0173 metu kiekvienas choras dainuos ka\u017ek\u0105 savo… Kart\u0105 per Dain\u0173 \u0161vent\u0117s generalin\u0119 repeticij\u0105 tur\u0117jom kok\u012f pusvaland\u012f laukt orkestro, jis tuo metu koncertavo \u201eVario audroj\u201c, mes i\u0161dainavom dainas a cappella ir \u012fstrigom \u2013 negalim toliau be orkestro repetuot. Laukiam, laukiam, ved\u0117jai leido norintiems \u012f mikrofon\u0105 pakalb\u0117t, draugai sveikino vien\u0105 chorist\u0105 su gimtadieniu, visi keliolika t\u016bkstan\u010di\u0173 jam \u201eIlgiausi\u0173 met\u0173\u201c sudainavom, paskui D. Beinaryt\u0117 liaudies dainas \u201eu\u017evedin\u0117jo\u201c. Tokie dalykai man patinka. Orkestr\u0105, ai\u0161ku, pasitikom su dideliausiom ovacijom.<\/p>\n\n\n\n

\u200e
Emocijas ne tik patiriam patys, bet ir dovanojam kitiems \u2013 kartais net vizualiai galim matyti j\u0173 reakcijas, jei klausytojai verkia ar klausosi choro i\u0161si\u017eioj\u0119 (taip, tiesiogine to \u017eod\u017eio prasme). Ka\u017ekada esu ra\u0161ius, kad labiausiai man patinka generalin\u0117s repeticijos \u2013 tarsi nebe repeticija, bet dar ne koncertas. Truput\u012f stebuklingas laikas. Po kelioni\u0173 prisiminimuose i\u0161lieka rytin\u0117s repeticijos vie\u0161butyje, vadovi\u0173 kambaryje (prie\u0161 kurias buvo ir \u012fvairi\u0173 klausim\u0173: \u201eKaip \u010dia dainuosim ryte, gal pri\u017eadinsim miegan\u010dius, \u017emon\u0117s pyks?\u201c), o a\u0161 pagalvojau, kad nor\u0117\u010diau b\u016bti taip pa\u017eadinta ir kaip \u017eadintuvo melodij\u0105 nusista\u010diau E. E\u0161envaldo \u201eO salutaris hostia\u201c \u012fra\u0161\u0105 i\u0161 choro jubiliejaus.<\/p>\n\n\n\n

Ko mes ten i\u0161mokstam?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u200e<\/p>\n\n\n\n

Dainuodamas chore i\u0161moksti planuoti laik\u0105 (\u201e\u0160iandien koncertas. Atidedam meil\u0119, buit\u012f, mokslus…\u201c \u2013 mok\u0117 muzikos mokytojas vidurin\u0117je mokykloje. \u201eDar pusvalandis \u2013 sp\u0117sit ir persirengt, ir nusirengt, ir pavalgyt, ir pamiegot! \u2013 prie\u0161 vien\u0105 student\u0173 choro koncert\u0105 pasak\u0117
vadov\u0117. Ir i\u0161 tikr\u0173j\u0173 t\u0105kart sp\u0117jom visk\u0105). Studijuodamas ir sesijos metu lankydamas chor\u0105 supranti, kad tai vaistas nuo prokrastinacijos (atid\u0117liojimo). \u017dinodamas, kad vakare repeticija, nuo ryto s\u0117di ir mokaisi, o ne apgaudin\u0117ji save, kad tuoj (po valandos, po dviej\u0173) prad\u0117si t\u0105 daryti, o i\u0161 tikr\u0173j\u0173 vis sugalvoji, k\u0105 \u010dia nuveikus vietoj mokymosi. Dar i\u0161moksti ie\u0161koti vidin\u0117s \u0161viesos savyje. B\u016bti ja, kurti j\u0105, skleisti kitiems. Kai dainuoji, atrodo, tavo pasaulis tampa spalvingesnis, \u012fdomesnis. Atiduoti \u0161ird\u012f, b\u016bti \u0161viesiais, m\u0117gautis muzika, galvoti apie tai, apie k\u0105 dainuojam (apie meil\u0119, apie mam\u0105, apie Lietuv\u0105), \u0161ypsotis, b\u016bti kaip angeliukai, dainuoti \u0161viesiai, giedoti kaip lak\u0161tingaloms \u2013 to vadovai pra\u0161o chorist\u0173. Dar jie sako, kad muzika turi b\u016bt ne bejausm\u0117, o gyva, natos \u2013 \u201espalvotos\u201c, dainuoti reikia lengvai (\u201eant sparn\u0173, ant debesies atsis\u0117sti\u201c), kad nieko n\u0117r baisiau negu dainuot be d\u016b\u0161ios: be meil\u0117s muzikos b\u016bti negali, kad k\u016brinys turi b\u016bti \u201ekaip pasaka\u201c, o giedant sakralin\u0119 muzik\u0105 reikia melstis (\u201e\u012e dang\u0173 nueinat, visos nuod\u0117m\u0117s atleistos\u201c), \u201ei\u0161 \u0161irdies i\u0161pjaut t\u0105 la diez\u0105\u201c. Kitaip tariant \u2013 k\u016brinio metu b\u016bti truput\u012f \u201ene \u010dia\u201c, nuo materialaus pasaulio trumpam priart\u0117ti prie dvasinio.<\/p>\n\n\n\n

