{"id":5005,"date":"2024-03-08T18:08:41","date_gmt":"2024-03-08T18:08:41","guid":{"rendered":"https:\/\/choras.lt\/?p=5005"},"modified":"2024-03-11T11:50:04","modified_gmt":"2024-03-11T11:50:04","slug":"skambantis-molis-1-saukstas-deguto-pries-jubiliejine-2","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/2024\/03\/08\/skambantis-molis-1-saukstas-deguto-pries-jubiliejine-2\/","title":{"rendered":"\u201eSkambantis molis\u201c \u2013 \u0161auk\u0161tas deguto prie\u0161 Jubiliejin\u0119 (2)"},"content":{"rendered":"\n

REGIMANTAS GUDELIS<\/strong><\/p>\n\n\n\n

(Putinait\u0117 N. Skambantis molis: Dain\u0173 \u0161vent\u0117s ir Justino Marcinkevi\u010diaus trilogija kaip sovietinio lietuvi\u0161kumo rams\u010diai.\u201c \/Lietuvi\u0173 katalik\u0173 mokslo akademija. Naujasis \u017didinys\u2013Aidai. 2019, 385.)<\/em> <\/p>\n\n\n\n

Imu \u012f rankas knyg\u0105, skaitau, kaip j\u0105 vir\u0161elyje pristato redaktorius filosofas Nerijus \u0160epetys:<\/p>\n\n\n\n

\u201eItin pla\u010diai prigij\u0119s yra manymas, kad per 50 soviet\u0173 okupacijos met\u0173 buvo
tiesiogiai engiama (lietuvi\u0173) tauta, (nes\u0117kmingai) m\u0117ginant j\u0105 paversti (tik) liaudimi. Tokiu atveju nuoseklu manyti, kad tautin\u0117s kult\u016bros formos anuomet rei\u0161kusios jei ne pasiprie\u0161inim\u0105 sovietizmui, tai bent rimt\u0105 atspar\u0105 jam. Ir \u0161tai jums pra\u0161om: Nerija Putinait\u0117 \u0161ioje paradigmin\u012f istorijos supratimo l\u016b\u017e\u012f atne\u0161an\u010dioje knygoje nupl\u0117\u0161ia tyrus lietuvi\u0173 liaudies drabu\u017e\u0117lius nuo Lietuvos ansamblio, dain\u0173 \u0161ven\u010di\u0173, Justino Marcinkevi\u010diaus dramin\u0117s trilogijos ir net Rum\u0161i\u0161ki\u0173 muziejaus. Visa tai buvo pagal sumanym\u0105 ir paskirt\u012f tauti\u0161kumo sovietizacija, susovietintas lietuvi\u0161kumas. Oi, tai bus aslu\u017e\u0117j ruimu\u017eio<\/em>!\u201c<\/p>\n\n\n\n

Ir N. Putinait\u0117 pl\u0117\u0161ia:<\/p>\n\n\n\n

\u201eSpaudos draudimas nesunaikino lietuvi\u0161kos ra\u0161tijos, draudimas vie\u0161ai kalb\u0117ti – lenk\u0173 kalbos vartojimo. Jei draudimo metais lietuviai b\u016bt\u0173 nor\u0117j\u0119 dainuoti drauge masin\u0117se \u0161vent\u0117se, tai tam tikru b\u016bdu b\u016bt\u0173 nei\u0161vengiamai pasirei\u0161k\u0119.\u201c (P.196). Bet prie\u0161 tai buvo sakyta, jog lietuviai t\u0105 \u0161vent\u0119 sureng\u0117: \u201eDar Rusijos imperijos laikais \u0160imkus Kaune buvo suorganizav\u0119s dain\u0173 \u0161vent\u0119.\u201c (P.162). <\/p>\n\n\n\n

Buvo ar nebuvo? Tokios \u0161vent\u0117s i\u0161 tikr\u0173j\u0173 nebuvo! Atseit, jei b\u016bt\u0173 nor\u0117j\u0119 \u201etai tam tikru b\u016bdu b\u016bt\u0173 nei\u0161vengiamai pasirei\u0161k\u0119\u201c \u2013 pilnai sutinku. Nesirei\u0161k\u0117, nes gerai \u017einojo, jog po tokio \u201epasirei\u0161kimo\u201c jiems b\u016bt\u0173 tek\u0119 linguoti etapuose su kitais katorgininkais traukiant kit\u0105 dain\u0105\u2013 \u201eDilin, dilin ni\u016briai skamb\u2018 grandin\u0117s\/ Dilin, dilin kelias sibirinis\u2026\u201c<\/p>\n\n\n\n


