Jie \u2013 tai \u017emon\u0117s, kuriuos i\u0161vyd\u0119 suprantame: spektaklis prasideda. D\u0117l \u012ftakos ir d\u0117mesio jie var\u017eosi su re\u017eisieriais ir\u2026 neretai pralaimi. Savo darbo nevadina fizi\u0161kai alinan\u010diu, bet nei\u0161vengia profesini\u0173 lig\u0173. Ir visi jie diriguoja operas: tai \u2013 Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vyriausiasis dirigentas Ri\u010dardas \u0160umila, etatiniai dirigentai Julius Geniu\u0161as, Martynas Sta\u0161kus, Robertas \u0160ervenikas ir kviestinis, bet da\u017enai LNOBT dirigento pulte matomas Modestas Pitr\u0117nas. Pokalb\u012f moderuoja muzikolog\u0117, radijo ir televizijos laid\u0173 ved\u0117ja J\u016brat\u0117 Katinait\u0117.<\/p>\n\n\n\n
J. Katinait\u0117.<\/strong> J\u016bs\u0173 diskusija atskleid\u0117, kad re\u017eisieri\u0173 diktatas yra ypa\u010d jautrus klausimas n\u016bdienos dirigentams. Bet ar matote reali\u0173 galimybi\u0173, kaip b\u016bt\u0173 galima gr\u0105\u017einti pastatym\u0173 dirigentams vadovaujant\u012f vaidmen\u012f? Nes dainininkams, skirstomiems pagal k\u016bno formas, irgi n\u0117ra lengva re\u017eisieri\u0173 u\u017evaldytame operos pasaulyje: nor\u0117dami b\u016bti matomi ir girdimi, jie da\u017enai griebiasi vaidmen\u0173, netinkan\u010di\u0173 j\u0173 balsui, ir kaip drugeliai nuskrenda \u012f ugn\u012f\u2026<\/p>\n\n\n\n R. \u0160ervenikas. <\/strong>Patyrimas leid\u017eia jaustis laisviau dirbant su kolektyvu. Bet patyrimas negali reik\u0161ti sustojimo, kurio tu pats galb\u016bt nepastebi, bet tai labai gerai pastebi tavo kolegos. Rinkti jaunas, ry\u0161kias asmenybes \u012f vadov\u0173 postus yra tendencija, kuria siekiama atkreipti muzikos agent\u016br\u0173 ir \u017einiasklaidos d\u0117mes\u012f. Tai rizikingas reklaminis \u017eingsnis, kuris kartais pasiteisina. Visgi dirbant su orkestru reikia bent \u0161iokios tokios gyvenimi\u0161kos patirties, nes m\u016bs\u0173 profesija yra labiau emocinis ir psichologinis, o ne fizinis darbas. Juk ne akmenis ne\u0161iojam\u2026<\/p>\n\n\n\n <\/p>\n\n\n\n <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Jie \u2013 tai \u017emon\u0117s, kuriuos i\u0161vyd\u0119 suprantame: spektaklis prasideda. D\u0117l \u012ftakos ir d\u0117mesio jie var\u017eosi su re\u017eisieriais ir\u2026 neretai pralaimi. Savo darbo nevadina fizi\u0161kai alinan\u010diu, bet nei\u0161vengia profesini\u0173 lig\u0173. Ir… <\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":305,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/364"}],"collection":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=364"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/364\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":368,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/364\/revisions\/368"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/305"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=364"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=364"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=364"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