\u200e
Kai esi mokomas dainuoti \u0161viesiai, bent retkar\u010diais bandai taip ne tik dainuoti, bet ir gyventi, siekti to. Nes gyvenimas ne tik pareigos, atsakomyb\u0117, egzaminai, ataskaitos, mokes\u010diai, susirinkimai. Nes gyventi be meno b\u016bt\u0173 per daug nyku ir nuobodu. Per rimta. Per repeticijas mokom\u0117s ne tik dainuoti, bet ir b\u016bnam pra\u0161omi \u0161ypsotis. \u201eEsat triskart gra\u017eesn\u0117s, kai \u0161ypsot\u0117s\u201c, \u2013 sako vadov\u0117. O pozityvaus m\u0105stymo knygose ra\u0161oma, kad net ir nelabai nat\u016braliai \u0161ypsantis smegenys gauna signal\u0105, kad \u017emogus yra laimingas.<\/p>\n\n\n\n

\u200e<\/p>\n\n\n\n

Dain\u0173 \u0161vent\u0117s<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u200e<\/p>\n\n\n\n

Dain\u0173 \u0161vent\u0117 \u2013 tai kelion\u0117 \u012f paralelin\u0119 visat\u0105 u\u017e realyb\u0117s rib\u0173. Kartais kyla klausimas, ar gali gyvenimas b\u016bti toks gra\u017eus? Gali. Nes jis toks yra. Nesvarbu, kad ne kasdien. Kas 4\u20135 metus b\u016bna.<\/p>\n\n\n\n

\u200e
Tie, kurie dalyvavo pirmosiose Dain\u0173 \u0161vent\u0117se, va\u017eiuodavo gyvuliniais vagonais, miegodavo ant \u0161ieno, dabar mes darom \u201eselfius\u201c ir d\u0117liojam \u201eha\u0161tagus\u201c (#noriuatgal, #geriausiasavait\u0117pasaulyje ir pan.) ar \u0161irdutes socialiniuose tinkluose, nes puikiai suprantam, kad \u017eod\u017eiais to jausmo neperteiksi.<\/p>\n\n\n\n

\u200e
Kart\u0105 eidama \u012f Knyg\u0173 mug\u0119 gird\u0117jau, kaip viena mergina sak\u0117: \u201e\u0160iandien man Kal\u0117dos\u201c. Dainuojantiems, \u0161okantiems ar grojantiems j\u0173 Kal\u0117dos, j\u0173 atlaidai yra Dain\u0173 \u0161vent\u0117s. Gerai, kad j\u0173 reikia laukti ketverius metus (mokiniams \u2013 dvejus). Kitaip i\u0161 laim\u0117s ir gro\u017eio, nuo tokios \u017emoni\u0173 bendryst\u0117s i\u0161prot\u0117tum, tokias emocijas reikia dozuoti. Viena Dain\u0173 \u0161vent\u0117 baigiasi (ir tas jausmas, kai turi gr\u012f\u017eti \u012f kasdien\u012f gyvenim\u0105 i\u0161 tos kitos realyb\u0117s, yra gan\u0117tinai li\u016bdnas), o a\u0161 jau laukiu kitos. Ir kaip \u017einia, \u0161\u012fkart kitos \u0161vent\u0117s palaukti teks gerokai ilgiau nei \u012fprasta.<\/p>\n\n\n\n

