{"id":2592,"date":"2022-07-04T10:13:20","date_gmt":"2022-07-04T10:13:20","guid":{"rendered":"https:\/\/choras.lt\/?p=2592"},"modified":"2022-07-12T12:01:40","modified_gmt":"2022-07-12T12:01:40","slug":"svecias-is-ukrainos-nacionalines-operos-m-diadiura-jeigu-nakti-i-musu-nama-butu-pataikiusi-raketa-opera-lietuviai-turetu-diriguoti-kas-nors-kitas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/2022\/07\/04\/svecias-is-ukrainos-nacionalines-operos-m-diadiura-jeigu-nakti-i-musu-nama-butu-pataikiusi-raketa-opera-lietuviai-turetu-diriguoti-kas-nors-kitas\/","title":{"rendered":"Sve\u010dias i\u0161 Ukrainos nacionalin\u0117s operos M. Diadiura: \u201eJeigu nakt\u012f \u012f m\u016bs\u0173 nam\u0105 b\u016bt\u0173 pataikiusi raketa \u2013 oper\u0105 \u201eLietuviai\u201c tur\u0117t\u0173 diriguoti kas nors kitas\u201c"},"content":{"rendered":"\n<p><br>Valdov\u0173 r\u016bm\u0173 kieme vykus\u012f festival\u012f \u201eLNOBT Open\u201c liepos 6-\u0105j\u0105 vainikavo ital\u0173 kompozitoriaus Amilcare&#8217;s Ponchielli opera \u201eLietuviai\u201c. Dainavo solistai Sandra Janu\u0161ait\u0117, Vytautas Juozapaitis, Ar\u016bnas Malik\u0117nas, Liudas Norvai\u0161as ir Mickaelis Spadaccini, o LNOBT simfoniniam orkestrui ir chorui diriguoti pirm\u0105 kart\u0105 pakviestas Ukrainos nacionalin\u0117s operos vyriausiasis dirigentas Mykola Diadiura (nuotr.).<\/p>\n\n\n\n<p>Su Vilniuje repetuojan\u010diu sve\u010diu kalb\u0117jom\u0117s apie scenos \u012f\u017eymyb\u0117ms ra\u0161ytus lai\u0161kus, dirigent\u0173 autokratijos pabaig\u0105 ir niekada nebeatver\u010diamas rus\u0173 kompozitori\u0173 partit\u016bras.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Ar tai pirmasis j\u016bs\u0173 susitikimas su opera \u201eLietuviai\u201c?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Apie \u0161i\u0105 oper\u0105 su\u017einojau tik sulauk\u0119s Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro kvietimo. Anks\u010diau jos nebuvau gird\u0117j\u0119s, nes ji retai atliekama. Man pavyko rasti vos kelet\u0105 \u012fra\u0161\u0173, ir kone visi jie \u2013 i\u0161 Lietuvos. Tod\u0117l dar labiau jaudinuosi suprasdamas, kad \u010dia \u0161i\u0105 oper\u0105 \u017emon\u0117s \u017eino. Bet kartu did\u017eiuojuosi man suteikta garbe, nes matau, kaip reik\u0161mingai Lietuva palaiko Ukrain\u0105. Nuostabu, kad tokioje ma\u017eoje \u0161alyje gyvena tokios didel\u0117s dvasios \u017emon\u0117s.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Jei reik\u0117t\u0173 keliais sakiniais apib\u016bdinti \u0161i\u0105 A. Ponchielli oper\u0105\u2026<\/strong><br><\/p>\n\n\n\n<p>Saky\u010diau, kad ji paremta klasikin\u0117s operos kanonais, taigi \u2013 ai\u0161kiai suvokiama muzikine kalba, b\u016bdinga visiems tradicin\u0117s ital\u0173 operos k\u016br\u0117jams. Labai gra\u017e\u016bs \u201eLietuvi\u0173\u201c chorai. Dar pridur\u010diau, kad Lietuv\u0105 bei kitas Baltijos \u0161alis su Ukraina, mano manymu, sieja ypatingas d\u0117mesys chorinei kult\u016brai. Ir j\u016bs, ir mes gars\u0117jame stipriais chorais.