J. Katinait\u0117.<\/strong> I\u0161 prad\u017ei\u0173 si\u016bly\u010diau aptarti operos dirigento specifik\u0105: kuo ji skiriasi nuo kitoni\u0161kos dirigavimo veiklos?<\/p>\n\n\n\n
J. Geniu\u0161as<\/strong>. Kiekvienas simfoninis koncertas prilygsta premjerai: ta pati orkestro sud\u0117tis savait\u0119 repetuoja nauj\u0105 program\u0105, kol j\u0105 i\u0161leid\u017eia. Ir ne\u017einia, kada kit\u0105 kart\u0105 tie k\u016briniai bus atliekami. O teatre b\u016bna premjeros, prie\u0161 kurias visi susitelk\u0119 ilg\u0105 laik\u0105 repetuoja, ir b\u016bna spektakliai, po ilgos pertraukos gr\u012f\u017etantys \u012f scen\u0105, kartais net be atskir\u0173 orkestro repeticij\u0173. Pastarieji b\u016bna varginantys ir sud\u0117tingi visiems: tiek dainininkams, tiek muzikantams, tiek dirigentui. Kitas did\u017eiulis skirtumas yra erdv\u0117: net dirigento manualin\u0117 technika koncert\u0173 sal\u0117se ir teatruose vystosi skirtingai. Tarkim, Kauno valstybiniame muzikiniame teatre dirigentas stovi gana \u017eemai ir jo rankos da\u017eniausiai pakeltos \u012f vir\u0161\u0173, nes kitaip j\u0173 nematyt\u0173 nei atlik\u0117jai, nei \u017ei\u016brovai. Tod\u0117l teatro dirigentus ilgainiui pradeda kamuoti pe\u010di\u0173 ir nugaros skausmai.<\/p>\n\n\n\n
R. \u0160ervenikas.<\/strong> Daug lemia ir operos solist\u0173 sud\u0117tis, nes orkestr\u0105 paprastai mes turim kok\u012f turim, o solistus mes renkam\u0117s. Ir b\u016bna, kad pataikom, o b\u016bna ir prie\u0161ingai. Tai ir nuo re\u017eisieriaus, atsi\u017evelgian\u010dio \u012f solisto i\u0161vaizd\u0105 bei aktorinius duomenis, priklauso. Kartais geras balsas lieka u\u017e borto, nes re\u017eisieriui reikia, kad solistas ar solist\u0117 scenoje atrodyt\u0173 ir vaidint\u0173 pagal jo \u012fsivaizdavim\u0105. Be to, kiekviename spektaklyje b\u016bna nauj\u0173 atlik\u0117j\u0173: solistai kei\u010diasi, muzikant\u0173 rotacija orkestre irgi didel\u0117. O dar prisiminkime chor\u0105\u2026 Tod\u0117l i\u0161\u0117jimas \u012f spektakl\u012f dirigentui, kuriam tenka b\u016bti savoti\u0161ku vis\u0173 atlik\u0117j\u0173 dispe\u010deriu, niekada neb\u016bna ramus.<\/p>\n\n\n\n
M. Pitr\u0117nas.<\/strong> Mano supratimu, re\u017eisieriaus darbas \u0161iandien \u017eymiai labiau pastebimas negu muzikos vadovo. Sakau tai be nuoskaudos \u2013 tiesiog taip yra. Nor\u0117t\u0173si, kad kritikai bei muzikos visuomen\u0117 u\u017efiksuot\u0173 ir tai, k\u0105 dirigentas nor\u0117jo pasakyti kurdamas spektakl\u012f. Juk atsidarius u\u017edangai Niujorko \u201eMetropolitan\u201c teatre, \u017ei\u016brovai i\u0161 karto pradeda ploti scenografijai, o dirigentui ir atlik\u0117jams plojama (arba \u0161vilpiama, kas irgi dabar madinga) tik pasibaigus spektakliui. Tad kiekvien\u0105kart tu laikai egzamin\u0105. Tuo ir \u012fdomi m\u016bs\u0173 profesija.<\/p>\n\n\n\n
