Pa\u010diu laiku \u201eTremtinyje\u201c (2022 m. bir\u017eelio 3 d.) pasirod\u0117 Ernesto Suba\u010diaus ir Prano Ulozo parei\u0161kimas d\u0117l okupacini\u0173 relikt\u0173 vertinimo. \u0160ios diskusijos itin suaktyv\u0117jo vie\u0161ojoje erdv\u0117je, prad\u0117jus atsisveikinti su sovietin\u0117mis statulomis. Koki\u0173 tik negirdi nuomoni\u0173. Pa\u010di\u0173 \u012fvairiausi\u0173. Vieni rimtu veidu \u012frodin\u0117ja, jog istorijos palikimo negalima naikinti. Kiti aistringi kult\u016bros vertintojai atranda sovietiniame palikime \u201eger\u0173 dalyk\u0173\u201c, turin\u010di\u0173 i\u0161liekam\u0105j\u0105 vert\u0119. Treti \u2013 o tai skaud\u017eiausia, absoliu\u010diai abejingi: man vienodai rodo. N\u0117ra prasm\u0117s vardinti \u012fvairiausias nuomones nuo kvailiausios iki \u201eprotingiausios\u201c. Li\u016bdniausia (gal ir pavojingiausia?), kad \u0161io \u201echoro\u201c kamertonas v\u0117lgi randasi tautos atstovyb\u0117je Seime. Nieko steb\u0117tino. Juk kai kurie pagars\u0117j\u0119 Seimo nariai iki \u0161iol nenustoja kovoj\u0119 u\u017e \u201edemokratij\u0105\u201c, \u201e\u017eod\u017eio laisv\u0119\u201c , u\u017e \u201eliaudies gerov\u0119\u201c, ilgesingai \u017evelgdami \u012f \u201epatekan\u010di\u0105 saulel\u0119 i\u0161 ryt\u0173\u201c. Negaliu suprasti, ar tai daroma i\u0161 kvailumo, ar
s\u0105moningai kenkiama.<\/p>\n\n\n\n
Per paskutinius \u0161imtme\u010dius Lietuva kent\u0117jo nuo keleto okupant\u0173: caro Rusijos, lenk\u0173, vokie\u010di\u0173 ir sovietin\u0117s Rusijos. Jie visi Lietuvoje buvo pristat\u0119 savo atminimo \u017eenkl\u0173. Kadangi m\u016bs\u0173 kult\u016bringumas bei tolerancija liejasi per kra\u0161tus, gr\u0105\u017einkime \u012f Daukanto aik\u0161t\u0119 Jekaterinos II statul\u0105, Luki\u0161ki\u0173 aik\u0161t\u0117je pasodinkime Pilsudsk\u012f ant \u017eirgo, dar kur nors naci\u0173 simbolius. Jau nekalbant apie Lenin\u0105 ir Stalin\u0105. Tie, kurie lieja graud\u017eias a\u0161aras d\u0117l sovietini\u0173 statul\u0173 i\u0161k\u0117limo i\u0161 kap\u0173, n\u0117 \u017eod\u017eiu neu\u017esimena apie Luki\u0161ki\u0173 aik\u0161t\u0117s istorin\u012f \u012fam\u017einim\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Rus\u0173 patrank\u0173 orkestrui gaud\u017eiant Ukrainoje, vis pasigirsta bals\u0173 apie rus\u0173 kult\u016br\u0105. V\u0117lgi prisiminkime istorij\u0105. Kai reik\u0117jo sunaikinti \u0160\u0117tono vaik\u0105 Hitler\u012f, niekam ne\u0161ov\u0117 \u012f galv\u0105 saugoti vokie\u010di\u0173 kult\u016br\u0105. Nors visuotinai \u017einoma, jog vokie\u010di\u0173 civilizacija buvo ir yra gerokai toliau pa\u017eengusi u\u017e rus\u0173. Dabar gi, kai reikia sunaikinti kit\u0105 \u0160\u0117tono vaik\u0105 Putin\u0105, sukruto kovotojai u\u017e rus\u0173 kult\u016br\u0105\u2026 Ir \u010cechovas, ir Dostojevskis, ir \u010caikovskis, ir ko tik nori. Jau nekalbant apie visuotinai pagars\u0117jus\u012f Putino \u201eveido i\u0161saugojim\u0105\u201c. \u017dmog\u0117dr\u0173 nereikia saugoti. Juos reikia naikinti. Juk sakoma: kai patrankos kalba, m\u016bzos tyli.<\/p>\n\n\n\n