Informuoja apie 1930 m. dain\u0173 \u0161vent\u0117s \u201eg\u0117d\u0105\u201c:<\/p>\n\n\n\n

\u2013 \u201ePo \u0161vent\u0117s g\u0117dos<\/em> (t.y. 1930 m. \u2013 R. G.) chorved\u017eiai ir kompozitoriai, prisid\u0117j\u0119 prie rengimo, nusprend\u0117, kad \u0161vent\u0117 \u012fvyks tik tuomet, kai bus tinkamai pasiruo\u0161ta\u201c. (P. 194).Ir jau ne knygoje, o reporta\u017ee: \u201e1930 m. \u201eminint Vytauto Did\u017eiojo jubiliejaus metus, m\u0117ginta Dain\u0173 \u0161vent\u0119 padaryti simboliniu \u012fvykiu, bet d\u0117l \u012fvairi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 ji patyr\u0117 fiasko (pabraukta \u2013 R.G.)\u201c. (https:\/\/www.15min.lt\/ar-zinai\/naujiena\/idomi-lietuva\/pokalbis-su-n-putinaite-kaip-sovietu-lietuva-skatino-tautiskuma-ir-kodel-j-marcinkevicius-buvo-to-dalis-1162-1208192?copied.)<\/p>\n\n\n\n

Tarpukario spaudoje 1930 m. dain\u0173 \u0161vent\u0117s vertinimo \u017eod\u017eiais \u201eg\u0117da\u201c ar \u201efiasko\u201c nerasi<\/em>! Nerasi, nes nebuvo! I\u0161sigalvojo pati. Pagal V. Jakelait\u012f \u201eTo meto recenzent\u0173 nuomone, tre\u010dioji dain\u0173 \u0161vent\u0117 nepasiek\u0117 tokio auk\u0161to lygio, kokio tik\u0117tasi\u201c. ( Jakelaitis V. Dain\u0173 \u0161vent\u0117s. V.: Mintis, 1985. P-.20.) Teisingai ir korekti\u0161kai! O jei kas nor\u0117t\u0173 remtis am\u017einink\u0173 vertinimu, si\u016blau susirasti chrestomatin\u012f Motiejaus Budri\u016bno straipsn\u012f ir perskaityti: antroje ir tre\u010dioje \u0161vent\u0117se choras dainavo dargi korektingai<\/em>, geriau nei pirmoje, ta\u010diau nerai\u0161kiai, be joki\u0173 dinamini\u0173 ir agogini\u0173 niuans\u0173, dainos \u0161ioje \u0161vent\u0117j gal\u0117jo b\u016bti \u012fdomiau i\u0161pildytos, nes jas visi dainininkai gerai mok\u0117jo<\/em> (pabraukta \u2013 R.G.). (Motiejus Budri\u016bnas. \u201eLietuvos dain\u0173 \u0161ven\u010di\u0173 menin\u0117 ir aukl\u0117jamoji reik\u0161m\u0117.\/Muzikos barai, 1932, Nr. 1. P. 2\u20137.)<\/p>\n\n\n\n

Priekai\u0161tai netiesiogiai teko dirigentams: Nikodemui Martinoniui, Stasiui \u0160imkui, Juliui \u0160tarkai, Juozui Gruod\u017eiui. Taigi kalb\u0117ta ne apie \u201eg\u0117d\u0105\u201c, o auk\u0161tesnius meninius standartus, orientyrus, kur link chorai ir \u0161vent\u0117 eit\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Toliau, smagus ir nekaltas tas \u017eodis du\u017eenos:<\/p>\n\n\n\n

\u201eVis d\u0117lto tai (1946 m. dain\u0173 \u0161vent\u0117 \u2013 R.G.) nebuvo naujai sud\u0117liotos senos
tradicijos du\u017eenos, o nauja sovietin\u0117 tradicija, \u012fskiepyta \u012f ankstesni\u0105j\u0105 kult\u016br\u0105.\u201c (77).<\/p>\n\n\n\n