R. \u0160umila.<\/strong> Jei koncertuose dirigentui tenka dirbti tik su orkestru ir vienu kitu solistu, tai teatre reikia apr\u0117pti gerokai daugiau spektaklio element\u0173 ir sujungti juos \u012f dramaturgi\u0161kai viening\u0105 visum\u0105. Renginio mastelis, o kartu ir dirigento visumos matymas teatre turi b\u016bti visi\u0161kai kitoks.<\/p>\n\n\n\n
J. Katinait\u0117. <\/strong>Gyvename postdraminio teatro laikais, kai \u201eHamletas\u201c scenoje gali prasid\u0117ti nuo pagrindinio veik\u0117jo mirties, o ne nuo pirmosios Williamo Shakespeare\u2018o dramos eilut\u0117s. Kaip manote, ar dekonstrukcijos tendencija palies ir oper\u0173 partit\u016bras? Juolab toki\u0173 bandym\u0173 istori\u0161kai yra buv\u0119 \u2013 prisiminkime kad ir gars\u0173j\u012f 1983 m. Franco Zeffirelli film\u0105 \u201eTraviata\u201c, kuriame Violetos mirtis rodoma skambant operos uverti\u016brai\u2026<\/p>\n\n\n\n
M. Pitr\u0117nas.<\/strong> Naujai perd\u0117lioti \u0161imtme\u010di\u0173 patikrintas oper\u0173 partit\u016bras yra ned\u0117kingas darbas, nes kiekvienas taktas jose, net kiekvienas daininink\u0173 atod\u016bsis publikai \u017einomas ir jos laukiamas. Man yra tek\u0119 tai daryti. Tokiais atvejais galvodavau, kaip jaust\u0173si k\u016br\u0117jas, i\u0161gird\u0119s, kad su jo k\u016briniu taip elgiamasi\u2026 Neseniai teko klausytis puikaus \u0161iuolaikin\u0117s smuikinink\u0117s Patricios Kopatchinskajos, scenos \u201echuligan\u0117s\u201c ir revoliucionier\u0117s, interviu. Pasak jos, muzikoje svarbi emocin\u0117 gija, turinti tam tikr\u0105 kod\u0105. Ir t\u0105 kod\u0105, kiekvien\u0105 kart\u0105 atliekant k\u016brin\u012f, tenka i\u0161 naujo atrakinti, kartais vardan gyvumo nusi\u017eengiant klasikiniams principams. A\u0161 tam pritar\u010diau, nes laikme\u010dio dvasia \u2013 ne tik kompozitoriaus, bet ir atlik\u0117jo laikme\u010dio \u2013 visais laikais buvo labai svarbi.<\/p>\n\n\n\n
M. Sta\u0161kus.<\/strong> Operoje da\u017eniausiai susiduriame su \u201emuziejin\u0117mis\u201c partit\u016bromis, tod\u0117l svarbu pa\u017einti j\u0173 istorij\u0105 ir perklausyti kuo daugiau \u012fvairi\u0173 laik\u0173 interpretacij\u0173. Tik sukaupus toki\u0105 patirt\u012f, galima sukurti ka\u017ek\u0105 nauja. O jei nieko naujo nepristatysi, tik reprodukuosi \u2013 nebus \u012fdomu klausytojams. Nepamir\u0161kime, kad daugelis kompozitori\u0173 buvo labai reikl\u016bs savo oper\u0173 libretams. Juos kuriant garsios literat\u016brin\u0117s istorijos jau buvo savaip perd\u0117liotos, pakeistos ir dekonstruotos.<\/p>\n\n\n\n
R. \u0160ervenikas.<\/strong> Man rodos, statant klasikin\u0119 oper\u0105 svarbu nekelti sau tikslo padaryti kitaip, nei kiti. Nes tai veda \u012f pavir\u0161utini\u0161kum\u0105. Dabartin\u0117 \u012fra\u0161\u0173 gausa, pernelyg ja pasitikint, gali ne pad\u0117ti, o su\u017elugdyti. Vienintelis patikimas dokumentas dirigentui yra operos partit\u016bra. Joje visada \u012fmanoma \u012f\u017evelgti detali\u0173, kurios ankstesni\u0173 pastatym\u0173 dirigentams nepasirod\u0117 svarbios.<\/p>\n\n\n\n
