{"id":5030,"date":"2024-03-19T21:26:11","date_gmt":"2024-03-19T21:26:11","guid":{"rendered":"https:\/\/choras.lt\/?p=5030"},"modified":"2024-03-19T21:26:14","modified_gmt":"2024-03-19T21:26:14","slug":"skambantis-molis-saukstas-deguto-pries-jubiliejine-3","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/2024\/03\/19\/skambantis-molis-saukstas-deguto-pries-jubiliejine-3\/","title":{"rendered":"\u201eSkambantis molis\u201c \u2013 \u0161auk\u0161tas deguto prie\u0161 Jubiliejin\u0119 (3)"},"content":{"rendered":"\n

Dr. Regimantas GUDELIS<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Tekste (2) pateikiau \u201eSkamban\u010dio molio\u201c (1<\/em>–\u017er. paai\u0161kinim\u0105 teksto gale<\/em>) turin\u012f. Jeigu perskait\u0117te j\u012f, tai jame ie\u0161kodami dain\u0173 \u0161vent\u0117s tikriausiai nusivyl\u0117te; daug smulki\u0173 tem\u0173 apie saviveiklos organizavim\u0105, daug ideologijos, apie tik \u0161ventes ir chorus – nedaug. Okupacin\u0117s ideologijos tyrin\u0117tojams gal tos sovietinio patriotizmo<\/em> problemos yra \u012fdomios, aktualios mokslo prasme, ta\u010diau chor\u0173 vadovams tai antraeilis dalykas.<\/p>\n\n\n\n

Sovietme\u010diu jiems labiausiai r\u016bp\u0117jo ne ideologija, o chor\u0173 organizavimas, j\u0173 darbo s\u0105lygos, kaip sutelkti dainininkus, o sutelkus juos \u2013 chor\u0173 atlik\u0117ji\u0161kos kult\u016bros ugdymas. Savo ruo\u017etu pedagogai atsargiai band\u0117 kelti ir muzikinio ra\u0161tingumo problematik\u0105. (Pvz. Alberto Pili\u010diausko str. \u201eNaudingo veikimo koeficientas\u201c etc.).<\/p>\n\n\n\n

Tem\u0173 i\u0161d\u0117stymas knygoje. <\/strong>Pirmieji du skyriai – i\u0161 esm\u0117s apie sovietin\u0119 ideologij\u0105 ir meno saviveiklos organizavim\u0105 (apie 50 psl.). Tre\u010dias skyrius – apie \u012fvairi\u0173 \u017eanr\u0173 repertuar\u0105 apie 30 psl., i\u0161 kuri\u0173 dain\u0173 \u0161ventei tenka tik 2\u20132,5 psl. Ketvirtas skyrius – apie d\u017eiaugsmo gamyb\u0105. Be jokios \u012f\u017eangos persimetama \u012f ansambl\u012f \u201eLietuva\u201c ir kitas temas. I\u0161 to vaizdo apie chorus ir dain\u0173 \u0161ventes nesusidarysi, bet apie anuometin\u0119 meno saviveikl\u0105 vaizdas yra.<\/p>\n\n\n\n

Patraukia pasakojimas apie 1946 m. \u0161vent\u0119, nes tai vienintel\u0117 labiau i\u0161baigta tema apie \u0161vent\u0119 apskritai. Ai\u0161ku, \u0161vent\u0117 po ideologiniu apdangalu. Skaitai \u012fvyki\u0173 kronik\u0105 \u2013 kruop\u0161\u010diai suregistruota \u012fvyki\u0173 seka, daug med\u017eiagos, tik lieka neai\u0161ku, kas toje \u0161vent\u0117je dirbo menin\u012f darb\u0105, nes joje n\u0117ra dirigent\u0173 \u2013 N. Martinonio, K. Kavecko A., J. \u0160vedo, A. Il\u010diuko, J. Motiekai\u010dio. N\u0117ra atsiliepim\u0173 i\u0161 kult\u016bros veik\u0117j\u0173, humanitar\u0173, anuometini\u0173 dalyvi\u0173, nors dar bent prie\u0161 de\u0161imt met\u0173 j\u0173 pasisakymus buvo dar galima aptikti spaudoje, pasikalb\u0117ti su jais.<\/p>\n\n\n\n