\u200e
2009 m. T\u016bkstantme\u010dio dain\u0173 \u0161vent\u0117 \u201eAm\u017ei\u0173 sutartin\u0117\u201c tikrai buvo verta t\u016bkstantme\u010dio vardo \u2013 pati \u201estipriausia\u201c, kurioje iki \u0161iol teko dalyvauti. Repertuaras (kantata, nors jos mes tik klaus\u0117m\u0117s), atmosfera, \u017ei\u016brov\u0173 j\u016bra (iki tol koncertai b\u016bdavo mokami, \u017emoni\u0173 b\u016bdavo gerokai ma\u017eiau, be to, ankstesn\u0117je \u0161vent\u0117je 2007 m. tris dienas kone be perstojo lijo, buvo at\u0161auktos eityn\u0117s) ir joje besiplaikstan\u010dios v\u0117liavos… Ka\u017ekoks stebuklas tvyrojo ore. Kol grojo pu\u010diamieji ir dainavo vaikai, mums buvo pertrauk\u0117l\u0117, tada nor\u0117josi valgyt, pajau\u010diau, kad skauda koj\u0105, kuri\u0105 prisitryniau prie\u0161 koncert\u0105, bet kai v\u0117l gr\u012f\u017eau dainuot, pamir\u0161au visk\u0105. Ypa\u010d per final\u0105. Nesijaut\u0117 jokio nuovargio, neliko nieko, daina mus ne\u0161\u0117, po kiekvieno k\u016brinio skandavom \u201eLie-tu-va\u201c, prisiminiau, kad ir Sausio 13-i\u0105j\u0105 prie televizijos bok\u0161to, Seimo, Baltijos kelyje \u017emon\u0117s dainavo, giedojo, band\u017eiau \u012fsivaizduoti, kaip jie tada jaut\u0117si.<\/p>\n\n\n\n

\u200e
2014 m. Baltijos \u0161ali\u0173 student\u0173 dain\u0173 ir \u0161oki\u0173 \u0161vent\u0117 \u201eGaudeamus\u201c Daugpilyje, Latvijoje. Smagiausia buvo, kai vidurin\u0117s mokyklos, kur gyvenom, valgykloje KTU ansamblis \u201eNemunas\u201c po m\u016bs\u0173 \u0117jo valgyt, stov\u0117dami eil\u0117j dainavo, o mes mu\u0161amaisiais \u2013 \u0161akut\u0117m \u012f stiklines \u2013 palaik\u0117m ritm\u0105. Pavalg\u0119 keliavom \u012f miest\u0105, o smagiausia dalis buvo gr\u012f\u017etant \u2013 \u0117jom centre ir dainavom \u201e\u0160ird\u017ei\u0173 kalb\u0105\u201c, \u201eKur giria \u017ealiuoja\u201c visi ratu sustoj\u0119 ir susikabin\u0119 stotel\u0117j, prie m\u016bs\u0173 vis prisijungiant kitiems lietuviams choristams. Tramvajuj ir mokyklos kieme dainos skamb\u0117jo toliau.<\/p>\n\n\n\n

\u200e
\u2013 K\u0105 dainuojam?
\u2013 \u201eKur giria \u017ealiuoja\u201c!
\u2013 Taigi jau du kartus \u017ealiavo!
\u2013 Vis tiek.<\/p>\n\n\n\n

