Neseniai pa\u017ei\u016br\u0117jau \u012fdomi\u0105 ir turining\u0105 LRT laid\u0105, pa\u0161v\u0119st\u0105 PETRO BINGELIO Atminimui. V\u0117l atgijo prisiminimai i\u0161 bendravimo su \u0161iuo neeiliniu \u017dmogumi. V\u0117l gird\u017eiu Jo \u017eval\u0173 bals\u0105, pasakojant\u012f savo \u012fsp\u016bd\u017eius i\u0161 sta\u017euot\u0117s Vokietijoje; apie jo svajones ir planus dirbti Lietuvos labui. I\u0161 Leipzigo Petras gr\u012f\u017eo \u201epasikrov\u0119s\u201c dideliems darbams choro meno baruose. Nekantravo griebtis darbo, kol viskas \u0161vie\u017eia Jo galvoje ir \u0161irdyje. Noriu pasidalinti keletu \u012fsp\u016bd\u017ei\u0173, kurie atskleist\u0173 paprast\u0105 Petro \u017emogi\u0161kum\u0105 ir priartint\u0173 J\u012f prie m\u016bs\u0173 \u2013 paprast\u0173 \u017emoni\u0173.<\/p>\n\n\n\n
Dirigavimo u\u017esi\u0117mimai vyko maestro Kurt Masur priva\u010diame name. Svetain\u0117je stovi du fortepijonai, kur renkasi studentai. \u012e maestro pamokas Petras va\u017eiuodavo tramvajumi. Vien\u0105 ryt\u0105 beva\u017eiuojant, tramvajus susid\u016br\u0117 su dviratininku. Kol atvyko policija, kol i\u0161siai\u0161kino \u012fvykio prie\u017eastis, gerokai u\u017etruko. Petras pas profesori\u0173 atvyko stipriai pav\u0117lav\u0119s. Darbas vyksta kaip \u012eprasta, visi pasin\u0117r\u0119 \u012f k\u016bryb\u0105. Petras tyliai \u012feina, tik\u0117damasis prisijungti prie grup\u0117s. Deja\u2026 Profesorius net nepa\u017evelg\u0119s \u012f Petro pus\u0119, dirba kaip dirb\u0119s su studentais. Pav\u0117lavusysis profesoriui yra tu\u0161\u010dia vieta. Maestro dirba ir Petro \u201enemato\u201c. Petras s\u0117di susig\u016b\u017e\u0119s, nesumano, k\u0105 gi daryti. Kaip parodyti maestro, kad Jis pasiruo\u0161\u0119s dirbti. O Profesorius \u201enemato\u201c ir tiek. Nejaugi viskas? Sulauk\u0119s pertraukos mokslo draug\u0173 padedamas, neramia \u0161irdimi Petras bando pasiteisinti d\u0117l pav\u0117lavimo. Visk\u0105 i\u0161klaus\u0119s, profesorius mosteli ranka: \u201ebitte, dirigieren\u201c. Taip Petras gavo pirm\u0105j\u0105 voki\u0161ko punktualumo ir Ordnung pamok\u0105. Nuo to laiko Petras prie profesoriaus nam\u0173 atvykdavo anks\u010diau. Vaik\u0161tin\u0117ja prie varteli\u0173, nenuleisdamas aki\u0173 nuo laikrod\u017eio. Tik at\u0117jus nustatytai valandai, spaud\u017eia skambut\u012f. Nei anks\u010diau, nei v\u0117liau. Toks yra tikrasis kult\u016bringo \u017emogaus punktualumas.<\/p>\n\n\n\n
Kitas \u201enuotykis\u201c dar \u012fdomesnis. Studentai dirba su orkestru. Diriguodamas orkestrui, Petras tiksliai laikosi vis\u0173 partit\u016bros \u017eenkl\u0173. Pri\u0117j\u0119s prie fortissimo, kad u\u017esimos, orkestras kad sugriaud\u0117s, muzikantai \u0161okin\u0117ja k\u0117d\u0117se. Kiek pasiklaus\u0119s, profesorius sustabdo orkestr\u0105. Paima Petr\u0105 u\u017e alk\u016bn\u0117s, pasiveda \u012f \u0161al\u012f ir sako jam \u012f aus\u012f: pas mus toks fortissimo vadinamas \u201ematj- matj\u201c, ir i\u0161tar\u0117 rusi\u0161k\u0105 keiksma\u017eod\u012f, kur\u012f \u017eino visas pasaulis. Taip Petras gavo antr\u0105 voki\u0161kos interpretacijos pamok\u0105 ir su\u017einojo kaip reikia diriguoti fortissimo\u2026<\/p>\n\n\n\n
