{"id":4768,"date":"2024-01-11T18:57:30","date_gmt":"2024-01-11T18:57:30","guid":{"rendered":"https:\/\/choras.lt\/?p=4768"},"modified":"2024-01-11T18:57:33","modified_gmt":"2024-01-11T18:57:33","slug":"hofmano-istoriju-rezisierius-f-grazzini-si-opera-deimantas-su-daug-briaunu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/2024\/01\/11\/hofmano-istoriju-rezisierius-f-grazzini-si-opera-deimantas-su-daug-briaunu\/","title":{"rendered":"\u201eHofmano istorij\u0173\u201c re\u017eisierius F. Grazzini: \u201e\u0160i opera \u2013 deimantas su daug briaun\u0173\u201c"},"content":{"rendered":"\n

Ingrida Mila\u0161i\u016bt\u0117<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u012e LNOBT scen\u0105 keliauja vienas i\u0161 da\u017eniausiai pasaulyje skamban\u010di\u0173 \u0161edevr\u0173 \u2013 Jacques\u2019o Offenbacho opera \u201eHofmano istorijos\u201c. Sausio 26 d. premjerai rengiamas pastatymas i\u0161skirtinis tuo, kad jo re\u017eisierius i\u0161rinktas surengus tarptautin\u012f konkurs\u0105, kur\u012f laim\u0117jo i\u0161 Florencijos kil\u0119s italas Federico Grazzini.<\/p>\n\n\n\n

2004 m. debiutav\u0119s gimtojo miesto Puccini teatre, F. Grazzini re\u017eisuoja ir kuria \u0161vies\u0173 dizain\u0105 Italijos ir kit\u0173 \u0161ali\u0173 teatruose: jo spektakliai rodomi Airijoje, Belgijoje, Pranc\u016bzijoje, Vokietijoje, Piet\u0173 Kor\u0117joje, Japonijoje ir kt. Pokalbio su re\u017eisieriumi centre \u2013 b\u016bsimo spektaklio vizija, meil\u0117s, kan\u010dios, pasiaukojimo ir k\u016brybos temos.<\/p>\n\n\n\n

Keli\u0105 teatre prad\u0117jote nuo dramos ir aktoryst\u0117s studij\u0173. Kaip atsid\u016br\u0117te muzikos, operos pasaulyje?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Esu kil\u0119s i\u0161 operos m\u0117g\u0117j\u0173 \u0161eimos. Nuo ma\u017eens buvau pratinamas klausytis muzikos, nes mano seneliai aistringai dom\u0117josi opera. O kad vaikyst\u0117je b\u016b\u010diau \u0117j\u0119s \u012f teatr\u0105 \u017ei\u016br\u0117ti oper\u0173, nepamenu, \u200btai buvo tik muzikin\u0117 patirtis.
V\u0117liau nusi\u0161ypsojo laim\u0117 artimiau pa\u017einti t\u0117vo pusbrol\u012f, Italijoje gerai \u017einom\u0105 teatro \u0161vies\u0173 dizainer\u012f, tuomet dirbus\u012f su Giorgio Strehleriu \u2013 \u017eymiu septintojo de\u0161imtme\u010dio ital\u0173 teatro re\u017eisieriumi. Kaip tik jo d\u0117ka, u\u017esideg\u0119s vaidyba ir re\u017eis\u016bra, pama\u010diau kelet\u0105 oper\u0173 savo gimtosios Florencijos operos teatre. Prad\u0117jau studijuoti \u0161vies\u0173 in\u017einerij\u0105, o tai atv\u0117r\u0117 galimyb\u0119 sekti oper\u0173 pastatymus. V\u0117liau per\u0117jau prie re\u017eis\u016bros studij\u0173 Dramos meno akademijoje.<\/p>\n\n\n\n