\u200e
Kur slypi Dain\u0173 \u0161ven\u010di\u0173 magija, \u012ftraukianti dalyvius ir ver\u010dianti dalyvauti v\u0117l ir v\u0117l, prisiminti kaip vien\u0105 gra\u017eiausi\u0173 dalyk\u0173 gyvenime? Ne kart\u0105 band\u017eiau atsakyti \u012f \u0161\u012f klausim\u0105, bet suprantu, kad to stipraus ir gra\u017eaus jausmo jo nepatyrusiam nenupasakosi, neapra\u0161ysi, j\u012f reikia patirti pa\u010diam. Tai vienas i\u0161 b\u016bd\u0173 myl\u0117ti Lietuv\u0105, galimyb\u0117 paprastam \u017emogui sukurti stebukl\u0105, pakilti ka\u017ekur vir\u0161 kasdienyb\u0117s, laiko ir erdv\u0117s rib\u0173, pajusti bendryst\u0119 kartu su did\u017eiule minia nepa\u017e\u012fstam\u0173 \u017emoni\u0173, did\u017eiuotis savo tauta ir jos tradicijomis. Kai keliolika t\u016bkstan\u010di\u0173 dainuoja \u201ePikti \u010d\u0117sai pra\u017euvo\/vis jau kitaip neg\u2018 buvo\u201c imi tik\u0117ti, kad taip ir yra, kai skanduoji su visais \u201eLIE-TU-VA\u201c ar giedi \u201eLietuva brangi\u201c, kartais sunku suvaldyti a\u0161aras. Tai labai stipru. Dain\u0173 \u0161vent\u0117s galb\u016bt yra tam tikra harmoningo pasaulio utopija. Pa\u017ei\u016br\u0117kite \u012f \u0161ok\u0117jus \u2013 ten svarbus kiekvienas \u017emogus. Kiekvienas jo judesys, nes i\u0161 vis\u0173 dalyvi\u0173 susid\u0117lioja tam tikras pie\u0161inys, ra\u0161tas. Kai pagalvoji \u2013 ka\u017ekas magi\u0161ko ir stebuklingo. Stov\u0117damas estradoje supranti, kaip viso to pasiilgai. Tie i\u0161gyvenimai atperka met\u0173 repeticijas su savo kolektyvu, atsiskaitymus prie\u0161 komisij\u0105, eiles prie maisto (ne vilnie\u010diams \u2013 dar ir prie du\u0161\u0173, nakvyn\u0119 mokyklose ant grind\u0173), kar\u0161t\u012f ar liet\u0173 per bendras repeticijas Vingio parke. 2018 m. gr\u012f\u017etant i\u0161 Baltijos \u0161ali\u0173 student\u0173 dain\u0173 ir \u0161oki\u0173 \u0161vent\u0117s \u201eGaudeamus\u201c, t\u0105kart vykusios Tartu, Estijoje, i\u0161 chorist\u0173 gal\u0117jai i\u0161girst \u0161vent\u0117s ir kelion\u0117s apibendrinim\u0105: \u201e\u0160itaip linksma, nebe\u017einau, kaip reiks gyvent paskui\u201c. Nors didesn\u0119 dal\u012f laiko buvo \u0161alta, p\u016bt\u0117 stiprus v\u0117jas, lijo, pirmos dienos piet\u016bs buvo labai kukl\u016bs, v\u0117lavo valand\u0105, o mes j\u0173 \u2013 beveik pusantros. Bet buvo daug gra\u017ei\u0173 dain\u0173 ir smagi kompanija, jaukus buvimas kartu repeticijose, koncertuose ir laisvu laiku, autobuse.<\/p>\n\n\n\n

\u200e<\/p>\n\n\n\n

Bendryst\u0117, \u017emoni\u0173 tarpusavio ry\u0161ys ir kitas pasaulis<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u200e<\/p>\n\n\n\n

Susidraugauji su \u017emon\u0117mis i\u0161 savo kolektyvo, pasiilgsti j\u0173 \u2013 smagu ir dainuoti, ir b\u016bti kartu, pabendrauti, prisikaupia daug gra\u017ei\u0173 prisiminim\u0173, kuri\u0173 kitur nepatirtum. Jie kartais gimsta ne tik festivaliuose, koncertuose, bet ir papras\u010diausiose repeticijose \u2013 pavyzd\u017eiui, kart\u0105 po paskait\u0173 ir darb\u0173 alkanos chorist\u0117s prie\u0161 repeticij\u0105 susirinkom su sumu\u0161tiniais, sausainiais, kebabais ir su\u0161iais, valg\u0117m greit\u0105 maist\u0105, o muzikinis fonas buvo kaip geram restorane, nes anks\u010diau at\u0117jo ir koncertmeister\u0117, kuri m\u016bs\u0173 atsiklaus\u0117, ar gali pagroti \u2013 po keli\u0173 dien\u0173 jai koncertas… Gailiuosi, kad nenufilmavau. Kur dar vaizdingi vadov\u0173 palyginimai, pajuokavimai (\u201e\u0160it\u0105 viet\u0105 pasibraukit. Turit su kuo? Ne? Tai su pir\u0161tu\u201c, \u201eSustokit \u0161achmatais. Ne\u017eaid\u017eiat \u0161achmatais? Nu tai \u0161a\u0161k\u0117m sustokit\u201c \u2013 rikiuojantis prie\u0161 koncert\u0105). Arba \u012fvairios kuriozin\u0117s situacijos, kai mokyklos chore repetuojant \u201eTyli naktis\u201c ties \u017eod\u017eiais \u201eJau I\u0161ganytojas \u010dia\u201c pro duris vis ka\u017ekas \u012feidavo \u012f klas\u0119 ar sal\u0119 \u2013 vokie\u010di\u0173 kalbos mokytoja ar valytoja su grind\u0173 \u0161epe\u010diu rankose, o mums – juokas.<\/p>\n\n\n\n