N. Putinaitei teko pripa\u017einti: \u0161vent\u0117je atliktos penkiolika liaudies dain\u0173 buvo tikra liaudi\u0161kumo\u2013tauti\u0161kumo atgaiva. Svarbus pasteb\u0117jimas! Ta\u010diau apie jos meni\u0161kum\u0105 – n\u0117 \u017eod\u017eio, nors vos tik nutilus tai dain\u0173 \u0161ventei, prad\u0117jo eiti kult\u016bros savaitra\u0161tis \u201eLiterat\u016bra ir menas\u201c. Jo pats pirmasis numeris did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f kaip tik skyr\u0117 \u0161ventiniam koncertui ir kult\u016brin\u0117s situacijos apra\u0161ymui, aptar\u0117 dainas ir j\u0173 atlikim\u0105, dainininkai gyr\u0117 dirigentus N. Martinon\u012f, K. Kaveck\u0105. Jis, beje, prie\u0161 \u0161vent\u0119 va\u017ein\u0117jo po mokyklas, tikrino chorus ir patraukliai, kaip jis t\u0105 mok\u0117jo, bendravo su dainininkais. Skaitai t\u0105 \u201eLiterat\u016bros ir meno\u201c numer\u012f, \u012fsigyveni \u012f t\u0105 \u0161vent\u0119 \u2013 gra\u017ei liaudies dainos \u0161vent\u0117. Ideologin\u0117 aplinka niekur nedingusi, tik nuo jos pats laikra\u0161tis ka\u017ekaip, neprarasdamas budrumo, siekia atsiriboti. Be jokio reikalo N. Putinait\u0117 meta \u201everting\u0105\u201c politin\u0119 prielaid\u0105 \u2013 \u012f \u0161vent\u0119 konkurso keliu pasi\u016blytos K. Kavecko \u201eGimtin\u0117s daina\u201c ir liet. l. d harm. J. Gruod\u017eio \u201eA\u0161 ne gert at\u0117jau\u201c, tikriausiai, nepateko d\u0117l neatitikimo re\u017eimui. Ne muziko kalba! J. Gruod\u017eio daina (\u201eA\u0161 ne uliot at\u0117jau\u201c), buvo nuotaikingai padainuota 1970 m. \u0161vent\u0117je, t.y. tada, kada chorai jau gal\u0117jo j\u0105 i\u0161mokti, o puikioji \u201eGimtin\u0117s daina\u201c \u2013 ne Vingios estrados fizin\u0117ms\u2013akustin\u0117ms s\u0105lygoms.<\/p>\n\n\n\n

Skaitytoj\u0105 tikriausiai nustebins N. Putinait\u0117s susierzinimas 1946 m. \u0161vent\u0117je ir v\u0117liau vald\u017eios \u0161ul\u0173 \u2013 K. Preik\u0161o, M. \u0160umausko, M. Gedvilo, A. Venclovos kalbose minint Lietuvos kaip \u201edain\u0173 \u0161alies\u201c \u012fvaizd\u012f. Es\u0105, tai b\u016bdas patraukti \u012f save mases. Galima pritarti ir ne, nes juk t\u0105 \u012fvaizd\u012f mums prie\u0161 daugel\u012f met\u0173 padovanojo kitatau\u010diai etnokult\u016bros tyrin\u0117tojai. Ir jau \u010dia N. Putinait\u0117s komentaruose apie \u201edain\u0173 kra\u0161to\u201c \u012fvaizd\u017eio vartojim\u0105 pajauti jos balse u\u017esl\u0117pt\u0105 susierzinim\u0105. Nepatinka, ai\u0161kiai nepatinka jai \u201edain\u0173 kra\u0161tas\u201c! Ilgokai sukau galv\u0105, kam jai prireik\u0117 tos \u0161e\u0161tosios dalis dalies \u2013 \u201eKuri \u0161vent\u0117s tradicija?: \u201edain\u0173 \u0161alis”. Teatras ar liaudies opera.\u201c Juk N. Putinait\u0117 apie tuos dalykus net elementarios nuovokos neturi, nuva\u017eiuoja \u012f lankas… Ir knygos profilis tos temos nereikalaut\u0173 \u2013 kalbama juk apie sovietmet\u012f. Jeigu u\u017esigeid\u017eiama \u012fvesto objekto genez\u0119, tai tas da\u017eniausiai daroma knygos prad\u017eioje, tik ne pabaigoje? Galiausiai susiprot\u0117jau: po vis\u0173 \u012frodin\u0117jim\u0173, kaltinim\u0173 saviveiklai, taigi ir choraams bei dain\u0173 \u0161ventei kolaboravimu su sovietine okupacija, b\u016btinai reik\u0117jo u\u017emesti bomb\u0105: lietuviai<\/em> \u2013 ne dainuojanti, o v a i d i n a n t i tauta<\/em>! Dainuojan\u010dius juos padar\u0117 sovietai.<\/p>\n\n\n\n