\u017dinome, okupacija geriausius chorus sunaikino materialiai, bet juk liko meninis\u2013chorvedybinis \u012fdirbis<\/em>, tokio darbo metodika<\/em>. Tai juk ypatingas visuomeninis turtas! Tos 1946 m. dirigentai \u2013 tarpukario Lietuvoje veikusios Lietuvi\u0173 muzikos draugijos pirmininkas, vienas i\u0161kiliausi\u0173 chorved\u017ei\u0173 Nikodemas Martinonis, su Vytauto Did\u017eiojo universiteto chor\u0173 i\u0161gars\u0117j\u0119s Konradas Kaveckas, tarpukariu jau \u017einomas Jonas \u0160vedas, mokytojas \u2013chorvedys Antanas Il\u010diukas, Jonas Motiekaitis \u2013 nuo 1947 m. eisiantis Filharmonijos choro meno vadovo pareigas. Kas chorus reng\u0117? Tarpukario Lietuvoje i\u0161silavin\u0119 ir praktik\u0105 i\u0161siugd\u0119 muzikos mokytojai. Ir tiesiog neapsiver\u010dia lie\u017euvis sakyti, jog menin\u0117s\/pedagogin\u0117s patirties kaip tokios nesuvokia ir nura\u0161o \u012f marginalij\u0105 ar tiesiog apsimeta nematanti. Juk N. Putinait\u0117 prie \u0160vietimo ministro Gintaro Steponavi\u010diaus \u0117jo net viceministr\u0117s pareigas! Tur\u0117t\u0173 i\u0161manyti.<\/p>\n\n\n\n

O dabar prie fundamentalaus klausimo: tarnavo ar netarnavo dain\u0173 \u0161vent\u0117 sovietinei okupacijai.<\/p>\n\n\n\n

Visa Vakar\u0173 Europos bei kit\u0173 kontinent\u0173 kult\u016brin\u0117 patirtis rodo, jog nuo pat seniausi\u0173 laik\u0173 did\u017eiosios \u0161vent\u0117s, masiniai koncertai, visokie atlaidai ir net pats profesinis menas, tiesiogiai ar netiesiogiai kam nors tarnavo. \u0160vent\u0117 tarnavo ba\u017eny\u010diai, feodalams, revoliucijai, pasaulietinei vald\u017eiai, liberalioms ir autoritarin\u0117ms santvarkoms etc. Tarnaudavo, nes netarnaudamos jos neb\u016bt\u0173 gal\u0117j\u0119 vykti. Ta\u010diau bendroji patirtis atskleid\u017eia ir kit\u0105 d\u0117sningum\u0105: tos \u0161vent\u0117s, kurios tiesiogiai tarnavo vald\u017eiai ir ideologijai, pasikeitus istorin\u0117ms s\u0105lygoms ar mecenatams, savaime i\u0161nykdavo. I\u0161silaikydavo tik tos, kurios \u0161alia tarnavimo, savo viduje puosel\u0117jo ir pl\u0117tojo politi\u0161kai neu\u017eanga\u017euot\u0105 menin\u0119 potencij\u0105, rei\u0161k\u0117 ilgalaikius visuomen\u0117s l\u016bkes\u010dius. \u0160iame kontekste dain\u0173 \u0161vent\u0117s \u2013 unikalus i\u0161liekan\u010dios, istori\u0161kai ilgaam\u017e\u0117s meno \u0161vent\u0117s pavyzdys. Tikrov\u0117 ai\u0161ki ir skaidri: \u017elugus sovietme\u010diui dain\u0173 \u0161vent\u0117s, net be ry\u0161kesnio l\u016b\u017eio, 1990 metais jau manifestavo Nepriklausomyb\u0117s atstatym\u0105. Prie\u017eastis \u2013 meni\u0161koji jos potencija bei tautin\u0117s rezistencijos siekiai dain\u0173 \u0161vent\u0117je per vis\u0105 sovietmet\u012f u\u017esl\u0117ptu b\u016bdu prie\u0161inosi priespaudai ir i\u0161 tos kovos i\u0161\u0117jo nugal\u0117toja. Kas to nenori matyti, te nemato!<\/p>\n\n\n\n