\u200e\u200e
Kai prie\u0161 koncert\u0105 Krokuvos ba\u017eny\u010dioj paai\u0161k\u0117jo, kad neu\u017esiveda autobusas ir i\u0161 vie\u0161bu\u010dio va\u017eiuoti teks taksi (ar \u201eBolt\u201c), \u012f konkurs\u0105 ir koncert\u0105 kit\u0105 dien\u0105 jis mus s\u0117kmingai nuve\u017e\u0117, bet atgal v\u0117l teko gr\u012f\u017eti savo j\u0117gomis. Tada, kad tikrai laiku gr\u012f\u017etume namo, i\u0161 Vilniaus \u012f Krokuv\u0105 buvo i\u0161si\u0173stas mikroautobusas su priekaba daiktams, jei kartais m\u016bs\u0173 didysis autobusas v\u0117l neu\u017esivest\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Kiekvieno choro ar ansamblio vadovai ir nariai tikrai turi savo \u201eprisiminim\u0173 skrynel\u0119\u201c su \u012fsimintinomis akimirkomis \u2013 ir juokingomis, ir rimtomis, pakyl\u0117jan\u010diomis per Dain\u0173 \u0161ventes (ir ne tik), ir d\u017eiaugsmingomis po laim\u0117t\u0173 konkurs\u0173. Choristai sako, kad po sunki\u0173 moksl\u0173 ar darb\u0173 choras veikia kaip puikiausia terapija, kai kuriems pagalvojus apie choro palikim\u0105 net a\u0161aros kaupiasi.<\/p>\n\n\n\n

\u200e
Kai daug met\u0173 dainuoji tame pa\u010diame chore, ateina momentas, kai supranti, kad b\u016btent su \u0161iais \u017emon\u0117mis ir \u0161iais k\u016briniais tu u\u017eaugai, nema\u017e\u0105 dal\u012f gyvenimo esi \u010dia ir kuo toliau, tuo smagiau darosi, pasiutimas ka\u017ekoks. O muzika geba savyje talpinti vis\u0105 dangaus ir \u017eem\u0117s gro\u017e\u012f. Kiek daug prarastume, jei ne\u017einotume esant \u0161it\u0105 stebukling\u0105 pasaul\u012f ir gyventume tik kasdieni\u0173 reikal\u0173 ritmu. \u010cia kaip kokia paralelin\u0117 realyb\u0117, kitas pasaulis, toks \u0161viesus ir gra\u017eus, kad net \u0161ird\u012f suspaud\u017eia. Ir nors kartais pasiruo\u0161imai koncertams ar konkursams reikalauja daug laiko, energijos, (kartais \u2013 ir streso), suteikia daug nuovargio (pavyzd\u017eiui, per kar\u0161\u010dius tvankiose auditorijose ir sal\u0117se po darbo dienos net s\u0117d\u0117ti b\u016bna sunku, tai k\u0105 jau kalb\u0117ti apie stov\u0117jim\u0105 ir dainavim\u0105 susikoncentravus ir susikaupus), bet ir dainavimas suteikia toki\u0173 emocij\u0173, kuri\u0173 u\u017e pinigus nenusipirksi, kurie \u012fprasmina ir nuspalvina gyvenim\u0105 \u2013 tod\u0117l mes ir dainuojam. \u012ed\u0117tas laikas ir energija da\u017eniausiai atsiperka.<\/p>\n\n\n\n