<\/p>\n\n\n\n<p>Labiausiai mane nustebino, kad A. Ponchielli, nors ir netur\u0117damas ry\u0161i\u0173 su Lietuva, ka\u017ekokiu paslaptingu b\u016bdu sugeb\u0117jo savo operoje perteikti lietuvi\u0161k\u0105 charakter\u012f. \u0160iame k\u016brinyje, ypa\u010d pirmajame jo chore, gird\u017eiu intonacij\u0173, kurios b\u016bdingesn\u0117s lietuviams, o ne italams \u2013 i\u0161kart tai pajutau. Antra vertus, turb\u016bt tod\u0117l A. Ponchielli ir vadinamas genialiu kompozitoriumi.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Ar anks\u010diau jums n\u0117ra tek\u0119 diriguoti kit\u0173 \u0161io kompozitoriaus k\u016brini\u0173?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Ne, man asmeni\u0161kai neteko, nors Ukrainos nacionalin\u0117s operos repertuare rodoma A. Ponchielli opera \u201eD\u017eokonda\u201c. Bet tai nebuvo mano pastatymas, tod\u0117l ir spektakli\u0173 a\u0161 nedirigavau. Vilniuje \u012fvyks pirmasis mano sceninis pasimatymas su \u0161io kompozitoriaus k\u016bryba.<\/p>\n\n\n\n<p><br><strong>T\u0105 dien\u0105, kai Rusija u\u017epuol\u0117 Ukrain\u0105, j\u016bs atsitiktinai vie\u0161\u0117jote Lenkijoje. Kokiu tikslu?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Pomeranijos filharmonija, veikianti Bydgo\u0161\u010diaus mieste, jau senokai kviet\u0117 mane pasira\u0161yti sutart\u012f ir tapti j\u0173 simfoninio orkestro vyriausiuoju dirigentu. Bet vis atid\u0117liojau, nes tuo metu tur\u0117jau daug darbo Kyjive ir tiesiog nesp\u0117davau. Tada lenkai man pasi\u016bl\u0117 tokias bendradarbiavimo s\u0105lygas, kurios leido pasilikti daugiau laiko sau. Negal\u0117jau atsisakyti, nes padirb\u0117ti su tokio profesionalumo lygio orkestru, koks yra Bydgo\u0161\u010diuje, kiekvienam dirigentui b\u016bt\u0173 malonu. Taigi a\u0161 nuvykau pasira\u0161yti kontrakto ir kartu padiriguoti pirmojo koncerto kaip naujasis j\u0173 orkestro vadovas. Koncertas buvo numatytas vasario 25-\u0105j\u0105, o vasario 24-\u0105j\u0105 Ukrainoje prasid\u0117jo karas. I\u0161vyk\u0119s i\u0161 Kyjivo kelioms dienoms, negr\u012f\u017eau ten keturis m\u0117nesius. Likau Bydgo\u0161\u010diuje, v\u0117liau ten kartu su karo pab\u0117g\u0117li\u0173 srautu atvyko ir mano \u017emona Ivana \u2013 Ukrainos nacionalin\u0117s filharmonijos simfoninio orkestro smuikinink\u0117. Lenkai maloniai pri\u0117m\u0117 j\u0105 groti savo orkestre. Bet Kyjive liko mano serganti mama, kuri guli ant patalo, ir a\u0161 neturiu kaip jos pergabenti \u012f Lenkij\u0105. Tod\u0117l po pasirodymo Vilniuje va\u017eiuosiu tiesiai \u012f Kyjiv\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Ar tai bus pirmasis j\u016bs\u0173 sugr\u012f\u017eimas \u012f namus?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Ne, jau antrasis. Pirm\u0105kart buvau ten prie\u0161 kelias savaites. Vis\u0173 pirma d\u0117l mamos, bet taip pat ir d\u0117l darb\u0173 \u2013 juk Ukrainos nacionalin\u0117 opera Kyjive jau veikia. Buvo nuspr\u0119sta \u0161i\u0105 vasar\u0105 rodyti spektaklius, o atostogauti slenkan\u010diu grafiku, nes teatro kolektyvas didelis ir galime sau tai leisti. Kadangi muzikantai sugr\u012f\u017eo, a\u0161 turiu b\u016bti kartu su jais.