Dar vienas pavyzdys i\u0161 meno pasaulio. Nobelio literat\u016bros premijos laureatas Knutas Hamsunas po karo, jau garbaus am\u017eiaus, buvo u\u017edarytas \u012f kal\u0117jim\u0105 tik d\u0117l to, kad nedalyvavo kovoje prie\u0161 nacius. Genialiausias vis\u0173 laik\u0173 dirigentas Herbaert von Karajan po karo ketverius metus buvo be darbo. Visi Europos orkestrai atsisak\u0117 su juo dirbti vien tik d\u0117l to, kad jis, valdant Hitleriui, vadovavo Berlyno simfoniniam orkestrui. Ketverius metus \u0161is didis dirigentas buvo izoliuotas meno pasaulyje, kol Londono karali\u0161koji opera pagail\u0117jo, suteikdama galimyb\u0119 gr\u012f\u017eti \u012f jam \u012fprast\u0105 veikl\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Tai tik keletas ry\u0161kiausi\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 i\u0161 pasaulin\u0117s kult\u016bros. J\u0173 yra daug. J\u0173 yra gerokai daugiau. O, k\u0105 darome mes, lietuviai? Kai tik susiduriame su sovietinio okupanto palikimu, pradedame ie\u0161koti \u0161\u2026 smegen\u0173. Koki\u0173 tik argument\u0173 neprisigalvojame, nor\u0117dami surasti \u201evertybi\u0173\u201c ten, kur j\u0173 n\u0117ra, pasirodyti kult\u016bringi ir toleranti\u0161ki. Bet juk tolerancija turi tur\u0117ti ribas. Nejaugi tolerancija VISKAM? Mums kakoja ant galvos, o mes sakome: \u201ekoks gardus kvapas\u2026\u201c Sunku suprasti prie\u017eastis. Ar toks nemarus vergo genas, kad niekaip negalime su juo atsisveikinti? Gal tai Stokholmo sindromas? Dabar Lietuvoje tapo madinga kiekviena proga reik\u0161ti savo nuomon\u0119 \u2013 juk demokratija, \u017eod\u017eio laisv\u0117\u2026 Nesvarbu, kas tos nuomon\u0117s rei\u0161k\u0117jas – protingas \u017emogus, ar kvailys. Neatmestinas ir s\u0105moningas kenkimas prisidengus \u017eod\u017eio laisve. Tad atsakykime \u012f nat\u016bral\u0173 klausim\u0105: k\u0105 mes privalome tausoti ir puosel\u0117ti \u2013 savo valstyb\u0117s, savo tautos istorij\u0105 ir kult\u016br\u0105, ar okupanto palikim\u0105? Belieka viltis, kad bent s\u0105\u017einingesni ir intelektualesni vald\u017eios atstovai nepasiduos visokioms \u201enuomon\u0117ms\u201c ir i\u0161laik\u0119 stipr\u0173 stubur\u0105 gins m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 istorin\u012f bei kult\u016brin\u012f palikim\u0105. To \u0161aukiasi valstyb\u0117s ir tautos i\u0161likimas ateityje.<\/p>\n\n\n\n
Dr. Lina Dumbliauskait\u0117<\/strong><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Pa\u010diu laiku \u201eTremtinyje\u201c (2022 m. bir\u017eelio 3 d.) pasirod\u0117 Ernesto Suba\u010diaus ir Prano Ulozo parei\u0161kimas d\u0117l okupacini\u0173 relikt\u0173 vertinimo. \u0160ios diskusijos itin suaktyv\u0117jo vie\u0161ojoje erdv\u0117je, prad\u0117jus atsisveikinti su sovietin\u0117mis statulomis.… <\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":2523,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2520"}],"collection":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2520"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2520\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":2525,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2520\/revisions\/2525"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2523"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2520"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2520"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2520"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}