Empirin\u0117 med\u017eiaga – anga\u017euota, pasirinkta. Daug ekskursij\u0173 \u012f pokario periferij\u0105, \u0161iek tiek ir \u012f Vilniaus miest\u0105, ta\u010diau nei \u017eod\u017eio apie auk\u0161t\u0173j\u0173 mokykl\u0173 chorus, kuriems anuomet vadovavo i\u0161kiliausieji senosios kartos muzikai \u2013 J. Dambrauskas, Kl. Griauzd\u0117, Pr. Sli\u017eys, B. Ma\u010dik\u0117nas, A. Kairys, A. Il\u010diukas. Kalbama apie prievart\u0105 \u012f dain\u0173 \u0161ventes, bet nutyli apie akademinio jaunimo nor\u0105 jose dalyvauti. Dain\u0173 \u0161vent\u0117 \u2013 \u017eem\u0173j\u0173 sluoksni\u0173, pilkos mas\u0117s ideologinio drausminimo priemon\u0117. Ni\u016bru, tamsu.<\/p>\n\n\n\n

\u201ePrievarta\u201c. Buvo visko! Buvo darbas ruo\u0161iant repertuar\u0105, da\u017enai varginantis, nes m\u016bs\u0173 kra\u0161te muzikos ra\u0161to pa\u017einimas ne ka\u017ekoks. Lietuva, ne koks voki\u0161kas protestanti\u0161kas kra\u0161tas ar Estija ir Latvija \u2013 \u0161alys, gal\u0117jusios pasigirti gerai organizuota muzikinio lavinimo sistema, efektyvesniais privalomojo repertuaro ruo\u0161imo metodais. Lietuviai juk ilg\u0105, net labai ilg\u0105 laik\u0105 repertuar\u0105 kal\u0117 \u201epauk\u0161\u010dio metodu\u201c. Tod\u0117l nereikia steb\u0117tis straipsniais spaudoje linksmais pavadinimais \u2013 A. Aramino \u201eK\u0105 duosi, jei dainuosiu\u201c, A. Vy\u017einto \u201eJei va\u017eiuosim, tai dainuosim\u201c etc. Vis d\u0117lto, jau a\u0161tuntasis de\u0161imtmetis buvo garsus chorais \u201eVarpas\u201c, \u201eAidas\u201c, Egl\u0117\u201c, \u201eBanga\u201c, choro studijomis \u201e\u0104\u017euoliukas\u201c, \u201eLiepait\u0117s\u201c, \u201eGintar\u0117lis\u201c, \u201eVytur\u0117lis\u201c etc.? I\u0161 kur, kaip, kokiu b\u016bdu jie atsirado? Ar jie i\u0161 prievartos i\u0161ropojo? <\/p>\n\n\n\n

Vyresnieji gerai pamena prie\u0161 perestrojk\u0105<\/em> \u017eurnale \u201eKult\u016bros barai\u201c visus metus trukusi\u0105 diskusij\u0105 \u201eAr i\u0161liksim dain\u0173 kra\u0161tas\u201c. Tai nebuvo kokia partijos primesta, o pa\u010di\u0173 chorved\u017ei\u0173, i\u0161 pa\u010dios praktikos aktualij\u0173 kilusi diskusija. Ai\u0161k\u0117jo, jog tas sovietinis kult\u016bros projektas stringa, koreguoti j\u012f ver\u010dia pats chorinis gyvenimas. Anicetas Arminas net br\u0117\u017e\u0117 naujos koncepcijos gaires: nebe laikas vaikytis masi\u0161kumo, tikslinga rajon\u0173 kult\u016bros centruose tur\u0117ti ger\u0105 koncertin\u012f chor\u0105, o aplink j\u012f lai sukasi kiti. Kas \u012fd\u0117miai skait\u0117 ir J. Zubricko \u201eTaryb\u0173 Lietuvos chorai\u201c, taip pat prisimena: knygos pabaigoje ir jis pak\u0117l\u0117 bals\u0105 prie\u0161 t\u0105 masi\u0161kum\u0105. Ar skait\u0117 tuos \u0161altinius N. Putinait\u0117? Neatrodo, n\u0117ra j\u0173 ir naudotos literat\u016bros s\u0105ra\u0161e.<\/p>\n\n\n\n