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Ar buvo muzikant\u0173, kurie apsisprend\u0117 bent kol kas negr\u012f\u017eti \u012f Ukrain\u0105?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Taip, bet nedaug \u2013 koks de\u0161imt ar penkiolika \u017emoni\u0173. Absoliuti dauguma j\u0173 \u2013 moterys, pasitraukusios nuo karo su savo ma\u017eais vaikais. O vyrai beveik visi liko Ukrainoje, dabar jie gr\u012f\u017eta \u012f darb\u0105. Tiesa, nema\u017ea dalis m\u016bs\u0173 teatro kolektyvo \u2013 20 chorist\u0173 ir 20 baleto \u0161ok\u0117j\u0173 \u2013 dirigento Riccardo Muti vadovaujamo Giovanile Luigi Cherubini orkestro kvietimu iki liepos pabaigos vie\u0161\u0117s festivalyje Ravenoje. Italai suteik\u0117 m\u016bsi\u0161kiams piln\u0105 i\u0161laikym\u0105 ir sudar\u0117 s\u0105lygas koncertuoti: pavyzd\u017eiui, choristai da\u017enai gieda vietos ba\u017eny\u010diose, o baleto \u0161ok\u0117jai \u0161iuo metu su koncertais lankosi Slov\u0117nijoje.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>J\u016bs ir pats \u012f Lietuv\u0105 atskridote i\u0161 Bulgarijos, i\u0161 Varnos\u2026<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Ten rengiamas tarptautinis muzikos festivalis \u201eVarnos vasara\u201c, \u012f kurio atidarym\u0105 buvau pakviestas. Dirigavau Varnos valstybin\u0117s operos simfoniniam orkestrui. Be to, \u0161is festivalis turi savo tarptautin\u012f simfonin\u012f orkestr\u0105, kuriame \u0161\u012fmet grojo muzikantai i\u0161 16 pasaulio \u0161ali\u0173. Tarp j\u0173 buvo ir a\u0161tuoni ukrainie\u010diai \u2013 tiksliau, ukrainiet\u0117s, nes m\u016bs\u0173 vyrai neturi leidimo i\u0161vykti. Festivalio \u201eVarnos vasara\u201c u\u017esakymu ukrainie\u010di\u0173 kompozitorius Oleksandras Rodinas \u0161iam orkestrui para\u0161\u0117 nedidel\u0119, bet labai gra\u017ei\u0105 muzikin\u0119 pjes\u0119 \u201eLaimink, Dieve\u201c, kuriai panaudojo pravoslavi\u0161kos giesm\u0117s motyvus. Man labai patiko \u0161is k\u016brinys, tod\u0117l ateityje pasistengsiu j\u012f \u012ftraukti \u012f koncert\u0173 programas.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Kuriems Ukrainos kompozitoriams teikiate pirmenyb\u0119?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>\u017daviuosi viduriniosios kartos ukrainie\u010di\u0173 kompozitoriais, tokiais, kaip O. Rodinas, Oleksandras Shchetynsky, Serhiy Pilyutikovas. Jie pasi\u017eymi naujovi\u0161ku kompoziciniu m\u0105stymu, bet nepakl\u016bsta kra\u0161tutiniam modernizmui ir savo id\u0117jas rei\u0161kia klasikin\u0117s muzikos kalba. Tod\u0117l j\u0173 k\u016briniai man labai \u012fdom\u016bs. Tarkim, kai su Ukrainos nacionalin\u0117s filharmonijos simfoniniu orkestru reng\u0117me Josepho Haydno simfonij\u0173 cikl\u0105, u\u017esak\u0117me k\u016brin\u0117l\u012f S. Pilyutikovui. Ir jis atne\u0161\u0117 mums \u201eFrau Haydn\u201c \u2013 puik\u0173 humoristin\u012f etiud\u0105 apie tai, kaip \u017emona trukd\u0117 dirbti kompozitoriui J. Haydnui.