{"id":2921,"date":"2022-10-18T13:32:20","date_gmt":"2022-10-18T13:32:20","guid":{"rendered":"https:\/\/choras.lt\/?p=2921"},"modified":"2022-10-18T13:32:22","modified_gmt":"2022-10-18T13:32:22","slug":"noa-puikus-naujas-kunas-kurinys-veikia-mokslines-fantastikos-situacijoje-kuomet-zmones-jau-gali-perkelti-savo-samone-ar-siela-i-bet-koki-daikta","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/2022\/10\/18\/noa-puikus-naujas-kunas-kurinys-veikia-mokslines-fantastikos-situacijoje-kuomet-zmones-jau-gali-perkelti-savo-samone-ar-siela-i-bet-koki-daikta\/","title":{"rendered":"&#8220;NOA&#8221;, &#8220;Puikus naujas k\u016bnas&#8221;: &#8230;k\u016brinys veikia mokslin\u0117s fantastikos situacijoje, kuomet \u017emon\u0117s jau gali perkelti savo s\u0105mon\u0119 ar siel\u0105 \u012f bet kok\u012f daikt\u0105"},"content":{"rendered":"\n<p><strong>Kalb\u0117josi Rasa Murauskait\u0117<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p><em>Apie korporatyvin\u0119 distopij\u0105 balsams \u201ePuikus naujas k\u016bnas\u201c pasakoja Arturas Bum\u0161teinas ir \u017dygimantas Kudirka<\/em><\/p>\n\n\n\n<p><strong>\u012esivaizduokime scenarij\u0173, kai \u017emogus, nem\u0117gstantis savo k\u016bno, turi galimyb\u0119 j\u012f palikti ir virsti\u2026 dulki\u0173 siurbliu. Apie tok\u012f distopin\u012f ateities scenarij\u0173, u\u017egriebdami \u0161iandienos \u017emogaus psichologijos specifik\u0105, 8-ajame \u0161iuolaikin\u0117s operos festivalyje NOA pristatomame k\u016brinyje \u201ePuikus naujas k\u016bnas\u201c kalba du menininkai-ekscentrikai \u2013 Arturas Bum\u0161teinas ir \u017dygimantas Kudirka. Spalio 19 d. \u012fvyks distopijos premjera, kuomet ansamblio \u201eLietuva\u201c choro dainininkai atliks ypating\u0105 Arturo ir \u017dygimanto suformuot\u0105 ritual\u0105 \u2013 naujai sukurtas sutartines, virtusias atsisveikinimo su \u017emogi\u0161kuoju k\u016bnu dainomis.<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p><strong>Arturai, \u017dygimantai, kaip susikirto j\u016bs\u0173, kaip patys sakote, dviej\u0173 ekscentrik\u0173 keliai?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p><strong>\u017dygimantas Kudirka.<\/strong> Arturas \u0161iemet buvo pakviestas sukurti nauj\u0105 k\u016brin\u012f NOA festivaliui ir tuomet kreip\u0117si \u012f mane, kad para\u0161y\u010diau libret\u0105. Paskui, kaip istorija rodo, m\u016bs\u0173 funkcijos neju\u010dia persipyn\u0117 ir gal\u0173 gale \u201ePuikus naujas k\u016bnas\u201c tapo integraliu m\u016bs\u0173 abiej\u0173 pastang\u0173 rezultatu, \u012ftraukus ir daugiau \u017emoni\u0173. K\u016brybinis procesas buvo kompleksi\u0161kas, tad sunku besti pir\u0161tu ir pasakyti, kas u\u017e kur\u012f departament\u0105 atsakingas \u2013 viskas vyko tarsi t\u0119stinis dialogas.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Arturas Bum\u0161teinas<\/strong>. A\u0161 \u017dygimant\u0105 buvau nusi\u017ei\u016br\u0117j\u0119s jau seniai ir laukiau progos, kada gal\u0117\u010diau ka\u017ek\u0105 su juo sukurti. Art\u0117jant NOA festivaliui kaip tik ie\u0161kojau partnerio \u2013 tur\u0117jau id\u0117j\u0105 ra\u0161yti sutartines, kurioms buvo reikalingi nauji tekstai.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>\u201ePuikaus naujo k\u016bno\u201c id\u0117ja balansuoja tarp absurdo ir skaud\u017eios \u0161iandienos realyb\u0117s.<\/strong> <strong>Pakomentuokite temos gimim\u0105 ir k\u016brinio id\u0117j\u0105 pla\u010diau.<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p><strong>A.B.