{"id":4912,"date":"2024-02-14T13:58:49","date_gmt":"2024-02-14T13:58:49","guid":{"rendered":"https:\/\/choras.lt\/?p=4912"},"modified":"2024-02-14T13:58:52","modified_gmt":"2024-02-14T13:58:52","slug":"lnobt-metu-soliste-v-miskunaite-meile-reikia-uzsiauginti-savyje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/2024\/02\/14\/lnobt-metu-soliste-v-miskunaite-meile-reikia-uzsiauginti-savyje\/","title":{"rendered":"LNOBT Met\u0173 solist\u0117 V. Mi\u0161k\u016bnait\u0117: \u201eMeil\u0119 reikia u\u017esiauginti savyje\u201c"},"content":{"rendered":"\n<p><strong>Renata Baltru\u0161aityt\u0117<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Jules\u2018io Massenet operos \u201eManon\u201c pastatymo premjera, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre parodyta 2015-\u0173j\u0173 rugs\u0117j\u012f, pagrindin\u0119 partij\u0105 atlikusiam jaunam sopranui Viktorijai Mi\u0161k\u016bnaitei atne\u0161\u0117 ne tik pirm\u0105j\u012f Met\u0173 solist\u0117s apdovanojim\u0105, bet ir pirm\u0105j\u012f \u201eAuksin\u012f scenos kry\u017ei\u0173\u201c. 2017 m., LNOBT repertuare pasirod\u017eius Vincenzo Bellini \u201eKapule\u010diams ir Montekiams\u201c, istorija pasikartojo: u\u017e D\u017eiuljetos partij\u0105 daininink\u0117 antr\u0105kart tapo Met\u0173 soliste ir gavo antr\u0105j\u012f \u201eAuksin\u012f scenos kry\u017ei\u0173\u201c. Pernai V. Mi\u0161k\u016bnait\u0117 atliko pagrindin\u012f vaidmen\u012f Giuseppe\u2018s Verdi \u201eAidos\u201c premjeroje ir u\u017e j\u012f atsi\u0117m\u0117 tre\u010di\u0105j\u012f Met\u0173 solist\u0117s apdovanojim\u0105. O po \u201eAidos\u201c jau d\u017eiugino klausytojus \u201eTraviatoje\u201c, dainavo Sausio 13-\u0105j\u0105 atliekant Henryko G\u00f3reckio \u201eRaud\u0173 simfonij\u0105\u201c, suk\u016br\u0117 Antonijos vaidmen\u012f pla\u010diai aptarin\u0117jamose Jacques\u2018o Offenbacho \u201eHofmano istorijose\u201c, o \u0161i\u0105 savait\u0119, vasario 15 ir 17 dienomis, sugr\u012f\u017eta \u012f \u201eManon\u201c.<\/p>\n\n\n\n<p>2015-\u0173j\u0173 ruden\u012f, ruo\u0161iantis \u201eManon\u201c premjerai, su jauna soliste Viktorija susitikome pirmajam m\u016bs\u0173 pokalbiui. Pra\u0117jus daugiau kaip a\u0161tuoneriems metams, su dabar jau teatro primadona tituluojama V. Mi\u0161k\u016bnaite skaitome tuometinio interviu citatas ir stebime, kaip laikas pakeit\u0117 jos po\u017ei\u016br\u012f \u012f savo heroj\u0119, operos solisto profesij\u0105 ir, \u017einoma, meil\u0119\u2026<\/p>\n\n\n\n<p><strong>\u201eTuo man ir patinka J. Massenet opera, kad pasakojimo principu ji primena nebyl\u0173 Charlie\u2018o Chaplino film\u0105: \u017eod\u017ei\u0173 \u2013 ma\u017eai, dramos \u2013 daug, bet ta drama \u017ei\u016brovui pateikiama su pranc\u016bzi\u0161ka \u0161ypsena.\u201c<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Kaip tai \u2013 ma\u017eai \u017eod\u017ei\u0173?! Ten tikras \u017eod\u017ei\u0173 sprogimas! Bet esm\u0117 \u2013 ne \u017eod\u017ei\u0173 gausoje, o j\u0173 poeti\u0161kume. Dabar oper\u0105 \u201eManon\u201c palygin\u010diau su dainuojam\u0105ja poezija. Pastebiu, kad b\u0117gant laikui (ypatingai pranc\u016bz\u0173 operoje!) vis ma\u017eiau vokalizuoju ir vis da\u017eniau ie\u0161kau b\u016bd\u0173, kaip bals\u0105 panaudoti lyriniam tekstui perteikti. \u0160\u012fkart, besikartodama \u201eManon\u201c operos libret\u0105, jo nebeni\u016bnuoju, o deklamuoju kaip eiles. Kai darau tai u\u017esidariusi savo namuose, vonioje, \u2013 vaikai u\u017e dur\u0173 besijuokdami klausia, k\u0105 a\u0161 ten buriu, gal raganauju?.. Kuo labiau \u012fsiklausau \u012f lingvistin\u0119 teksto melodij\u0105, tuo ai\u0161kiau man darosi, kaip j\u0105 reikia i\u0161dainuoti muzikoje, kod\u0117l b\u016btent tose vietose kompozitoriaus akcentai sud\u0117ti. O t\u0173 akcent\u0173 J. Massenet partit\u016broje tir\u0161ta: vos ne prie kiekvieno \u017eod\u017eio ta\u0161kiukas, kirtis ar mordentas u\u017era\u0161ytas. Tikriausiai kompozitorius jau kurdamas slapta tik\u0117josi, kad ateityje jo oper\u0105 statys ne vien pranc\u016bzai\u2026 A\u0161, kaip jauna nepatyrusi solist\u0117, stengiausi visa tai kruop\u0161\u010diai i\u0161mokti ir atlikti. Galva ply\u0161davo nuo informacijos kiekio. Dabar atrodo, kad dainuo\u010diau taip, net jei partit\u016broje nieko neb\u016bt\u0173 pa\u017eym\u0117ta. Nes \u012fsigilinus \u012f pranc\u016bz\u0173 lingvistik\u0105, viskas tapo nat\u016bralu.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>\u201eKiekvieno i\u0161 m\u016bs\u0173 gyvenimas reik\u0161mingas, n\u0117ra reik\u0161mingesni\u0173 gyvenim\u0173 u\u017e kitus. Jaunut\u0117s, nieko ypatinga nepasiekusios Manon gyvenimo istorija yra tiek pat reik\u0161minga. Ji mir\u0161ta ant mylimojo rank\u0173 konstatuodama, kad \u0161i istorija baigiasi. Mir\u0161ta laiminga, \u012fsitikinusi, kad j\u0105 tikrai myl\u0117jo. Toliau bus kit\u0173 gyvenim\u0173 istorijos, irgi reik\u0161mingos, tod\u0117l li\u016bd\u0117ti n\u0117ra d\u0117l ko\u201c.<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Ir dabar manau, kad Manon mir\u0161ta laiminga. Vieni \u017emon\u0117s nugyvena ilgus gyvenimus, kit\u0173 jis \u2013 trumpas ir suspaustas. Pagrindinis Manon persona\u017eo leitmotyvas: \u201eGyvenam \u0161iandien, nes niekas ne\u017eino, kas bus rytoj\u201c. Pastebiu, kad \u017emon\u0117s, besivadovaujantys tokia gyvenimo filosofija, grei\u010diau \u201esudega\u201c. Jie netausoja sav\u0119s nei darbe, nei asmeniniame gyvenime, o v\u0117liau, net jei ir lieka po vis\u0173 nuotyki\u0173 gyvi, \u2013 netenka \u017e\u0117r\u0117jimo akyse, vaik\u0161to kaip nuvytusios g\u0117l\u0117s, i\u0161naudojusios savo gyvybin\u0119 energij\u0105. Jie \u012fprato gyventi siekdami vis auk\u0161tesn\u0117s kartel\u0117s, tod\u0117l pasiek\u0119 galimybi\u0173 zenit\u0105 jau\u010diasi viskuo nusivyl\u0119, pavarg\u0119 ir nelaimingi. Ir prie\u0161ingai: \u017emon\u0117s, kurie jaunyst\u0117je draug\u0173 buvo laikomi melancholi\u0161kais l\u0117tap\u0117d\u017eiais, sulauk\u0119 50-me\u010dio d\u017eiaugiasi gyvenimu, turi milijon\u0105 projekt\u0173 ir netgi atrodo jauniau u\u017e savo bendraam\u017eius. Jie l\u0117tai skleid\u017eiasi, bet sp\u0117ja ilgiau viskuo pasim\u0117gauti. Labai \u012fdomu tai steb\u0117ti.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>\u201eManon i\u0161duoda De Grij\u0117, nes, b\u016bdama varg\u0161\u0117, jau\u010diasi pasiturin\u010dio jaunuolio meil\u0117s neverta. O kai \u017emogus jau\u010diasi nevertas kito meil\u0117s, jis nesugeba pats atsakyti meile.