N. Putinait\u0117 yra i\u0161kili filosof\u0117, visuomen\u0117s veik\u0117ja, publicist\u0117, keli\u0173 knyg\u0173 autor\u0117. Bet ji ne muzik\u0117, kuri atsis\u0117dusi u\u017e fortepijono gal\u0117t\u0173 pergroti \u0161vent\u0117s repertuaro partit\u016bras, ir ne muzikolog\u0117. Reikalauti jos nuoseklaus meninio tyrimo b\u016bt\u0173 neprotinga. Vis d\u0117lto, l\u016bkuriuojant tos knygos, pasirodymo i\u0161 jos tik\u0117tasi daug daugiau. Tik\u0117tasi, jog, kaip pridera filosofei, Ji i\u0161narstys min\u0117tus \u0161vent\u0117s istoriniame procese veikian\u010dius prie\u017eastinius\u2013pasekminius ry\u0161ius, pasakys ka\u017ek\u0105 naujo. Deja, vietoje to – ideologizavimas, daugia\u017eodyst\u0117, kategori\u0161kumas.<\/p>\n\n\n\n

Dingo ir jos praeitosios dain\u0173 \u0161vent\u0117s (2018) dienomis skalbiama tez\u0117: Lietuvos dain\u0173 \u0161ven\u010di\u0173 tradicija susiformavo sovietme\u010diu, nes tos trys tarpukario dain\u0173 \u0161vent\u0117s negali b\u016bti laikomos tradicija. Kadangi dain\u0173 \u0161ven\u010di\u0173 tradicija susiformavo sovietme\u010diu, tai \u0161vent\u0117s ir liko sovietin\u0117mis.<\/em> Apie tradicij\u0105 knygoje i\u0161 viso nekalbama, net tokio termino n\u0117ra.<\/p>\n\n\n\n

Link\u0119s manyti, jog atsisakyta s\u0105moningai d\u0117l dviej\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173: pirma, norint argumentuoti t\u0105 tez\u0119 reikt\u0173 kalb\u0117ti apie tradicijos proces\u0105, antra, parodyti kaip ta, atseit, \u201eprasid\u0117jusi sovietin\u0117 tradicija i\u0161augo, i\u0161bujojo, d\u0117l ko i\u0161bujojo ir kokiame ta\u0161ke baig\u0117si. O gal nesibaig\u0117? Vyksta pogrindyje? Jeigu dabartin\u0117s \u0161vent\u0117se koks sovietinis elementai, neva, u\u017esiliko \u2013 durk pir\u0161tu ir rodyk tuos sovietinius<\/em> elementus. Ned\u016br\u0117 ir neparod\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Tai k\u0105 Ji tada parod\u0117 ir apie k\u0105 ra\u0161\u0117? Skaitant suprasti nelengva.<\/p>\n\n\n\n

Istorik\u0117, dr. Mingail\u0117 Jurkut\u0117, savo atsiliepime tikina:<\/p>\n\n\n\n

\u201eSkambantis molis\u201c yra ne tiek apie dain\u0173 \u0161ventes, Just. Marcinkevi\u010di\u0173 ir kitus kult\u016bros fenomenus, o apie sovietin\u012f tauti\u0161kum\u0105<\/em>. \u201e[\u2026] perskai\u010dius \u012fvad\u0105 supranti, kod\u0117l abu (nors i\u0161 ties\u0173 \u2013 bent trys, o gal ir daugiau) fenomenai sugula greta ir pasakoja apie t\u0105 pat\u012f. Ne, knyga n\u0117ra apie dain\u0173 \u0161ventes ir ar Marcinkevi\u010di\u0173. Knyga yra apie savit\u0105, gilesn\u012f, sud\u0117tingesn\u012f ir iki \u0161iol nepasteb\u0117t\u0105 daikt\u0105 \u2013 sovietin\u012f tauti\u0161kum\u0105<\/em> (pabraukta \u2013 R.G.). Bent taip, kaip j\u012f pamato ir parodo autor\u0117.\u201c Toliau: \u201e Taip pat svarbu pasakyti, kad didele dalimi u\u017e tyrimo rib\u0173 lieka patys \u012f sovietinio tauti\u0161kumo tyrim\u0105 kaip jo rai\u0161kos formos patenkantys fenomenai: pavyzd\u017eiui, vizualin\u0117 nacionalizmo vaizduot\u0117, septinto de\u0161imtme\u010dio folkloro s\u0105j\u016bdis, net ir pa\u010dios dain\u0173 \u0161vent\u0117s per se<\/em> autorei ma\u017eai r\u016bpi. Detaliai juos aptariant, \u012fsivelia nema\u017eai smulki\u0173 netikslum\u0173 [\u2026] ar net klaid\u0173.\u201c (Mingail\u0117 Jurkut\u0117. Tu\u0161\u010dia tautin\u0117 puodyn\u0117 (N\u017d-A nr. 7. Gruod\u017eio 20, 2019.).<\/p>\n\n\n\n

