Vienoje sostin\u0117s senamies\u010dio kavin\u0117je neseniai vyko susitikimas su kompozitoriumi Feliksu Bajoru ir dirigentu Donatu Katkumi. Kalba, \u017einoma, sukosi aplink \u201eDievo avin\u0117l\u012f\u201c, kuris \u0161iuo metu laikomas labiausiai intriguojan\u010diu muzikin\u0117s scenos \u012fvykiu Lietuvoje. Ilgai laukta premjera LNOBT \u2013 jau kit\u0105 savait\u0119.<\/p>\n\n\n\n
Sen\u0173 draug\u0173 pokalbis, kur\u012f moderavo muzikolog\u0117 R\u016bta Gaidamavi\u010di\u016bt\u0117, buvo ilgas ir muzikiniais prisiminimais persunktas. Pateikiame tik trump\u0105 pasakojimo santrauk\u0105, pad\u0117sian\u010di\u0105 b\u016bsimiems \u017ei\u016brovams geriau pa\u017einti \u201eDievo avin\u0117lio\u201c atsiradimo istorij\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Feliksas Bajoras.<\/strong> Kiekvien\u0105 \u201eDievo avin\u0117lio\u201c veiksm\u0105, kuri\u0173 yra trys, ra\u0161iau po pus\u0119 met\u0173, o pastatyti jam prireik\u0117 net 40 met\u0173. Taigi para\u0161yti k\u016brin\u012f da\u017enai galima grei\u010diau, negu pasiekti, kad jis nuskamb\u0117t\u0173. Kompozitorius, siekdamas savo k\u016brini\u0173 atlikimo, sugai\u0161ta \u017eymiai daugiau laiko, nei juos ra\u0161ydamas. <\/p>\n\n\n\n A\u0161 buvau kolegos Juliaus Juzeli\u016bno \u012fsp\u0117tas, kad neprasid\u0117\u010diau su opera: jis jau tur\u0117jo kar\u010dios patirties. Bet nor\u0117jau ra\u0161yti oper\u0105 \u0161iuolaikine tematika, kuri jaudint\u0173 \u017emones, o ne apie kokius nors istorinius kunigaik\u0161\u010dius. \u017dinojau, kad k\u016brinys gali \u201enepraeiti\u201c, bet juk Rimanto \u0160avelio romanas \u201eDievo avin\u0117lis\u201c jau buvo premijuotas Maskvoje! Mano k\u016brinyje nebuvo nieko, ko neb\u016bt\u0173 tame romane. Libretas irgi jau buvo apsvarstytas Kult\u016bros ministerijos komisijos, kurioje dirbo ir tuometinis Operos ir baleto teatro vadovas Virgilijus Noreika.<\/p>\n\n\n\n Kai man paskambino dirigentas Chaimas Pota\u0161inskas, gars\u0117j\u0119s savo geb\u0117jimu groti i\u0161 lapo, ir papra\u0161\u0117 atne\u0161ti \u201eDievo avin\u0117lio\u201c natas teatre rengiamai perklausai, jis man\u0119s paklaus\u0117, kokio sud\u0117tingumo tas k\u016brinys: Tod\u0117l nutariau pats parengti \u012fra\u0161\u0105, nes jo reik\u0117jo ir Kompozitori\u0173 s\u0105jungos perklausai. Ir \u0161i perklausa \u012fvyko, nors buvo skambu\u010di\u0173 tuometiniam Kompozitori\u0173 s\u0105jungos pirmininkui Vytautui Lauru\u0161ui, kad jos neb\u016bt\u0173. Ten labai daug inteligent\u0173 susirinko.