Nieko ir apie t\u0105 keist\u0105, dviprasm\u0119 diplomatij\u0105 pa\u010dioje Kult\u016bros ministerijoje. Antai, niekam ne paslaptis, jog sovietme\u010diu dain\u0173 \u0161vent\u0117s vyko kas penkeri metai ir buvo dedikuotos \u201etaryb\u0173 santvarkos Lietuvoje atk\u016brimo\u201c metin\u0117ms. Tais metais, neva, tauta b\u016bna labai susijaudinusi, nori \u0161v\u0119sti ir tokiu b\u016bdu atsiranda \u0161ventin\u0117 situacija<\/em>. Tikrov\u0117je \u2013 absoliutus blefas<\/em>! Bet\u2026 <\/p>\n\n\n\n

Savo laiku, Klaip\u0117dos men\u0173 fakultetuose, u\u017e\u0117jau pas prorektori\u0173 V. Jakelait\u012f: “Para\u0161iau straipsn\u012f \u201eVyd\u016bnas apie dain\u0173 \u0161ventes\u201c, gal gal\u0117tum\u0117te parecenzuoti?” Prorektorius pak\u0117l\u0117 galv\u0105 nuo popieri\u0173, \u012fd\u0117miai pa\u017ei\u016br\u0117jo man \u012f akis ir sako: “Vyd\u016bnas idealistas. Kol kas jo neliesk, nes kai tau u\u017ekabins etiket\u0119 \u2013 ilgai neatsikratysi ir \u012f spaud\u0105 ne\u012flysi. Kai ra\u0161ai apie dain\u0173 \u0161vent\u0119, pirmiausia akcentuok t\u0105 \u0161ventin\u0119 situacij\u0105. Pad\u0117s! Su ta \u0161ventine situacija mes dain\u0173 \u0161ventes gyn\u0117me pas save ir Maskvoje. Kitaip jas mes jau seniai b\u016btume prarad\u0119.<\/em> (Latviai su estais taip pat juk \u017eaid\u0117 fal\u0161\u0105 su jubiliejumi.)<\/p>\n\n\n\n

1990 m. griuvo sovietin\u0117 santvarka, keit\u0117si ekonomikos strukt\u016bra, bet chorai i\u0161liko. Nema\u017ea dalis vyresniojo am\u017eiaus daininink\u0173 (atseit, i\u0161ugdyt\u0173 sovietine dvasia), per\u0117jo giedoti \u012f ba\u017enytinius chorus. Vadinasi, epochinis l\u016b\u017eis santvarkoje ir ideologijoje! Kur tame l\u016b\u017eyje N. Putinait\u0117 su filosofijos daktar\u0117s titulu? Kur to epoch\u0173 l\u016b\u017eio filosofinis ai\u0161kinimas ir apibendrinimas? Net nepamat\u0117, d\u0117l to ir suokia: dain\u0173 \u0161ven\u010di\u0173 tradicija susiformavo sovietme\u010diu, tod\u0117l dain\u0173 \u0161vent\u0117s iki \u0161iol yra sovietin\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

Vis\u0173 \u201eSkamban\u010dio molio\u201c pirmosios dalies tem\u0173, kuri\u0173 per 30, paeiliui neaptarin\u0117siu \u2013 neverta. Kas i\u0161 t\u0173 tem\u0173 skirta choreografams ir liaudininkams \u2013 palieku jiems. B\u016btina sustoti ties tema \u201e2.1. Dain\u0173 \u0161vent\u0117 – \u012fprastas tarybin\u0117s meno saviveiklos rei\u0161kinys.\u201c Dain\u0173 \u0161vent\u0117s, pagal N. Putinait\u0119, pokario metais vyko visoje Rusijoje, net Sibire, dar ir \u0160iaur\u0117je.<\/p>\n\n\n\n