Tai kas \u010dia darosi? Dain\u0173 \u0161vent\u0117s per se<\/em> autorei ma\u017eai r\u016bpi, bet Ji mus bando \u0161iupinti ir agituoja \u0161ven\u010di\u0173 visai atsakyt!<\/p>\n\n\n\n

Tiesa, rodyti pir\u0161tu \u012f neva problemas bandoma:<\/p>\n\n\n\n

\u201e\u0160iandien niekas n\u0117 nesusim\u0105sto, ar dain\u0173 \u0161vent\u0117s i\u0161 ties\u0173 yra ilgamet\u0117 lietuvi\u0173 tautos tradicija, verta apsaugos ir tolesnio gyvavimo. Svarbiausi\u0173 Lietuvos valstyb\u0117s sukak\u010di\u0173 proga kaip centrinis \u012fvykis rengiama dain\u0173 \u0161vent\u0117. Tokia ji buvo surengta minint Lietuvos t\u016bkstantmet\u012f 2009 ir 2018 m., minint moderni\u0173 laik\u0173 valstyb\u0117s \u0161imtmet\u012f. Net jei kam<\/em> (pabraukta \u2013 R.G.) \u0160vent\u0117 kult\u016brinis \u012fvykis atrodyt\u0173 nuobodi<\/em> (pabraukta \u2013 R. G.), ji traktuojama kaip vertingas paveldas. Prie\u0161 penkiolika met\u0173 ji buvo \u012fra\u0161yta \u012f UNESCO nemateriali\u0173 vertybi\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 ir net turi savo \u012fstatym\u0105.\u201c ( P.13).<\/p>\n\n\n\n

\u201eNeabejotinai yra manan\u010di\u0173, kad dain\u0173 \u0161vent\u0117 yra ne\u012fdomus kult\u016brinis balastas. Ta\u010diau su ja susietos tauti\u0161kumo ir patriotizmo prasm\u0117s u\u017ekerta keli\u0105 apie tai garsiai kalb\u0117ti ir diskutuoti (net dainuoti)<\/em>. (Pabr\u0117\u017eta \u2013 R.G.). Plati organizacin\u0117 dain\u0173 \u0161vent\u0117s strukt\u016bra (\u2026) Gausus b\u016brys \u017emoni\u0173 yra suinteresuoti, kad \u0161vent\u0117 vykt\u0173, nes su ja susijusi j\u0173 veikla ir tos veiklos vie\u0161as vertinimas.\u201c. (P. 14) <\/p>\n\n\n\n

Jei N. Putinait\u0117 kaip filosof\u0117 b\u016bt\u0173 rimtai u\u017esimojusi svarstyti problem\u0105, der\u0117jo pravesti apklaus\u0105, toki\u0105, koki\u0105 prie\u0161 de\u0161imt met\u0173 atliko dr. Aida Savicka \u2013 Lietuvos kult\u016bros tyrimo instituto mokslo darbuotoja, ar k\u0105 nors pana\u0161aus, ir tada kalb\u0117ti. Beje, A. Savickos tyrimo duomenys dain\u0173 \u0161vent\u0117s at\u017evilgiu yra pozityv\u016bs. (Aida Savicka. Dain\u0173 ir \u0161oki\u0173 \u0161vent\u0117 Lietuvoje: visuomen\u0117s aktyvumas, \u0161vent\u0117s samprata ir vertinimas. Dain\u0173 \u0161vent\u0117: tapatyb\u0117s savastis ir modernyb\u0117s trajektorijos. Lietuvos kult\u016bros tyrima<\/em>i. LKTI, 2014, p. 75\u201390.)<\/p>\n\n\n\n