<\/strong>\u201c<\/p>\n\n\n\n<p>Dabar saky\u010diau, kad Manon labiau i\u0161g\u0105sdino De Grij\u0117 jausm\u0173 tyrumas. Juk ji \u2013 dar vaikas, nebrandi asmenyb\u0117. Jai buvo vos penkiolika, kai atvyko \u012f Pary\u017ei\u0173. J\u0105 baugino mylimojo skub\u0117jimas tuoktis, siekis gyventi atokiame namelyje tarp mi\u0161k\u0173, atsiskyrus nuo viso pasaulio. Manon vis\u0105 ankstesn\u012f savo gyvenim\u0105 praleido provincijoje, ma\u017ea to \u2013 j\u0105 net ketino u\u017edaryti \u012f vienuolyn\u0105. Ji pab\u0117go, nor\u0117dama patirti gyvenimo \u0161\u0117lsm\u0105, o mylimas vyras nori u\u017edaryti j\u0105 ka\u017ekur sodyboje\u2026 Turb\u016bt \u017emogus negali sav\u0119s atrasti, kol sav\u0119s nei\u0161barsto. Negali b\u016bti atvirk\u0161\u010diai. Pirma turi i\u0161sita\u0161kyti, o tada jau \u201esusirinkti\u201d: l\u012fsti \u012f save, medituoti ir kontempliuoti. Jaunas \u017emogus turi \u0161\u0117lti, pa\u017einti aplinkin\u012f pasaul\u012f. Kai labai jauni \u017emon\u0117s u\u017esiima jogomis ir filosofijomis, man tai atrodo dirbtina.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>\u201eArtisto darbas ne\u012fsivaizduojamas be emocij\u0173, kurias scenoje tenka atverti da\u017eniau nei kasdienyb\u0117je. Tai i\u0161balansuoja, ypa\u010d kai persona\u017eo emocijos fatali\u0161kai sutampa su tavo pa\u010dios gyvenimu. Tuomet atrodo, kad pati lemtis, o ne re\u017eisieriai ar teatras, tau tikslingai parenka vaidmenis. Viskas baigiasi tuo, kad galiausiai pradedu netgi kalb\u0117ti kaip persona\u017eas, o ne kaip\u00a0Viktorija Mi\u0161k\u016bnait\u0117.\u201d<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>\u012edomus dalykas, kad vaidmenys i\u0161ties vienaip ar kitaip susitapatina su mano gyvenimu. Tik gal nebe taip dramati\u0161kai, kaip anks\u010diau, kai r\u0117miausi Konstantino Stanislavskio vaidybos metodika. Skai\u010diau daug literat\u016bros, \u017eymi\u0173 aktori\u0173 pasisakym\u0173 apie tai, kaip atsiriboti nuo scenoje atliekamo vaidmens. Atsiriboti tiek, kad jis b\u016bt\u0173 profesionaliai, o ne formaliai atliekamas, bet tuo pa\u010diu leist\u0173 nesudeginti sav\u0119s. Manau, po ilg\u0173 ie\u0161kojim\u0173 man pavyko susikurti toki\u0105 technik\u0105. Savo asmenyb\u0119 reikia saugoti nuo persona\u017e\u0173 \u201eintervencij\u0173\u201c, kad jie nepa\u017eeist\u0173 psichikos. Nes riba i\u0161 tikr\u0173j\u0173 yra labai plona. Ypa\u010d tokiems maksimalistams kaip a\u0161, kurie spaud\u017eia \u201eiki dugno\u201c ir niekada negalvoja, kuo visa tai baigsis\u2026 O apsisaugoti nuo perdegim\u0173 yra svarbu. Tam labai pasitarnavo pandemijos periodas, kai absoliu\u010diai viskas sustojo. Iki tol ne\u012fsivaizdavau savo gyvenimo be scenos. Galvojau, kad t\u0105 dien\u0105, kai nustosiu dainuoti, a\u0161, kaip asmenyb\u0117, mirsiu. Ir tik\u0117jau tuo labai nuo\u0161ird\u017eiai \u2013 vien pagalvojus apie tai pravirkdavau. Bet pandemija mano galvoje sukrat\u0117 daug dalyk\u0173 ir i\u0161laisvino ne tik nuo vis\u0173 mano baimi\u0173, bet ir nuo vaidmen\u0173. Tik tada, kai i\u0161sivaliau aplink\u0105 nuo savo darbo, kai netekau persona\u017e\u0173, u\u017e kuri\u0173 gal\u0117\u010diau pasisl\u0117pti, \u2013 pagaliau atradau pati save. Tai buvo labai \u012fdomus procesas. O sugr\u012f\u017eimas atgal \u012f teatr\u0105, prie savo myl\u0117t\u0173 vaidmen\u0173, buvo dar \u012fdomesnis, nes jau visai kitaip visk\u0105 pama\u010diau ir pajau\u010diau.