<\/p>\n\n\n\n Taigi aplink \u201eDievo avin\u0117l\u012f\u201c jau prie\u0161 lemting\u0105 perklaus\u0105 Operos ir baleto teatre buvo labai didel\u0117 \u012ftampa. Sugr\u012f\u017e\u0119s i\u0161 teatro visk\u0105, kas buvo sakyta, i\u0161 karto i\u0161 atminties u\u017era\u0161iau, nes kitaip b\u016b\u010diau negal\u0117j\u0119s nei miegoti, nei dirbti. Tuos u\u017era\u0161us padauginau, ir jie pasklido. Ten viskas taip tiksliai sura\u0161yta, kad V. Noreika mane apkaltino, neva a\u0161 perklausoje tur\u0117jau diktofon\u0105, nors tais laikais diktofonai dar buvo retas dalykas, ne taip, kaip dabar. O net ir j\u012f turint \u012fra\u0161yti taip, kad did\u017eiul\u0117je teatro foj\u0117 visi kalb\u0117jusieji gird\u0117t\u0173si, b\u016bt\u0173 buv\u0119 sud\u0117tinga. \u0160iandien ma\u017eai gyv\u0173 i\u0161 toje perklausoje dalyvavusi\u0173j\u0173 beliko, bet daugeliui j\u0173 d\u0117l savo \u017eod\u017ei\u0173 b\u016bt\u0173 g\u0117da. V\u0117liau tie mano u\u017era\u0161ai buvo i\u0161spausdinti \u201eKrant\u0173\u201c \u017eurnale.<\/p>\n\n\n\n 1991 m. re\u017eisierius Jonas Vaitkus suk\u016br\u0117 dramos teatro spektakl\u012f \u201eDievo avin\u0117lis\u201c, kurio fone labai tyliai skamb\u0117jo muzika. Jis negal\u0117jo jos leisti garsiau, nes tada nesigird\u0117t\u0173, k\u0105 kalba aktoriai, kurie kiekvienas ant galvos ne\u0161iojosi po butaforin\u012f nam\u0105 ir i\u0161 t\u0173 savo nam\u0173 pro langines kalb\u0117jo. Tai teksto tikrai neb\u016bt\u0173 gird\u0117ti, jeigu nors kiek pagarsintum muzik\u0105. Bet tai ne opera buvo, o dramos teatro spektaklis. J. Vaitkui patiko ta tematika, ir jis pareng\u0117 savo spektakl\u012f, kuriame muzika tebuvo fonas.<\/p>\n\n\n\n Dabartinio \u201eDievo avin\u0117lio\u201c pastatymo id\u0117ja priklauso dirigentui Gintarui Rinkevi\u010diui. Anks\u010diau jis pareng\u0117 scenai ir J. Juzeli\u016bno oper\u0105 \u201e\u017daidimas\u201c, kuri savo laiku irgi buvo i\u0161juokta Operos ir baleto teatre, nors tai auk\u0161\u010diausio europinio lygio muzika. Mano manymu, ta opera \u2013 geriausias jo k\u016brinys, tik ma\u017eai \u017einomas. \u201e\u017daidimo\u201c pastatymas \u2013 didelis G. Rinkevi\u010diaus nuopelnas. Jis si\u016bl\u0117si rengti ir koncertin\u012f \u201eDievo avin\u0117lio\u201c atlikim\u0105, bet a\u0161 nesutikau jo statyti be baleto. Judesys yra ritmas, vadinasi, jis irgi yra muzikos dalis. Tik \u017eod\u017eiuose vienas ritmas, o judesyje \u2013 jau kitas.<\/p>\n\n\n\n Donatas Katkus. <\/strong>Feliksas vis\u0105 gyvenim\u0105 buvo laisvas ir dar\u0117 t\u0105, k\u0105 nor\u0117jo daryti, paklusdamas tik savo vidiniam cenzoriui. Anais laikais sukurti k\u016brin\u012f apie pokario partizanus su pagrindiniu nebyliu, kovose jau \u017euvusiu veik\u0117ju \u2013 \u012fsivaizduojate, koks tai galingas simbolis?!<\/p>\n\n\n\n Kai F. Bajoras baig\u0117 tuometin\u0119 konservatorij\u0105, staiga paai\u0161k\u0117jo, kad jis dievi\u0161kai talentingas. Svarbiausia, kad visk\u0105, k\u0105 dar\u0117, jis dar\u0117 s\u0105\u017einingai. Jo mama genialiai dainavo liaudies dainas, ir jis per\u0117m\u0117 i\u0161 jos t\u0105 dievi\u0161k\u0105 muzikos jausm\u0105.<\/p>\n\n\n\n Feliksas Bajoras.<\/strong> Kai ma\u017eas buvau, man labai patikdavo pakli\u016bti \u012f vestuves ir klausytis, kaip ten dainuoja vyrai, moterys. Kaip anks\u010diau dainuodavo kaimuose! O dabar, jei ir padainuoja \u2013 tai nebent tai, k\u0105 girdi televizoriuje.