<\/strong> Tur\u0117jau tik formos id\u0117j\u0105 \u2013 nor\u0117jau kurti sutartines naujais tekstais, bet man reik\u0117jo temos. Papra\u0161iau \u017dygio, kad jis man ka\u017ekoki\u0105 tem\u0105 pasi\u016blyt\u0173. Jis pasi\u016bl\u0117 gal 15 ar daugiau id\u0117j\u0173, a\u0161 s\u0117d\u0117jau ir klausiau, kol jis visas pristatin\u0117jo, bet n\u0117 viena man netiko. Laikas b\u0117go ir vasaros prad\u017eioje tur\u0117jome b\u016btinai ka\u017ek\u0105 sugalvoti. Tada \u017dygis man papasakojo apie tai, k\u0105 pats \u0161iuo metu daro, apie \u201eeinamuosius\u201c savo projektus. Vienas i\u0161 j\u0173 ir buvo apie ateities scenarij\u0173, kuomet \u017emon\u0117s gal\u0117s savo s\u0105mon\u0119 perkelti \u012f i\u0161maniuosius daiktus. Nors \u201ePuikiame naujame k\u016bne\u201c kalbame apie ateities scenarij\u0173 technologiniu at\u017evilgiu, bet i\u0161 dabarties \u017emogaus perspektyvos. I\u0161 vartotojo, kuris tarpsta socialin\u0117je erdv\u0117je, nuolatos lygindamas savo k\u016bn\u0105 su kit\u0173 \u012fvaizd\u017eiais. K\u016brinyje labai daug k\u016bno projekcijos \u2013 koks \u012fsivaizduoji es\u0105s ir koks esi i\u0161 tikr\u0173j\u0173. Kai \u0161is neatitikimas yra did\u017eiulis, \u017emogui gresia neuroz\u0117s ir diskomfortas. Tuomet jis ir pradeda galvoti apie eskapistinius scenarijus. Kaip pab\u0117gti nuo savo k\u016bno ir persikelti \u012f erdv\u0119, kur tokia problematika b\u016bt\u0173 neaktuali? Visgi, man rodos, tai n\u0117ra ateities scenarijus, tai \u2013 am\u017eina tema. \u017dmogus nemirtingumu, am\u017einu gyvenimu domisi tiek pat seniai, kiek egzistuoja pati \u017emonija. Tod\u0117l tai \u2013 labai \u0161iuolaiki\u0161ka, aktuali<br>\u0161iuolaikiniam \u017emogui tema.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>\u017d.K. <\/strong>I\u0161 ties\u0173, k\u016brinyje yra dvi temos. Viena i\u0161 \u0161i\u0173 tem\u0173 toli gra\u017eu n\u0117ra absurdi\u0161ka, atvirk\u0161\u010diai \u2013 ji net labai aktuali. Tai \u017emogaus santykis su savo k\u016bnu. Gyvename socialiniuose tinkluose ir visur esame priversti rodyti savo atvaizd\u0105, tur\u0117ti vizuali\u0105 tapatyb\u0119. Kartais m\u016bs\u0173 atvaizdo netgi reikalauja, negalime sl\u0117ptis po kito paveiksl\u0117liu. M\u016bs\u0173 laikais tiek savo, tiek kit\u0173 k\u016bnus matome labai da\u017enai ir i\u0161 to kyla didelis nepasitenkinimas, ar netgi noras pasikeisti, ka\u017ekam prilygti, virsti ka\u017ekuo kitu. Tai n\u0117ra nauja tema, nes \u017emon\u0117s ir prie\u0161 t\u016bkstan\u010dius met\u0173 ie\u0161kojo jaunyst\u0117s \u0161altinio, siek\u0117 prat\u0119sti savo gyvenim\u0105 ar net tapti nemirtingais. Tema sena kaip ir pats pasaulis, jos nereik\u0117t\u0173 sieti su plastin\u0117s chirurgijos era, interneto atsiradimu ar socialini\u0173 medij\u0173 \u012fsigal\u0117jimu. M\u016bs\u0173 k\u016brinio veiksmas nukelia \u012f ateit\u012f \u2013 \u010dia ir atsiranda absurdas. Nesusitelk\u0117me \u012f konkret\u0173 laik\u0105, labiau nor\u0117josi veikti ateities aplinkoje, neapibr\u0117\u017etos, spekuliatyvios, i\u0161galvotos ateities laiku. K\u016brinys neturi tikslo pasakoti i\u0161 mokslin\u0117s perspektyvos, mums \u012fdomesn\u0117 yra pati persik\u0117limo \u012f kit\u0105 k\u016bn\u0105 galimyb\u0117 ir jos poveikis \u017emogui. \u0160i\u0105 tem\u0105 mokslas jau svarsto, bet ji taip \u201enekv\u0117puoja \u012f sprand\u0105\u201c, kaip kad dirbtinis intelektas. K\u016brinio kontekste nelabai svarbu, kaip \u017emon\u0117s persikels \u012f kitus k\u016bnus, svarbiau tai, kod\u0117l jie nori i\u0161sikelti i\u0161 savojo. Kas juos motyvuoja? Kas juos skatina persikelti \u012f kit\u0105 kiaukut\u0105, kuris neb\u016btinai yra tobulesnis u\u017e \u017emogaus k\u016bn\u0105? Kuo tur\u0117jo nusivilti \u017emogus, gyvendamas k\u016bne, kuriame stebuklingai u\u017esitraukia \u017eaizdos, auga dantys, kei\u010diasi