\u200e
Aplinkiniai, kurie n\u0117ra dainav\u0119, dalyvav\u0119 Dain\u0173 \u0161vent\u0117se, nesupranta, ko mes po darbo dar \u201eantr\u0105 darb\u0105\u201c dirbam, kai mums u\u017e tai pinig\u0173 nemoka. Kai kuriems kolegoms ar \u0161eimos nariams toks laisvalaikis atrodo nesuprantamas, visi\u0161kai nepana\u0161us \u012f poils\u012f. I\u0161 \u0161ono pa\u017ei\u016br\u0117jus m\u0117g\u0117j\u0173 menas neatrodo racionalus u\u017esi\u0117mimas \u2013 kad paruo\u0161t\u0173 koncertui (ar tuo labiau \u2013 konkursui) 15 min. program\u0105, kolektyvai repetuodami praleid\u017eia daug valand\u0173. O jei pasirodymo trukm\u0117 ilgesn\u0117, jei tai didel\u0117s apimties k\u016brinys arba pasiruo\u0161imas Dain\u0173 \u0161ventei? Bet juk ne viskas gyvenime turi b\u016bti racionalu. \u017dvejai irgi s\u0117di valand\u0173 valandas su me\u0161ker\u0117mis, kad pagaut\u0173 \u017euv\u012f, kuri\u0105 gali nusipirkti parduotuv\u0117je. Arba dar \u201ebaisiau\u201c \u2013 sugauna ir paleid\u017eia. Esm\u0117 \u2013 u\u017esi\u0117mimas, teikiantis malonum\u0105. Nuo \u017evejybos, rankdarbi\u0173 skiriasi tik tuo, kad tai kolektyvin\u0117 veikla, savo laik\u0105 turi derinti prie repeticij\u0173 ir koncert\u0173 grafiko. Tiems, kurie patys to nepatyr\u0117, mes per Dain\u0173 \u0161ventes dainuojantys per kar\u0161\u010dius ar liet\u0173, stipr\u0173 v\u0117j\u0105 turb\u016bt atrodom kaip kokie sav\u0119s kankintojai, bet jie gi ne\u017eino, kad egzistuoja tas kitas, stebuklingas pasaulis, jie mato mus tik i\u0161 i\u0161or\u0117s. Po \u0161ven\u010di\u0173 mes b\u016bnam pavarg\u0119 fizi\u0161kai, bet siela da\u017eniausiai skrenda, tik jos jokiu rentgenu nenufotografuosi ir neparodysi, o \u017eod\u017eiais \u0161ito nenupasakosi.<\/p>\n\n\n\n

\u200e
2019 m. Zaras\u0173 dain\u0173 \u0161vent\u0117je L. Abaris sak\u0117, kad yra turtingesnis u\u017e V. Uspaskich\u0105. Juk turtai b\u016bna \u012fvair\u016bs \u2013 pinig\u0173, nam\u0173, ma\u0161in\u0173 \u017emon\u0117ms irgi reikia. Bet mes, tie, kurie nuo ma\u017e\u0173 ir jaun\u0173 dien\u0173 turime muzik\u0105 ir vieni kitus, esame turtingesni nei tie, kurie turi tik materialius turtus. Mes jau dabar turime labai daug to, ko kiti neturi ir gal net ne\u017eino esant. Kai esam kartu ir dainuojam, mes kuriam stebuklus.<\/p>\n\n\n\n

Tai gra\u017eiai
gra\u017eiai
mane
muzika<\/p>\n\n\n\n

augino.
Daina
u\u017e
rankos
ved\u0117.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Dovil\u0117 \u0160ileikyt\u0117 \u200e \u200e Nuo 1990 m. antrasis gruod\u017eio sekmadienis minimas kaip pasaulin\u0117 chor\u0173 diena. Per tiek met\u0173 turb\u016bt dar nebuvo tokios chor\u0173 dienos, kad (m\u0117g\u0117j\u0173) chorai negal\u0117t\u0173 jos \u0161v\u0119sti dainuodami.… <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":289,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/245"}],"collection":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=245"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/245\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":246,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/245\/revisions\/246"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/289"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=245"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=245"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=245"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}