<\/p>\n\n\n\n Galiu labai atvirai pasakyti, kad studijuodamas smuik\u0105 konservatorijoje a\u0161 prad\u0117jau nek\u0119sti muzikos. Kol atsigavau, pra\u0117jo keleri metai, bet tada a\u0161 pamilau kitoki\u0105 muzik\u0105, o ne t\u0105, kurios tur\u0117jau mokytis. A\u0161 nor\u0117jau, kad instrumentin\u0119 muzik\u0105 atlik\u0117jai grot\u0173 taip, kaip liaudies dainos yra dainuojamos. Liaudies muzika turi kelis ypatingus bruo\u017eus: ilgos natos turi b\u016bti i\u0161laikytos vienoje dinamikoje, auk\u0161tesn\u0117s natos turi b\u016bti stipresn\u0117s, \u017eemesn\u0117s \u2013 silpnesn\u0117s. Ir, ai\u0161ku, be vibrato. Ir dar reikia gyventi atliekama muzika, o ne \u017ei\u016br\u0117ti \u012f dirigent\u0105 laukiant, kada pakeisti nat\u0105 \u2013 tik tada suskamb\u0117s.<\/p>\n\n\n\n Savo muzikos k\u016brimo princip\u0173 a\u0161 neu\u017era\u0161in\u0117ju taip, kaip J. Juzeli\u016bnas, bet jie man pa\u010diam labai ai\u0161k\u016bs. Tai atskiri, polifoni\u0161ki balsai, kur kiekvienas groja tarsi visai ne\u017ei\u016br\u0117damas \u012f kit\u0105, o susidaro priblo\u0161kianti visuma.<\/p>\n\n\n\n \u201eDievo avin\u0117lio\u201c premjera Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre \u2013 jau lapkri\u010dio 17, 18 ir 19 dienomis. Pastatymo re\u017eisierius ir choreografas \u2013 Martynas Rimeikis, muzikos vadovas ir dirigentas \u2013 Gintaras Rinkevi\u010dius, scenografas \u2013 Marijus Jacovskis, kostium\u0173 dailinink\u0117 \u2013 Elvita Brazdylyt\u0117. Pagrindinius vaidmenis atlieka baleto solistai Jeronimas Krivickas ir Ernestas Bar\u010daitis, taip pat operos solistai Steponas Zonys, Kamil\u0117 Bont\u00e9, Monika Ple\u0161kyt\u0117, K\u0161i\u0161tofas Bondarenko ir Karolis Ka\u0161iuba.<\/strong><\/p>\n\n\n\n <\/p>\n\n\n\n Martyno Aleksos nuotr.<\/strong><\/p>\n\n\n\n Vienoje sostin\u0117s senamies\u010dio kavin\u0117je neseniai vyko susitikimas su kompozitoriumi Feliksu Bajoru ir dirigentu Donatu Katkumi. Kalba, \u017einoma, sukosi aplink \u201eDievo avin\u0117l\u012f\u201c, kuris \u0161iuo metu laikomas labiausiai intriguojan\u010diu muzikin\u0117s scenos \u012fvykiu… <\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":3009,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3005"}],"collection":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3005"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3005\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3010,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3005\/revisions\/3010"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3009"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3005"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3005"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3005"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
\u201eJeigu toks, kaip Jeronimo Ka\u010dinsko, tai a\u0161 pir\u0161t\u0173 nelau\u017eysiu\u2026\u201c<\/p>\n\n\n\n
<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"