R. \u0160umila:<\/strong> Visi mes, dirigentai, esam skirtingi, o tai rei\u0161kia, kad \u012f t\u0105 pa\u010di\u0105 partit\u016br\u0105 \u017evelgsim skirtingu \u017evilgsniu. Jei kalb\u0117ti apie partit\u016br\u0173 kupi\u016bravim\u0105 ar perkompiliavim\u0105 \u2013 nereik\u0117t\u0173 to bijoti, nes tai anaiptol n\u0117ra naujas dalykas. Tarkim, Giuseppe\u2018s Verdi operose egzistuoja tradicin\u0117s, da\u017enai kartojamos kupi\u016bros, jau turin\u010dios savo atskiras istorijas. B\u016bna ir netik\u0117t\u0173, tod\u0117l kelian\u010di\u0173 daugiau diskusij\u0173. Prisiminkime LNOBT \u201eDon Karlo\u201c pastatym\u0105, kuriame atskiros scenos yra sukeistos vietomis. Ir nors pastatymas man patinka, pabaigoje i\u0161 muzikos jau\u010diu, kad tai n\u0117ra istorijos pabaiga\u2026 Kadangi \u0161iais laikais operos pastatymui diktuoja re\u017eisierius, kartais m\u0117ginama muzikos partit\u016br\u0105 \u201epritraukti\u201c prie netik\u0117t\u0173 siu\u017eeto interpretacij\u0173. Tarkim, \u017eymaus re\u017eisieriaus Calixto Bieito \u201eTraviatoje\u201c Violeta apskritai n\u0117ra ligon\u0117, o visais aplink savanaudi\u0161kai manipuliuojanti apgavik\u0117. Pabaigoje ji ne mir\u0161ta, o i\u0161 vis\u0173 pasijuokia, susirenka lagaminus ir i\u0161vyksta\u2026<\/p>\n\n\n\n
R. \u0160ervenikas.<\/strong> Man tai atrodo nepagarba operos autoriams. Re\u017eisieriai \u0161iais laikais tiek daug sau leid\u017eia, kad mes, dirigentai, nor\u0117dami jiems \u201eoriginalumu\u201c prilygti, tur\u0117tume vietoj adagio diriguoti presto, o vietoj allegro \u2013 largo. Ir visi steb\u0117t\u0173si, kaip \u012fdomiai muzika suskambo\u2026 Tik dirigentai tokiais dalykais neu\u017esiima. Visko \u012fmanoma prisigalvoti, bet juk turime gerbti tai, k\u0105 mums paliko kompozitorius.<\/p>\n\n\n\n
M. Sta\u0161kus.<\/strong> Bet temp\u0173 greit\u0117jimo tendencija oper\u0173 atlikimuose b\u0117gant metams i\u0161ties akivaizdi. Klausantis sen\u0173 \u012fra\u0161\u0173 galima pasteb\u0117ti, kad juose adagio gerokai l\u0117tesnis nei dabartinis\u2026<\/p>\n\n\n\n
J. Geniu\u0161as.<\/strong> Man rodos, did\u017ei\u0173j\u0173 operos kompozitori\u0173 \u2013 G. Verdi, Giacomo Puccini, Piotro \u010caikovskio muzikoje u\u017ekoduoti ir re\u017eis\u016briniai akcentai. Viskas jau yra j\u0173 partit\u016brose \u2013 tereikia perskaityti. O kai statytojai ar atlik\u0117jai nepamatuotai, neargumentuotai pradeda jas kaitalioti \u2013 tai jau kvepia savivale.<\/p>\n\n\n\n