Pasierzinimai, pasierzinimai. Bet juk jie mokslo darbe nepriimtini:<\/p>\n\n\n\n

\u201eJeigu esame tokie dainingi, tai kaip paai\u0161kinti, kad lietuviai susib\u016brimuose nedainuoja ir nemoka dain\u0173? Ar tikrai \u0161iandien, jei kilt\u0173 didelis visuomen\u0117s susiprie\u0161inimas, lietuviai rinkt\u0173si ir dainuot\u0173 masiniuose choruose, tik\u0117dami, kad bendras dainavimas gal\u0117t\u0173 u\u017eglaistyti nesutarimus. P.(P.13).<\/p>\n\n\n\n

Atsakymas, sekant tokia retorika b\u016bti paprastas \u2013 O Tu pati, ar eisi? Jei eisi, nebijok d\u0117l kit\u0173!<\/p>\n\n\n\n

**************************<\/strong><\/p>\n\n\n\n


Sekant\u012f kart\u0105 kalb\u0117siu apie knygoje suraizgytas temas. T\u0173 tem\u0173 daug, jos tekste i\u0161m\u0117tytos, nei\u0161baigtos, tod\u0117l nerandu geresnio b\u016bdu jas pristatyti kaip si\u016blyti susipa\u017einti su knygos turiniu. Sekant\u012f kart\u0105 gal\u0117siu skaitytoj\u0105 ai\u0161kiai orientuoti apie apkalbam\u0105 tem\u0105. Persp\u0117ju: knygos vir\u0161elyje lyg ir ai\u0161kiai \u012fvardyta: \u201eSkambantis molis: Dain\u0173 \u0161vent\u0117s ir Justino Marcinkevi\u010diaus trilogija \u2026\u201c<\/em> Tiriamieji objektai – ai\u0161k\u016bs. Tuo tarpu pats tekstas eina kitu pavadinimu: \u201eI DALIS. TAUTI\u0160KUMAS KAIP PRAMOGA: Sovietin\u0117s dain\u0173 \u0161vent\u0117s.\u201c<\/p>\n\n\n\n

\u201eI DALIS. TAUTI\u0160KUMAS KAIP PRAMOGA: Sovietin\u0117s dain\u0173 \u0161vent\u0117s\u201c.
\u012e\u017dANGA. DAIN\u0172 \u0160VENT\u0116S NACIONALIZMO KONTEKSTUOSE 39<\/p>\n\n\n\n