protas? Kod\u0117l \u017emogus i\u0161 tokio sud\u0117tingo darinio nor\u0117t\u0173 i\u0161sikelti ir, tarkim, tapti oro dr\u0117kintuvu? Gal tame slypi ka\u017ekokia drama, tragedija? K\u016brinys kalba apie tai veikdamas tokioje mokslin\u0117s fantastikos situacijoje, kuomet \u017emon\u0117s jau gali perkelti savo s\u0105mon\u0119 ar siel\u0105 \u012f bet kok\u012f daikt\u0105. Operoje matysime t\u0173 nauj\u0173 k\u016bn\u0173 pristatymo rengin\u012f \u2013 tai tokia mokslin\u0117s fantastikos ir absurdo korporatyvin\u0117 distopija. Keturiolika \u017emoni\u0173 k\u016bn\u0173 pristatys naujuosius puikius \u017emoni\u0173 k\u016bnus.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Naujai kuriamos sutartin\u0117s \u2013 taip pat intriguojantis \u0161io k\u016brinio elementas. Kokios jos? Ir kuo jos \u201ePuikiame naujame k\u016bne\u201c tampa?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p><strong>A.B.<\/strong> Jau seniai nor\u0117jau kurti sutartines. K\u016briau jas prie\u0161 kokius 20 met\u0173, studijuodamas Akademijoje, po to v\u0117l prad\u0117jau dom\u0117tis. Skai\u010diau daug literat\u016bros, prakti\u0161kai visk\u0105, kas para\u0161yta. Bet man reik\u0117jo nauj\u0173 tekst\u0173, laukiau progos, kol atsiras j\u0173 \u0161altinis. Prad\u0117jau atsispirdamas nuo autenti\u0161k\u0173 sutartini\u0173 modelio, ra\u0161iau pana\u0161ias \u012f tikr\u0105sias, bet po truput\u012f nukrypau \u012f savo originalios muzikos lauk\u0105. K\u016brinyje jos veikia paprastai \u2013 choras dainuoja sutartines naujais tekstais. Labai smagu jas ra\u0161yti, nors n\u0117ra taip lengva, kaip atrodo, jeigu nori, kad tikrai gerai skamb\u0117t\u0173. \u201ePuikiame naujame k\u016bne\u201c sutartin\u0117s liko daugiau inspiracija ir tapo ka\u017ekuo kitu.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>\u017d.K.<\/strong> Sutartin\u0117s, kurios skamba \u201ePuikiame naujame k\u016bne\u201c, n\u0117ra tokios, kokias gal\u0117tume \u012fsivaizduoti. Patys tekstai ir muzika kuria sutartin\u0117ms nelabai b\u016bding\u0105 aplink\u0105. Sutartin\u0117s k\u016brinyje \u2013 tarsi kolektyvin\u0117s atsisveikinimo dainos, prie\u0161 persikeliant \u012f naujus k\u016bnus. <\/p>\n\n\n\n<p><strong>Pasaulin\u0117 korporatyvin\u0117s distopijos balsams \u201ePuikus naujas k\u016bnas\u201c premjera \u2013 spalio 19 d., tre\u010diadien\u012f, 18 ir 20 val., Men\u0173 spaustuv\u0117s Juodojoje sal\u0117je (\u0160iltadar\u017eio g. 6, Vilnius).<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-center\"><strong>Mindaugo Gavrilovo nuotr.<\/strong><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Kalb\u0117josi Rasa Murauskait\u0117 Apie korporatyvin\u0119 distopij\u0105 balsams \u201ePuikus naujas k\u016bnas\u201c pasakoja Arturas Bum\u0161teinas ir \u017dygimantas Kudirka \u012esivaizduokime scenarij\u0173, kai \u017emogus, nem\u0117gstantis savo k\u016bno, turi galimyb\u0119 j\u012f palikti ir virsti\u2026 dulki\u0173&hellip; <\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":2925,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[2],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2921"}],"collection":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2921"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2921\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":2924,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2921\/revisions\/2924"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2925"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2921"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2921"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2921"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}