R. \u0160umila.<\/strong> Bendradarbiavimo su re\u017eisieriais patirtys b\u016bna labai skirtingos. Negal\u0117\u010diau tvirtinti, kad jie neatsi\u017evelgia \u012f dirigent\u0173 \u012fsivaizdavimus: da\u017eniausiai vyksta diskusijos, kuriose, abiem pus\u0117ms nusileid\u017eiant, \u012fmanoma sud\u0117lioti bendrus ta\u0161kus. Modernus operos pastatymas neb\u016btinai kertasi su muzikalumu: tarkim, Roberto Wilsono \u201eTurandot\u201c pastatyme, kuriame pagal muzikin\u0119 partit\u016br\u0105 apskai\u010diuotas kiekvienas judesys scenoje, visk\u0105 pavyko puikiai suderinti.<\/p>\n\n\n\n
M. Sta\u0161kus<\/strong>. Saky\u010diau, ne tiek dirigento vaidmuo operoje sumenko, kiek re\u017eisieriaus vaidmuo d\u0117l \u0161iuolaikini\u0173 medij\u0173 \u012ftakos i\u0161kilo. Technologij\u0173 i\u0161lepinti \u017ei\u016brovai, at\u0117j\u0119 \u012f teatr\u0105, nori patrauklaus vaizdo, o jis yra re\u017eisieriaus rankose.<\/p>\n\n\n\n
R. \u0160ervenikas.<\/strong> Ne veltui publika kartais sako: \u201eAt\u0117jau spektaklio \u017ei\u016br\u0117ti, bet buvo smagiau u\u017esimerkus klausyti\u201c. Arba atvirk\u0161\u010diai: \u201eScenoje buvo taip gra\u017eu, kad vaizdas nustelb\u0117 muzik\u0105\u201c. Atrasti vaizdo ir muzikos harmonij\u0105 operoje yra svarbiausia. Tai priklauso ir nuo to, ar pana\u0161ios re\u017eisieriaus ir dirigento \u201esvorio kategorijos\u201c. Jei pastatyme susitinka labai garsus re\u017eisierius ir pradedantis dirigentas, pastarasis gali b\u016bti tiesiog sugniu\u017edytas re\u017eisieriaus id\u0117j\u0173. Jam telieka dvi i\u0161eitys: arba paklusti, arba atsisakyti pastatymo, bet retas turi tiek dr\u0105sos.<\/p>\n\n\n\n
J. Geniu\u0161as.<\/strong> Did\u017eiausios b\u0117dos kyla, kai re\u017eisierius atva\u017eiuoja statyti spektaklio su savo ai\u0161kia koncepcija, kuri neb\u016btinai priimtina to konkretaus teatro publikai, atlik\u0117jams ir tuo labiau dirigentui. Neseniai teko matyti Milano \u201eLa Scala\u201c teatre parengt\u0105 \u201eTraviatos\u201c premjer\u0105, kuri\u0105 re\u017eisavo mano vertinamas re\u017eisierius Dmitrijus \u010cerniakovas. Kai pasibaigus spektakliui i\u0161\u0117jo nusilenkti dirigentas Daniele Gatti, sal\u0117je pratr\u016bko did\u017eiausios ovacijos, o po jo pasirod\u0119s re\u017eisierius buvo nu\u0161vilptas ir nutryptas. Taigi kartais re\u017eis\u016br\u0105 dirigentai visgi sugeba pranokti.<\/p>\n\n\n\n
M. Pitr\u0117nas.<\/strong> Vieno Vokietijos teatro muzikos vadovas m\u0117gsta pabr\u0117\u017eti: \u201eMieli ponai, tai muzikinis, o ne dramos teatras\u2026\u201c Jei re\u017eisierius bandydavo veikal\u0105 pastatyti nuo koj\u0173 ant galvos, jis tai priimdavo kaip savo profesijos \u012f\u017eeidim\u0105. Kad m\u016bs\u0173 vaidmuo \u0161iandien devalvuojamas, esama ir pa\u010di\u0173 dirigent\u0173 kalt\u0117s. Kalbu i\u0161 savo tarptautin\u0117s patirties: valand\u0173, skirt\u0173 muzikin\u0117ms repeticijoms, skai\u010dius teatruose nuolat ma\u017einamas, o dirigentai d\u0117l j\u0173 nepakankamai kovoja. Palyginkime, kiek repeticij\u0173 rengiant nauj\u0105 pastatym\u0105 gauna re\u017eisierius ir kiek \u2013 dirigentas: skirtumai