<\/p>\n\n\n\n<p>Kai reng\u0117me program\u0105, skirt\u0105 literat\u016bros klasiko Nikolajaus Gogolio jubiliejui, u\u017esak\u0117me k\u016brin\u012f O. Rodinui. Jis mums para\u0161\u0117 siuit\u0105 \u201eBaubas\u201c pagal \u017eymi\u0105j\u0105 N. Gogolio apysak\u0105. \u0160i siuita v\u0117liau, autoriui j\u0105 papild\u017eius,<br>pavirto \u0161alyje \u017einomu baletu. <\/p>\n\n\n\n<p>Atiduodamas pagarbos duokl\u0119 min\u0117tiems Ukrainos kompozitoriams, jokiu b\u016bdu nenor\u0117\u010diau nuvertinti ir m\u016bs\u0173 muzikos korif\u0117j\u0173 \u2013 Myroslavo Skoryko, Valentyno Sylvestrovo, Yevheno Stankovychiaus.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>U\u017esienyje esate dirb\u0119s ir anks\u010diau, iki tapdamas Pomeranijos filharmonijos simfoninio orkestro vyriausiuoju dirigentu. Kokios tai buvo patirtys?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Jaunyst\u0117je por\u0105 met\u0173 teko vadovauti Rusijos miesto Omsko filharmonijos simfoniniam orkestrui, o v\u0117liau \u2013 Seulo ir Kvangd\u017eu simfoniniams orkestrams Piet\u0173 Kor\u0117joje. Azijoje praleisti metai man, tada dar jaunuoliui, suteik\u0117 i\u0161gyvenimo patirties atsid\u016brus tolimoje \u017eem\u0117je ir nepa\u017e\u012fstamoje kult\u016broje, kai esi vienui vienas ir neturi su kuo pasitarti. Tod\u0117l kai 1996 m. po rekonstrukcijos buvo atidaroma Ukrainos nacionalin\u0117 filharmonija ir mane pakviet\u0117 suburti jai nauj\u0105 simfonin\u012f orkestr\u0105 \u2013 n\u0117 nesvarstydamas gr\u012f\u017eau. Nors darbas buvo sunkus, nes l\u0117\u0161\u0173 tr\u016bko, o kiti miesto orkestrai tokiai id\u0117jai stipriai prie\u0161inosi. Ta\u010diau dabar, po 25-eri\u0173 met\u0173, i\u0161 jaun\u0173 muzikant\u0173 anuomet suburtas Nacionalin\u0117s filharmonijos simfoninis orkestras laikomas vienu paj\u0117giausi\u0173 Ukrainoje. Jam a\u0161 pa\u0161ven\u010diau \u017eymi\u0105 savo gyvenimo dal\u012f.<\/p>\n\n\n\n<p><br><strong>Dar prie\u0161 tai tur\u0117jote neeilin\u0119 sta\u017euot\u0119 su dirigento Seiji Ozawos vadovaujamu Bostono simfoniniu orkestru\u2026<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>O, tai man pa\u010diam buvo netik\u0117ta. Kai 1987 m. Tokijuje surengtame tarptautiniame dirigent\u0173 konkurse \u201eMin\u2013On\u201c buvau apdovanotas Japonijos dirigent\u0173 asociacijos \u012fsteigtu specialiuoju prizu, para\u0161iau lai\u0161k\u0105 \u0161io konkurso \u017eiuri pirmininkui S. Ozawai su pra\u0161ymu padirb\u0117ti jo asistentu. Keista, bet S. Ozawa \u012f mano lai\u0161k\u0105 atsiliep\u0117 jau po savait\u0117s: taip a\u0161 atsid\u016briau Bostono simfoninio orkestro vasaros b\u016bstin\u0117je Tanglvude, apie kur\u012f iki tol nieko nebuvau gird\u0117j\u0119s.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Turb\u016bt po to ra\u0161\u0117te ir daugiau pana\u0161i\u0173 lai\u0161k\u0173?