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>\u201eNe\u017einau, kaip \u0161uolis su balionais atrodo \u017ei\u016brovui, ta\u010diau man \u0161is epizodas n\u0117ra lengvas paskraidymas. I\u0161 esm\u0117s tai \u2013 kaskadinis triukas, kurio operos solistas neprivalo atlikti. Turi labai pasitik\u0117ti scenos personalo kruop\u0161tumu ir tiesiog \u0161okti \u017eemyn sta\u010dia galva.\u201c<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Dabar \u0161\u012f spektaklio epizod\u0105 vertinu kaip cirko pok\u0161t\u0105. Manau, reikia spektaklyje t\u0173 balion\u0173, nes be j\u0173 sunku \u012fsivaizduoti pranc\u016bz\u0173 oper\u0105. Po poros met\u0173, kai tas pats re\u017eisierius Vincent\u2018as Boussard\u2018as \u201eKapule\u010diuose ir Montekiuose\u201c mano D\u017euljetai liep\u0117 eiti siauru auk\u0161tu buomu, skyrusiu scen\u0105 nuo orkestrin\u0117s, ir dainuoti stovint ant prausimosi kriaukl\u0117s kra\u0161to, neturint kur \u012fsikibti, \u2013 i\u0161dr\u012fsau pasiteirauti re\u017eisieriaus, ar jis pats neturi auk\u0161\u010dio baim\u0117s. Ir V. Boussard\u2018as prisipa\u017eino, kad \u201e\u017eiauriai\u201c bijo auk\u0161\u010dio, tod\u0117l pavojingi triukai scenoje j\u012f jaudina.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>\u201eTurime daugyb\u0119 stipri\u0173 daininink\u0173 ir jaun\u0173 \u017emoni\u0173, kurie galvas pad\u0117t\u0173 d\u0117l darbo scenoje. Vienintel\u0117 prie\u017eastis, d\u0117l kurios jie i\u0161va\u017eiuoja, \u2013 noras apmok\u0117ti b\u016btiniausias s\u0105skaitas.\u201c<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Ir dabar tam pritariu, pritariu, \u0161imt\u0105 kart\u0173 pritariu! Lietuvoje reikia atvirai ir garsiai kalb\u0117ti apie tai, kad kult\u016bros sektorius yra per menkai finansuojamas. Nes s\u0105skaitoms, kurias gaunu kas m\u0117nes\u012f, visi\u0161kai nesvarbu, kad a\u0161 \u2013 teatro primadona. O dar reikia r\u016bpintis savo \u012fvaizd\u017eiu, visada gra\u017eiai atrodyti. Jeigu operos primadona \u012f apdovanojim\u0173 ceremonij\u0105 ateit\u0173 su d\u017einsais, tai publika to tikriausiai nesuprast\u0173\u2026<\/p>\n\n\n\n<p><strong>\u201eEsu liguistai priklausoma nuo s\u0117km\u0117s: jei nesiseka asmeninis gyvenimas \u2013 visa kita taip pat neegzistuoja.\u201c<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Anks\u010diau tai sakydama tur\u0117jau omenyje romantin\u0119 asmeninio gyvenimo pus\u0119. Dabar gal\u0117\u010diau papildyti, kad labai svarbu atrasti savo b\u016bties a\u0161\u012f, vidin\u0119 atram\u0105 savyje. Sakau tai ne i\u0161 knyg\u0173, o pati suvokusi, kad ne kituose reikia laim\u0117s ie\u0161koti. \u017dmogus turi i\u0161mokti jaustis laimingas b\u016bdamas vienas, kai jo laim\u0117 nepriklauso nuo i\u0161orini\u0173 veiksni\u0173. Atrad\u0119s t\u0105 vidin\u0119 ramyb\u0119, ir pasaul\u012f pradedi visai kitaip suvokti. Atsiranda poreikis ne gauti meil\u0117s, o j\u0105 dalinti. Meil\u0117 kitam gimsta ne i\u0161 meil\u0117s tr\u016bkumo, o i\u0161 meil\u0117s pertekliaus, kai norisi ir kit\u0105 \u017emog\u0173 laimingu padaryti. Ir pati meil\u0117 \u012fgyja kitok\u012f atspalv\u012f: ji nebeb\u016bna \u201etoksi\u0161ka\u201c, kai myl\u0117damas kankiniesi ir grau\u017eiesi, kad kitas tav\u0119s nemyli. Bet kod\u0117l tas kitas tave turi myl\u0117ti, u\u017e k\u0105?.. Meil\u0119 reikia u\u017eauginti pa\u010diam sau, savyje, o tada ja apdovanoti kit\u0105. Ir myl\u0117ti bes\u0105lygi\u0161kai \u2013 duoti nieko nesitikint atgal. Tuomet galima myl\u0117ti ir per atstum\u0105, ir net neb\u016bnant kartu. Tiesiog visa \u0161irdimi link\u0117ti mylimajam visa ko geriausio.