Kalb\u0117damas apie savo darbo k\u016brybinius planus, apie choro darbo perspektyvas, Petras pridurdavo: reikia dirbti Lietuvai. Ir dirbo nepavargdamas beveik 50 met\u0173. O dabar, kai nuskamb\u0117jo paskutinis Petro Bingelio gyvenimo simfonijos akordas, matome jog tai nebuvo tu\u0161ti \u017eod\u017eiai. Tai nebuvo \u017eymaus \u017emogaus poza. Tai buvo tikra, kaip ir visas Petro gyvenimas. Tai buvo Petro gyvenimo credo. Jis buvo atsidav\u0119s m\u0117gstamam darbui ir Lietuvai. U\u017esimezgus pokalbiui apie Kauno valstybinio choro k\u016brybin\u012f gyvenim\u0105, Petras su pasidid\u017eiavimu tardavo: \u201emane galima rasti darbe bet kuriuo paros metu\u201c. Galime did\u017eiuotis, kad Lietuvos \u017eem\u0117 i\u0161augino tok\u012f s\u016bn\u0173. Petras yra pelnytai valstyb\u0117s \u012fvertintas ir pagerbtas. Bet viena dovana Jam buvo ypa\u010d brangi. Kaip Jis d\u017eiaug\u0117si ir did\u017eiavosi gav\u0119s dovan\u0173 J. Naujalio asmenin\u0119 batut\u0105 i\u0161 kompozitoriaus dukros rank\u0173. Kaip did\u017eiausi\u0105 \u0161ventenyb\u0119 Jis laik\u0117 rankose batut\u0105 ir d\u017eiaug\u0117si kaip ma\u017eas berniukas, gav\u0119s trok\u0161tam\u0105 gimtadienio dovan\u0117l\u0119.<\/p>\n\n\n\n
Stov\u0117dami didelio kalno pap\u0117d\u0117je, negalime apr\u0117pti jo didyb\u0117s ir gro\u017eio. Tik toldami nuo kalno, pama\u017eu pamatome spindin\u010di\u0105 jo vir\u0161\u016bn\u0119, \u017ealiuojan\u010dius \u0161laitus ir tarpeklius, retas kaln\u0173 g\u0117les ir j\u0173 kvap\u0105. Taip ir su did\u017eiais \u017emon\u0117mis. Kuo labiau Laikas mus atitolina nuo I\u0161\u0117jusiojo, tuo a\u0161triau pajuntame, ko netekome. Tik didis \u017emogus gal\u0117jo sau leisti garb\u0119 \u2013 atgulti Am\u017einojo poilsio gimtosios Dz\u016bkijos kaimo kapinait\u0117se. Tame \u017eem\u0117s kampelyje, kuris i\u0161augino s\u016bn\u0173 vert\u0105 Lietuvos.<\/p>\n\n\n\n
Dr. LINA DUMBLIAUSKAIT\u0116 JUKONIEN\u0116<\/strong><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Neseniai pa\u017ei\u016br\u0117jau \u012fdomi\u0105 ir turining\u0105 LRT laid\u0105, pa\u0161v\u0119st\u0105 PETRO BINGELIO Atminimui. V\u0117l atgijo prisiminimai i\u0161 bendravimo su \u0161iuo neeiliniu \u017dmogumi. V\u0117l gird\u017eiu Jo \u017eval\u0173 bals\u0105, pasakojant\u012f savo \u012fsp\u016bd\u017eius i\u0161 sta\u017euot\u0117s… <\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":374,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3491"}],"collection":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3491"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3491\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3493,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3491\/revisions\/3493"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/374"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3491"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3491"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3491"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}