Re\u017eisavote tokias garsias operas kaip \u201eTurandot\u201c, \u201ePajacai\u201c, \u201eNabukas\u201c, \u201eRomeo ir D\u017euljeta\u201c, \u201eSevilijos kirp\u0117jas\u201c ir kt. Koks jausmas kyla lie\u010diantis prie \u0161edevr\u0173, kurie pasaulyje statyti jau t\u016bkstan\u010dius kart\u0173<\/strong>?<\/p>\n\n\n\n

Dirbti su jais did\u017eiul\u0117 privilegija. Manau, kad did\u016bs kompozitoriai yra mano tikrieji mokytojai. J\u0173 akivaizdoje pri\u0117miau nuolankumo pozicij\u0105, stengdamasis i\u0161 kiekvieno k\u016brinio k\u0105 nors i\u0161mokti ir nieko nelaikyti savaime suprantamu dalyku. Mano pareiga \u2013 kurti dialog\u0105. Man \u012fdomu susieti savo, \u0161iuolaikinio jaunuolio (nes re\u017eisuoti prad\u0117jau b\u016bdamas vos per dvide\u0161imt), vyro, jautrum\u0105 su praeities kompozitori\u0173 logika ir \u017evilgsniu. \u0160is dialogas \u012fgalina spr\u0119sti problemas, su kuriomis gyvenime galb\u016bt niekada neb\u016b\u010diau susid\u016br\u0119s. Taigi didieji kompozitoriai buvo mano kelion\u0117s palydovai ir mokytojai. O siek\u012f savo darbuose rasti k\u0105 nors nauja atrandu tyrin\u0117damas. Menininkui svarbu i\u0161siugdyti savit\u0105 \u017evilgsn\u012f, surasti ir suprasti atspirties ta\u0161k\u0105. Tai klasika, kuri \u0161imtus kart\u0173 per metus atliekama visame pasaulyje. Visada stengiausi formuoti savo po\u017ei\u016br\u012f ir rasti dialog\u0105 su klasikos \u0161edevrais. Kartais sekasi geriau, kartais pras\u010diau, bet nuolat to siekiu.<\/p>\n\n\n\n

Esate ne vieno re\u017eis\u016bros konkurso dalyvis, finalininkas. Kas paskatino dalyvauti LNOBT konkurse?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Konkursai man buvo labai naudingi siekiant karjeros, nes pad\u0117jo u\u017emegzti ir prapl\u0117sti ry\u0161ius \u012fvairiose \u0161alyse. K\u016brybiniai darbai vertinami pagal tai, k\u0105 sukuri, pagal tarptautin\u012f pripa\u017einim\u0105. B\u016bdamas jaunas netur\u0117jau ry\u0161i\u0173 su pasaulio teatrais, \u012f juos patekau dalyvaudamas konkursuose ir tapdamas finalininku. LNOBT prane\u0161imas pasirod\u0117 man esant ant konkursinio am\u017eiaus ribos, taigi buvo paskutin\u0117 proga dalyvauti. Dar paauglyst\u0117je \u017eav\u0117jausi puikiu re\u017eisieriumi Eimuntu Nekro\u0161iumi, tad su\u017einoj\u0119s, kad \u0161alyje, turin\u010dioje tokias gyvas teatro ir muzikines tradicijas, vyksta konkursas, nutariau pam\u0117ginti. O ir pats k\u016brinys be galo \u012fdomus.<\/p>\n\n\n\n

Prakalbote apie J. Offenbacho oper\u0105 \u201eHofmano istorijos\u201c, kurios re\u017eis\u016brin\u0117 koncepcija buvo i\u0161rinkta konkurso b\u016bdu. Ar \u0161i opera kada nors jau buvo atsid\u016brusi J\u016bs\u0173, kaip re\u017eisieriaus, akiratyje<\/strong>?<\/p>\n\n\n\n