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>\u201eKad ir kas nutikt\u0173 j\u016bs\u0173 gyvenime \u2013 \u0161ypsokit\u0117s, nes tai yra j\u016bs\u0173 gyvenimas, ir ne daugiau.\u201c<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Labai manoni\u0161ka mintis. Bet ir a\u0161 dabar taip pasaky\u010diau. Jei priimtume gyvenim\u0105 vis\u0173 pirma kaip dovan\u0105 ir galimyb\u0119 i\u0161reik\u0161ti save fiziniame pasaulyje, daugelio gyvenimai pakrypt\u0173 visai kita linkme. \u017dmon\u0117s, ryte atsik\u0117l\u0119, jaust\u0173si \u017eymiai laimingesni. Jie su d\u017eiaugsmu priimt\u0173 fakt\u0105, kad yra gyvi ir dar turi laiko nuveikti tai, k\u0105 nori. K\u0105 \u0161iandien darome, yra ind\u0117lis \u012f m\u016bs\u0173 ateit\u012f, o tai, k\u0105 \u0161iandien turime, l\u0117m\u0117 m\u016bs\u0173 pasirinkimai praeityje. Tod\u0117l neverta grau\u017etis ir pykti, jei kas nors vyksta ne taip \u2013 juk patys anks\u010diau \u0161ito nor\u0117jome. O jei dabar nebenorime, jau\u010diam\u0117s kaip i\u0161augtuose mar\u0161kin\u0117liuose, \u2013 metas tai keisti. Ir keisti savo valios pastangomis. \u012e visk\u0105 reikia \u017ei\u016br\u0117ti papras\u010diau. Apskritai atsisakiau id\u0117jos, kad b\u016btina visaip kankintis, kent\u0117ti, kad pasijustum didvyriu. Nes\u0105mon\u0117! Ilg\u0105 laik\u0105 gyvenau pagal toki\u0105 formul\u0119 ir galiu pasakyti, kad ji veda \u012f savidestrukcij\u0105. \u017dmogui reikia \u0161iek tiek nepatogumo, kad u\u017esikurt\u0173 jo pasiprie\u0161inimo \u201evarikliukas\u201c, bet ilgai diskomforte gyvendamas prarandi motyvacij\u0105 ir tampi viskam abejingas. Laim\u0117, \u017emogus visada turi pasirinkim\u0105. Svarbiausia gyventi s\u0105moningai ir vaidinti pagrindin\u012f vaidmen\u012f savo gyvenime.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Renata Baltru\u0161aityt\u0117 Jules\u2018io Massenet operos \u201eManon\u201c pastatymo premjera, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre parodyta 2015-\u0173j\u0173 rugs\u0117j\u012f, pagrindin\u0119 partij\u0105 atlikusiam jaunam sopranui Viktorijai Mi\u0161k\u016bnaitei atne\u0161\u0117 ne tik pirm\u0105j\u012f Met\u0173 solist\u0117s&hellip; <\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":4914,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4912"}],"collection":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4912"}],"version-history":[{"count":6,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4912\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":4919,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4912\/revisions\/4919"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/4914"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4912"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4912"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4912"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}