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Para\u0161iau dar vien\u0105 \u2013 savo tuometiniam dirigento idealui Claudio Abbado. Nieko jo nepra\u0161iau, tiesiog i\u0161rei\u0161kiau savo susi\u017eav\u0117jim\u0105 tuo, kaip jis pakeit\u0117 dirigento ir orkestro santyki\u0173 psichologij\u0105. B\u016btent C. Abbado \u0161iems santykiams pritaik\u0117 demokrati\u0161kumo samprat\u0105 ir steng\u0117si, kad muzikantai orkestre grot\u0173 atsipalaidav\u0119, o ne \u012fsitemp\u0119. A\u0161 tai jutau ir tuo \u017eav\u0117jausi. Dirigento ir orkestro santykis visada truput\u012f antagonistinis: i\u0161 vienos pus\u0117s, didelis kolektyvas reikalauja stiprios rankos, i\u0161 kitos \u2013 muzikantai negali pak\u0119sti prievartos. O i\u0161laikyti auksin\u012f viduriuk\u0105 labai sunku. Bet C. Abbado dar\u0117 tai virtuozi\u0161kai, ir d\u0117l jo orkestras buvo pasiry\u017e\u0119s viskam. Jo muzikantai grojo be baim\u0117s ir su did\u017eiuliu u\u017esidegimu. Taigi para\u0161iau lai\u0161k\u0105 C. Abbado ir perdaviau j\u012f ukrainie\u010di\u0173 operos bosui Anatolijui Kotchergai, kad \u012fteikt\u0173 dirigentui tiesiai \u012f rankas. Dainininkas taip ir padar\u0117. C. Abbado lai\u0161k\u0105 perskait\u0117 ir pasak\u0117, kad nor\u0117t\u0173 mane kur nors pakviesti, ta\u010diau tuo neu\u017esiima ir asistent\u0173 jam tiesiog nereikia. Tod\u0117l perdav\u0117 man link\u0117jimus, ir tuo viskas baig\u0117si. Daugiau niekam nebera\u0161iau.<\/p>\n\n\n\n<p><br><strong>O pats ar sek\u0117te C. Abbado puosel\u0117tais demokrati\u0161kumo principais?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Ne i\u0161 karto, nes tur\u0117jau tam pribr\u0119sti. Juk u\u017eaugau Soviet\u0173 s\u0105jungoje, kur dirigento diktatas buvo savaime suprantamas dalykas. Ypa\u010d tuo pasi\u017eym\u0117davo (ir iki \u0161iol pasi\u017eymi) Rusijos orkestrai: j\u0173 pasiklaus\u0119s galiu lengvai atsp\u0117ti, kokios darbo s\u0105lygos juose sudarytos.<\/p>\n\n\n\n<p>Poky\u010di\u0173 verkiant reik\u0117jo. Muzikantai tur\u0117jo suprasti, kad orkestre dirbama vadovaujantis s\u0105\u017eine, o ne i\u0161 baim\u0117s. \u017dinoma, kai visi orkestro nariai yra auk\u0161tos klas\u0117s profesionalai \u2013 tai \u012fgyvendinti papras\u010diau. Kai orkestre groja skirtingo lygio \u017emon\u0117s \u2013 tai daug sud\u0117tingiau. I\u0161 prad\u017ei\u0173 b\u016bdavo sunku laviruoti, nes kartais atsipalaidavimas tapdavo beribis. Visgi tai vienintelis teisingas kelias, nes Arturo Toscanini laikai seniai nugrimzdo \u012f praeit\u012f. O ir patys muzikantai nebesitaiksto, jei dirigento diktatas nuodija jiems gyvenim\u0105. Tik suk\u016br\u0119s \u201emink\u0161t\u0105\u201c, maloni\u0105 atmosfer\u0105 gali tik\u0117tis j\u0173 nuo\u0161ird\u017eios k\u016brybos. Priversti nebe\u012fmanoma \u2013 bent jau a\u0161 tuo netikiu.<\/p>\n\n\n\n<p><br><strong>Koki\u0105 atmosfer\u0105 radote, 2013 m. prad\u0117j\u0119s vadovauti Ukrainos nacionalin\u0117s operos orkestrui?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Tuomet teatro orkestre vyko intensyvi kart\u0173 kaita \u2013 ir d\u0117l muzikant\u0173 am\u017eiaus, ir d\u0117l j\u0173 profesini\u0173 geb\u0117jim\u0173. Taigi at\u0117jo daug jaun\u0173 muzikant\u0173 \u2013 o tai ne tik jaunas kraujas ir naujas po\u017ei\u016bris, bet ir visi\u0161kai kitokio aukl\u0117jimo atspind\u017eiai. Patirties perdavimas ir skirting\u0173 kart\u0173 suderinimas orkestre yra labai sud\u0117tingas procesas. Jis vis dar t\u0119siasi, bet eina \u012f pabaig\u0105, nes 80\u201390 proc. orkestro jau sudaro posovietin\u0117 karta. <\/p>\n\n\n\n<p><strong>Yra ir pozityvi \u0161io proceso pus\u0117: prad\u0117j\u0119s vadovauti, tur\u0117jote galimyb\u0119 pats atsirinkti naujus kolektyvo narius.