Pasakysiu ties\u0105 \u2013 tai k\u016brinys, kurio sud\u0117tingumas visada g\u0105sdino. Netgi re\u017eisavus nema\u017eai klasikinio repertuaro oper\u0173, prad\u0117ti m\u0105styti apie \u201eHofmano istorijas\u201c vis dar buvo i\u0161\u0161\u016bkis. \u017dinome, kad kompozitorius mir\u0117 nesp\u0117j\u0119s \u0161ios operos u\u017ebaigti, tad atsakomyb\u0117 sujungti fragmentus \u012f visum\u0105 buvo palikta kitiems. D\u0117l to pasaulyje yra nema\u017eai operos redakcij\u0173. Nelengva buvo \u012f visk\u0105 \u012fsigilinti ir suvokti, kok\u012f dramaturgin\u012f pj\u016bv\u012f suteikti k\u016briniui, koki\u0105 pabaig\u0105 pritaikyti. Vis d\u0117lto, i\u0161 prad\u017ei\u0173 g\u0105sdin\u0119s, v\u0117liau \u0161is darbas labai \u012ftrauk\u0117. Operos med\u017eiagoje ie\u0161kau atsakym\u0173, kurie sudomint\u0173 ir \u0161i\u0173 dien\u0173 \u017ei\u016brovus. Siekiu suvokti, kuo \u0161i opera susijusi su \u0161iuolaikiniu pasauliu. Kartais viskas primena kliedes\u012f \u2013 \u0161iek tiek beproti\u0161k\u0105, bet kupin\u0105 patoso, tragizmo ir dramos, perko\u0161t\u0105 per didel\u0119 ironij\u0105 ir lengvum\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Kuo Jums \u0161i opera \u012fdomi, ar randate joje k\u0105 nors artima sau?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u012e tai labai sunku atsakyti, nes \u201eHofmano istorijas\u201c \u2013 mil\u017eini\u0161kas klodas, primenantis kini\u0161ko stiliaus d\u0117\u017eut\u0117s vaizdin\u012f: atidar\u0119s d\u0117\u017eut\u0119 randi dar vien\u0105, joje \u2013 dar vien\u0105 ir taip be galo. Tai labirintin\u0117 strukt\u016bra, pasin\u0117rimas \u012f menininko Hofmano pasaul\u012f. I\u0161k\u0117liau sau klausim\u0105: kaip \u0161iandienos \u017ei\u016brovas gal\u0117t\u0173 susitapatinti su ekstremalia Hofmano fig\u016bra? Juk tai labai \u017eavus persona\u017eas, \u012fvairiapusis menininkas \u2013 muzikantas, tapytojas\u2026 A\u0161 jame randu labai daug sav\u0119s: juk taip pat esu ir muzikantas, ir tapytojas, ir dramaturgas, patiriu tuos pa\u010dius i\u0161gyvenimus ir d\u017eiaugsmus. Taigi nusprend\u017eiau susieti Hofmano fig\u016br\u0105 su savo asmenybe, su visais skirtumais ir pana\u0161umais.<\/p>\n\n\n\n