  1. 1946 M. DAIN\u0172 \u0160VENT\u0116: RE\u017dIMO LEGITIMACIJOS R\u016aPES\u010cIAI IR TAUTIN\u0116 PRAGMATIKA 47
    1.1. Lietuvi\u0161kos administracijos r\u016bpestis d\u0117l vald\u017eios legitimumo 47
    1.2. \u0160vent\u0117s ideologija: klestinti tarybin\u0117 lietuvi\u0173 tauta 50
    1.3. Kas sugalvojo \u0161vent\u0119? 55
    1.4. Organizavimas: ekstremali mobilizacija kult\u016briniam frontui 59
    1.5. I\u0161dainuotas tauti\u0161kumas 63<\/li>
  2. MASIN\u0116S MENO SAVIVEIKLOS ORGANIZAVIMAS: ANKSTYVOS NES\u0116KM\u0116S IR \u0160VENT\u0116S EFEKTAS
    (1941-1955) 66
    2.1. Dain\u0173 \u0161vent\u0117 – \u012fprastas tarybin\u0117s meno saviveiklos rei\u0161kinys 67
    2.2. \u017dlug\u0119s meno saviveiklos organizavimas 1941 m. 69
    2.3. Dain\u0173 \u0161vent\u0117 i\u0161gelbsti meno saviveiklos planus 72
    2.4.1946 m. dain\u0173 \u0161vent\u0117 ir meno saviveiklos olimpiados 75
    2.5. Masi\u0161kumo spurtas ir liaudies apgavyst\u0117: 1954 m. literat\u016bros ir meno dekada Maskvoje 79
    2.6. Prievarta \u012f \u0161ventes 83
    2.7. Sovietizuojanti pramoga 86
    2.8. Matomas nematomasis 90<\/li>
  3. REPERTUARO KONTROL\u0116: TARP PASTANG\u0172 SOVIETIZUOTI IR VISUOMEN\u0116S L\u016aKES\u010cI\u0172 95
    3.1 Pramoginio tauti\u0161kumo turinio ideologizavimas ir internacionalizavimas 96
    3.2. Liaudies ansamblio repertuaro ideologizavimas 99
    3.3. Visuomen\u0117s atsakas ir koncertai pagal auditorij\u0105 107
    3.4. Ideologiniai hitai: \u201eAnt Nemuno kranto” 112
    3.5. Meno saviveiklos kriz\u0117: \u201enudainuotos” dainos ir televizoriaus i\u0161\u0161\u016bkis 115
    3.6. Estrada ir Vakar\u0173 laisv\u0117s \u0161m\u0117kla 119
    3.7. \u0160iuolaikinis tarybinis folkloras: su\u017elugusios k\u016brybin\u0117s pastangos 124
    3.8. Folkloro s\u0105j\u016bdis 127<\/li>
  4. \u0160VENT\u0116S TURINIO KAITA: SOVIETIZACIJA IR D\u017dIAUGSMO GAMYBA 136
    4.1. Dain\u0173 diena: populiarios tarybin\u0117s dainos pakei\u010dia liaudies (tautines) dainas 138
    4.2. Kol\u016bkinis tauti\u0161kumas: \u017eanr\u0173 \u012fvairov\u0117, stili\u0173 margumynas 143
    4.3. \u0160vent\u0117 kaip d\u017eiaugsmo ma\u0161ina 149<\/li>
  5. PERKURTAS ETNI\u0160KUMAS: PROFESIONALIAI I\u0160TOBULINTAS IR SU\u0160IUOLAIKINTAS 158
    5.1. \u0160vedas prie\u0161 \u0160imk\u0173: stilizacija ar autenti\u0161ka liaudies k\u016bryba 161
    5.2. Liaudies k\u016brybos i\u0161vystymas ir konfliktas naci\u0173 okupacijos metais 165
    5.3. \u201eSu\u0161iuolaikintas” i\u0161vystytas lietuvi\u0173 liaudies menas 171
    5.4. Nuo tautinio kostiumo prie tautin\u0117s uniformos 177
    5.5. Reprezentatyvioji meno saviveikla Maskvai 182
    5.6. Kas br\u0117\u017e\u0117 ribas? 186<\/li>
  6. KURI \u0160VENT\u0116S TRADICIJA?: \u201eDAIN\u0172 \u0160ALIS”. TEATRAS AR LIAUDIES OPERA190
    6.1.Lietuva\u2013\u201edain\u0173 \u0161alis”?191
    6.2.Analogijos pagunda: Estijos ir Latvijos kitoni\u0161kumas193
    6.3.Autenti\u0161 katautin\u0117tradicija:teatras,nechorin\u0117daina197
    6.4. Dain\u0173 \u0161vent\u0117s kaip \u201eliaudies operos” 200
    6.5. Lietuvi\u0173 i\u0161eiviai ir j\u0173 daugialyp\u0117 \u0161ven\u010di\u0173 tradicija 206<\/li>
  7. LIAUDIES BUITIES MUZIEJUS: VIETA PRAMOGINEI ETNOGRAFIJAI etc.<\/li><\/ol>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    REGIMANTAS GUDELIS (Putinait\u0117 N. Skambantis molis: Dain\u0173 \u0161vent\u0117s ir Justino Marcinkevi\u010diaus trilogija kaip sovietinio lietuvi\u0161kumo rams\u010diai.\u201c \/Lietuvi\u0173 katalik\u0173 mokslo akademija. Naujasis \u017didinys\u2013Aidai. 2019, 385.) Imu \u012f rankas knyg\u0105, skaitau, kaip… <\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":1348,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[2],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5005"}],"collection":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5005"}],"version-history":[{"count":7,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5005\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":5012,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5005\/revisions\/5012"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1348"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5005"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5005"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5005"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}