<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Taip, ir konkursai buvo tikrai labai grie\u017eti. Man pavyko pasiekti, kad muzikant\u0173 atranka vykt\u0173 s\u0105\u017einingai, be korupcijos ir protekcij\u0173. \u012etariu, kad anks\u010diau pasitaikydavo visko.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>O kas pad\u0117jo sulipdyti skirtingas muzikant\u0173 kartas?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Simfonin\u0117s muzikos program\u0173 rengimas, ko anks\u010diau m\u016bs\u0173 teatre prakti\u0161kai neb\u016bdavo. Kai muzikantai i\u0161 orkestro \u201eduob\u0117s\u201c i\u0161lipa \u012f scen\u0105, jie atsiduria naujoje situacijoje. Tai padaro juos artistais bei i\u0161gelbsti nuo rutinos. Tod\u0117l dabar vykdami savo tradicini\u0173 kasmetini\u0173 gastroli\u0173 \u012f Japonij\u0105, visada ten atliekame ir Ludwigo van Beethoveno Devint\u0105j\u0105 simfonij\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Kokios yra kitos Ukrainos nacionalin\u0117s operos gastroli\u0173 kryptys?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Be Japonijos, da\u017enai vykstame \u012f gastroli\u0173 turus Europoje \u2013 po Danij\u0105, Nyderlandus, Italij\u0105. Pernai m\u016bs\u0173 baletas gastroliavo Pary\u017eiuje, ta\u010diau ten grojo vietinis, pranc\u016bz\u0173, orkestras. \u0160\u012fmet irgi ruo\u0161\u0117m\u0117s gastrol\u0117ms Pary\u017eiuje, jau su savo orkestru, ta\u010diau nebeva\u017eiuosime, nes pranc\u016bzai primygtinai reikalavo Piotro \u010caikovskio muzikos. O kol vyksta karas \u2013 rusi\u0161ko repertuaro mes negrosime.<\/p>\n\n\n\n<p><br><strong>I\u0161 teatro repertuaro turb\u016bt irgi pa\u0161alinote visus rus\u0173 kompozitori\u0173 k\u016brinius?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Taip, visk\u0105 i\u0161brauk\u0117me. Nors tokio nurodymo i\u0161 savo Vyriausyb\u0117s ir negavome: m\u016bs\u0173 kult\u016bros ministras pasak\u0117, kad esame demokrati\u0161ka valstyb\u0117, kurioje kiekvienas kolektyvas gali laikytis savo pozicijos. Prie\u0161ingai negu Lenkijoje, kur visiems teatrams atsisakyti rusi\u0161ko repertuaro bei rus\u0173 atlik\u0117j\u0173 buvo grie\u017etai nurodyta \u201ei\u0161 vir\u0161aus\u201c. Nesakau, kad rus\u0173 klasikai staiga tapo blogi ir neverti scenos, ta\u010diau kol vyksta karas \u2013 tiesiog negaliu atversti tokios partit\u016bros. Netgi kaip paprastas \u017emogus, o ne kaip Ukrainos nacionalin\u0117s operos vyriausiasis dirigentas \u2013 negaliu, man nei\u0161eina. Ne\u017einau, kaip tai racionaliai paai\u0161kinti.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Min\u0117jote, kad prie\u0161 kelet\u0105 savai\u010di\u0173 jau lank\u0117t\u0117s karo nuniokotame Kyjive. K\u0105 ten patyr\u0117te, koks \u012fsp\u016bdis liko?