Ir kok\u012f Hofman\u0105 matote savo spektaklyje?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Tai yra \u0161i\u0173 laik\u0173 vyras, besibla\u0161kantis tarp meil\u0117s moteriai, kuri operoje apsirei\u0161kia kaip Stelos idealas, ir aistros menui, kuri slypi k\u016brybiniame pa\u0161aukime, privedan\u010diame ir prie ambicij\u0173 lygmens bei priklausomybi\u0173. Taigi yra did\u017eiulis teminis kontrastas tarp \u017eemi\u0161kosios meil\u0117s moteriai ir sau pa\u010diam mene ar menui savyje. Vis d\u0117lto nenor\u0117\u010diau \u0161ioje istorijoje kalb\u0117ti vien apie menininkus. Manau, \u010dia turimas omenyje kiekvieno \u017emogaus santykis su ambicijomis. Visi patiriame tro\u0161kim\u0173, kurie veda \u012f priklausomyb\u0119, nesvarbu, nuo ko b\u016btume priklausomi: nuo darbo, nuo sekso ar socialini\u0173 tinkl\u0173. Tai labai aktualu. Spektaklyje noriu kalb\u0117ti apie kan\u010dios ir aukos temas. Opera ver\u010dia susim\u0105styti, kiek esame link\u0119 paaukoti d\u0117l savo tiksl\u0173. Ar \u012fmanoma nutraukti priklausomyb\u0117s grandin\u0119? Ko reikia, kad i\u0161silaisvintume? Hofmanas \u2013 savo priklausomyb\u0117s kalinys. Finale pasigirsta labai svarbi fraz\u0117: \u201eDidyb\u0119 m\u016bs\u0173 ne tik meil\u0117 kuria, bet ir a\u0161aros.\u201c Tai tarsi vidinis balsas, skambantis Hofmano galvoje. Menininkas pateisinim\u0105 randa m\u016bzos balse, vedan\u010diame pirmyn. Bet tuo pat metu Hofmanas yra ir \u017emogus, aps\u0117stas priklausomybi\u0173, kurios veda j\u012f \u012f kliedesi\u0173 pasaul\u012f. Tai \u017emogus, svyruojantis tarp aps\u0117dimo ir manij\u0173. Kan\u010dia ir pasiaukojimas turi didel\u0119 transformuojan\u010di\u0105 gali\u0105 i\u0161sivadavimo kelyje. D\u0117l tikrojo pa\u0161aukimo \u2013 poezijos \u2013 Hofmanas pasiry\u017e\u0119s aukoti visk\u0105, net meil\u0119 sau ir Stelai. Taigi pabaiga atvira: ar Hofmanas per kan\u010di\u0105 geb\u0117s pasiekti auk\u0161tesn\u012f s\u0105mon\u0117s lyg\u012f, ar galiausiai pasiklys proto klajon\u0117se? Kokia k\u016brybos prasm\u0117 ir kur riba tarp poreiki\u0173 ir nor\u0173?<\/p>\n\n\n\n

Kaip manote, kuo J\u016bs\u0173 pasi\u016blytoji spektaklio vizija patrauk\u0117 konkurso \u017eiuri?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Manau, jiems pasirod\u0117 \u012fdomi \u0161iuolaikin\u0117 spektaklio perspektyva, siekis rasti s\u0105sajos ta\u0161k\u0173 su \u012fvairiomis k\u016brinio temomis. \u010cia galima kalb\u0117ti apie sekso kult\u0105, priklausomybes, konflikt\u0105 tarp savo ambicij\u0173 suvokimo \u2013 visa tai rastume \u0161iuolaikiniame \u017emoguje. Su k\u016br\u0117j\u0173 komanda ie\u0161kojau vaizdini\u0173, kuriais gal\u0117\u010diau kalb\u0117ti su \u0161iandienos \u017ei\u016brovais. Taip atsirado sporto sal\u0117s simbolis kaip treniruo\u010di\u0173, i\u0161bandymo vieta, taip pat anonimini\u0173 alkoholik\u0173 grup\u0117 \u2013 Hofmanas m\u0117gina pab\u0117gti nuo savo k\u016brybi\u0161kumo, manij\u0173, siekia u\u017everti duris, kas galiausiai taps jo vidin\u0117s dramos varom\u0105ja j\u0117ga. Svarbios ir Hofmano klajon\u0117s po \u012fvairius pasaulius. Olimpija j\u012f susieja su seksualini\u0173 obsesij\u0173 pasauliu \u2013 virtualaus, mechaninio sekso manijomis. Antonija atveda \u012f fizini\u0173 ir psichini\u0173 negali\u0173, lig\u0173 pasaul\u012f, kur ligonin\u0117s aplinkoje visa tampa aps\u0117dimu. Tai labai kinematografi\u0161ka, psichodelin\u012f triler\u012f primenanti spektaklio scena, joje daug nerim\u0105 kelian\u010di\u0173 fig\u016br\u0173: slaug\u0117s, kurioms daktaras Miraklis \u012fsakin\u0117ja tarsi \u0161m\u0117kloms, pasigirstantis Antonijos motinos balsas\u2026 Finale matome sporto sal\u0119, virtusi\u0105 striptizo klubu: erotika, feti\u0161izmas, burleska \u2013 tai D\u017eiuljetos pasaulis. Taigi \u0161i\u0173 dien\u0173
tikrov\u0117s vaizdiniai puikiai padeda atskleisti visas spektaklio temas.<\/p>\n\n\n\n