akivaizd\u016bs. Rezultatas: dirigentai nesp\u0117ja solist\u0173 partijose i\u0161gvildenti \u017eod\u017eio spalvos, neturi laiko subtili\u0173 jausmini\u0173 muzikos aspekt\u0173 gludinimui \u2013 visa tai lieka \u201eu\u017elyginta\u201c po bendros re\u017eis\u016bros \u201easfaltu\u201c\u2026 O kai kritikai ra\u0161o, kad tam ar kitam solistui pavyko rai\u0161kiai atlikti savo partij\u0105 \u2013 man b\u016bna smagu, nes \u017einau, kad tai ir mano nuopelnas.<\/p>\n\n\n\n
J. Katinait\u0117.<\/strong> Paskutinis mano klausimas \u2013 apie dirigent\u0173 patirt\u012f, ilgaam\u017ei\u0161kum\u0105 ir jaunyst\u0117s energij\u0105. Tarptautin\u0117je \u017einiasklaidoje pla\u010diai aptarin\u0117jama naujiena, kad Pary\u017eiaus orkestro (Orchestre de Paris) naujuoju muzikos vadovu paskirtas talentingas 24-eri\u0173 met\u0173 suomi\u0173 dirigentas Klausas M\u00e4kel\u00e4. \u0160iam orkestrui anks\u010diau vadovavo tokie \u017eym\u016bs meistrai, kaip Herbertas von Karajanas, Georgas Solti, Danielis Barenboimas, Danielis Hardingas\u2026 Tai \u012f\u017eieb\u0117 diskusijas, ar b\u016btina sune\u0161ioti gele\u017eines klumpes, kad gal\u0117tum vadovauti presti\u017einiam orkestrui. K\u0105 manote j\u016bs?<\/p>\n\n\n\n
R. \u0160umila. <\/strong>Negali b\u016bti vieno teisingo atsakymo, nes neb\u016btinai dirigentas, kuris pasiekia auk\u0161t\u0173 menini\u0173 rezultat\u0173 ar yra tarptautini\u0173 konkurs\u0173 laureatas, bus geras vadovas. Mirga Gra\u017einyt\u0117 vadovauti Birmingemo miesto simfoniniam orkestrui irgi buvo paskirta 29-eri\u0173. O kitam dirigentui branda ateina sulaukus 40 ar 50 met\u0173 ribos, ir nieko \u010dia bloga.<\/p>\n\n\n\n
M. Sta\u0161kus.<\/strong> Svarbiausias ne am\u017eius, o pasitik\u0117jimas. Taip pat dirigento i\u0161silavinimas, jo mentalitetas ir geb\u0117jimas reik\u0161ti savo muzikines mintis. Kolektyvas labai greitai tai pajunta, ir \u010dia yra esminis momentas. Jei atsiranda abipusis pasitik\u0117jimas \u2013 bet kokio am\u017eiaus dirigentas gal\u0117s s\u0117kmingai dirbti.<\/p>\n\n\n\n
M. Pitr\u0117nas. <\/strong>I\u0161ties lemia ne am\u017eius, o charizma ir talentas. K. M\u00e4kel\u00e4 n\u0117ra nei pirmas, nei paskutinis toks jaunas at\u0117j\u0119s \u012f dirigent\u0173 luom\u0105. Bet pritariu Robertui, kad daugiasluoksn\u0117 gyvenimi\u0161ka patirtis, transformuojama per atliekamus muzikos k\u016brinius, dirigentui gali pad\u0117ti.<\/p>\n\n\n\n
J. Katinait\u0117:<\/strong> A\u010di\u016b u\u017e pokalb\u012f. Mes visi esame palaiminti, nes mums buvo skirta sulaukti ne tik nepriklausomos Lietuvos valstyb\u0117s \u0161imtme\u010dio, bet ir Lietuvos operos \u0161imtme\u010dio. Tik\u0117kim\u0117s, ji gyvuos ir ateinan\u010dius \u0161imt\u0105 met\u0173, o pauz\u0117, kuri\u0105 dabar esate priversti i\u0161gyventi kaip menininkai ir k\u016br\u0117jai, subrandins savo vaisius. Iki b\u016bsim\u0173 susitikim\u0173 teatre!<\/p>\n\n\n\n