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Pama\u010diau baisius vaizdus. Ypating\u0105 \u012fsp\u016bd\u012f padar\u0117 didelis, naujas \u0161e\u0161iolikaauk\u0161tis namas, raketos pusiau sugriautas dar pirmosiomis karo dienomis. I\u0161vydau j\u012f va\u017eiuodamas i\u0161 stoties ir i\u0161 naujo patyriau \u0161ok\u0105, nors jau buvau mat\u0119s t\u0105 vaizd\u0105 per televizij\u0105. M\u016bs\u0173 namas, a\u010di\u016b Dievui, kol kas sveikas. Prasid\u0117jus karui, mano \u017emona keturias naktis praleido to namo r\u016bsyje \u012frengtoje automobili\u0173 stov\u0117jimo aik\u0161tel\u0117je. Tada suprato, kad ilgiau taip nei\u0161tvers, ir ry\u017eosi trauktis.<\/p>\n\n\n\n<p>Sveikas liko ir Nacionalin\u0117s operos pastatas Kyjive: jis labai tvirtas, dviej\u0173 metr\u0173 storio sienomis. Tod\u0117l kai kurie muzikantai karo prad\u017eioje persine\u0161\u0117 ten savo daiktus ir apsigyveno po orkestrine esan\u010diame teatro r\u016bsyje, nes taip saugiau, nei kiekvien\u0105kart, i\u0161girdus kaukian\u010di\u0105 siren\u0105, i\u0161 nam\u0173 b\u0117gioti \u012f sl\u0117ptuv\u0119.<\/p>\n\n\n\n<p>Kai sugr\u012f\u017eom \u012f Kyjiv\u0105, jau kit\u0105 vakar\u0105 a\u0161 irgi i\u0161girdau kaukiant sirenas. Anks\u010diau tokiu atveju \u017emon\u0117s skub\u0117davo \u012f sl\u0117ptuves, o dabar beveik niekas to nebedaro, nes priprato gyventi gird\u0117dami aplink sprogin\u0117jan\u010dias bombas. A\u0161 tik paklausiau \u017emonos: \u201eK\u0105 darysime?\u201c. Ji atsak\u0117: \u201eNieko. Gulsim\u0117s miegoti\u201c. Ir mudu likome nakvoti savo bute devintame auk\u0161te. Jeigu t\u0105 nakt\u012f \u012f m\u016bs\u0173 nam\u0105 b\u016bt\u0173 pataikiusi raketa \u2013 oper\u0105 \u201eLietuviai\u201c Vilniuje tur\u0117t\u0173 diriguoti kas nors kitas.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-center\"><strong>Kalb\u0117josi Renata Baltru\u0161aityt\u0117<\/strong><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Valdov\u0173 r\u016bm\u0173 kieme vykus\u012f festival\u012f \u201eLNOBT Open\u201c liepos 6-\u0105j\u0105 vainikavo ital\u0173 kompozitoriaus Amilcare&#8217;s Ponchielli opera \u201eLietuviai\u201c. Dainavo solistai Sandra Janu\u0161ait\u0117, Vytautas Juozapaitis, Ar\u016bnas Malik\u0117nas, Liudas Norvai\u0161as ir Mickaelis Spadaccini, o&hellip; <\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":2594,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2592"}],"collection":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2592"}],"version-history":[{"count":9,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2592\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":2628,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2592\/revisions\/2628"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2594"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2592"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2592"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2592"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}