Spektaklio koncepcij\u0105 k\u016br\u0117te su savo komanda: kostium\u0173 dailininke Valeria Donata Betella, choreografu Angelo Smimmo, scenografu Andrea Belli, \u0161vies\u0173 dailininku Giuseppe di Iorio. Kuo Jums patrauklus bendras k\u016brybinis darbas? Ar lengva dirbti su komanda?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Pasirinkau teatr\u0105, nes k\u016bryboje nem\u0117gstu vienatv\u0117s. Darbas teatre \u2013 tai santykiai, energija, kiti \u017emon\u0117s, tod\u0117l m\u0117gstu parengiamuosius k\u016brybinius visos komandos darbus. Su choreografu, kostium\u0173 ir \u0161vies\u0173 dailininkais apgalvojame iki menkiausi\u0173 smulkmen\u0173 visa, kas turi vykti scenoje, tarsi staty\u010diau kino film\u0105, \u012fsivaizduo\u010diau atmosfer\u0105, kuri\u0105 noriu sukurti. V\u0117liau laukia kitas k\u016brybinio darbo etapas \u2013 ry\u0161ys su tikrove. Nuo virtualumo einama prie konkretumo \u2013 prasideda darbas su dainininkais. Yra tek\u0119 re\u017eisuoti spektakli\u0173 su labai ma\u017eai repeticij\u0173, d\u0117l ko patiriamas stresas. Kur kas geriau, kai teatrai suteikia u\u017etektinai laiko darbui su solistais: persona\u017eai pradedami kurti nuo id\u0117j\u0173, paskui \u2013 dialogo, dalijamasi nuomon\u0117mis su kitais menininkais, dirigentu, kartu apm\u0105stant, kas norima pasakyti.<\/p>\n\n\n\n

Kompozitorius Richardas Wagneris ra\u0161\u0117: \u201eMuzika negali m\u0105styti, bet ji gali \u012fk\u016bnyti mint\u012f.\u201c Kiek J. Offenbacho muzika Jus \u012fkv\u0117p\u0117 savitai interpretacijai?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Operos teatruose da\u017enai matome spektakli\u0173, kurie kopijuoja muzik\u0105. A\u0161 manau, kad svarbu kurti dialog\u0105 su muzika: ji \u012fk\u016bnija kompozitoriaus mintis, bet kaip re\u017eisierius neprivalau to atkartoti, dramaturgijoje siekiu \u012fk\u016bnyti savas id\u0117jas, kurti gyvus, \u012ftikinamus persona\u017eus. Dalis operos muzikos nepaprastai jausminga, d\u0117l to tokia populiari visame pasaulyje. Kita dalis \u2013 komi\u0161ki, net groteski\u0161ki epizodai, tarsi paraly\u017eiuojantys i\u0161 baim\u0117s, siaubo. Tai begal\u0117s spalv\u0173 k\u016brinys. Savoti\u0161kas deimantas su daug briaun\u0173. O teatras turi b\u016bti toji \u0161viesa, kurioje atsispindi visi J. Offenbacho muzikos veidai.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Ingrida Mila\u0161i\u016bt\u0117 \u012e LNOBT scen\u0105 keliauja vienas i\u0161 da\u017eniausiai pasaulyje skamban\u010di\u0173 \u0161edevr\u0173 \u2013 Jacques\u2019o Offenbacho opera \u201eHofmano istorijos\u201c. Sausio 26 d. premjerai rengiamas pastatymas i\u0161skirtinis tuo, kad jo re\u017eisierius i\u0161rinktas… <\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":4772,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4768"}],"collection":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4768"}],"version-history":[{"count":6,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4768\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":4775,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4768\/revisions\/4775"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/4772"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4768"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4768"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4768"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}