\u201eDain\u0173 \u0161vent\u0117s, miesto ar respublikin\u0117s, buvo s\u0105jungin\u0117s meno saviveiklos
dalis. Pokariu visoje SSRS dain\u0173 \u0161vent\u0117s, net jei ir t\u0119s\u0117 menin\u0117s saviveiklos
tradicij\u0105, \u012fgavo valstybin\u012f status\u0105, tapo vienu pagrindini\u0173 \u201esocialistin\u0117s kult\u016bros suklest\u0117jimo\u201c simboli\u0173. Visuose renginiuose organizuojamose specialiose \u0161vent\u0117se pasirodydavo giganti\u0161ki jungtiniai chorai<\/em> (pabraukta \u2013 R.G.), vyravo grie\u017etas ritualinis repertuaro karkasas [\u2026].\u201c ( N. Putinait\u0117 \u010dia cituoja Sergej\u0173 Rumiancev\u0105, \u017er. psl.41).<\/p>\n\n\n\n

Kaip \u010dia dabar \u2013 ar tokiomis \u201esvarbiomis\u201c \u017einiomis knygos autor\u0117 nori mus suklaidinti, ar pati susiklaidino? Visos pasaulio tautos turi savo \u0161ventes, visos jos b\u016bna masin\u0117s, visose jose \u017emon\u0117s \u0161oka, dainuoja, vaidina ir visos tautos savo \u0161ventes gali vadinti kaip nori. Bet kai kalbama ne bendrai, o konkre\u010diai apie Lietuvos dain\u0173 \u0161vent\u0119 bei apie paskat\u0173 doz\u0119 i\u0161 Rusijos jai, tai kalba ne juokams.<\/p>\n\n\n\n

Pokario Rusija \u2013 karo nusiaubtas kra\u0161tas, kult\u016bros griuv\u0117siai, chor\u0173 – vienas kitas, o N. Putinait\u0117, pasir\u0117musi propagandine rus\u0173 literat\u016bra, kalba apie giganti\u0161kus jungtinius chorus<\/em>! Naudojasi literat\u016bra! Tiesa, yra klaidinan\u010di\u0173 aplinkybi\u0173, bet juk N. Putinait\u0117 ne vaikas, o plataus akira\u010dio filosof\u0117, kult\u016brolog\u0117, daugelio knyg\u0173 autor\u0117. Kaip ji gali nekriti\u0161kai tuo patik\u0117ti?<\/p>\n\n\n\n

Taigi, N. Putinait\u0117 r\u0117m\u0117si V. Jakelai\u010diu ir rusu S. Rumiancevu. V. Jakelaitis savo knygoje \u201eLietuvos dain\u0173 \u0161vent\u0117s\u201c (1960) i\u0161 tikr\u0173j\u0173 sura\u0161\u0117 tas \u0161ventes Brianske, Vologdoje, So\u010dyje, Krasnojarske, Toljatyje, (Kuiby\u0161evo sr.), Salavate (Ba\u0161kirijos ATSR), Severodvinske (Achangelsko sr.), Gat\u010dinoje (Leningrado sr.), Krasnouralske (Sverdlovsko sr.), net \u010ciuva\u0161ijoje, Ba\u0161kirijoje, Komi\u0173 autonomin\u0117se respublikose ir kt. Suprantama d\u0117l ko! Neatidav\u0119s duokl\u0117s \u201evyresniajam broliui\u201c, nepaskelb\u0119s jog ir ten \u201evyksta\u201c bent ka\u017ekas pana\u0161aus, neb\u016bt\u0173 gal\u0117j\u0119s i\u0161leisti tos knygos. Glavlitas<\/em> b\u016bt\u0173 suspendav\u0119s rankra\u0161t\u012f vietoje, be joki\u0173 apeliacijos galimybi\u0173. Tiesa, v\u0117lesn\u0117je knygoje \u201eDain\u0173 \u0161vent\u0117s\u201c (1985), V. Jakelaitis jau persp\u0117jo, jog tos \u0161vent\u0117s vyksta kitomis formomis<\/em>. S. Rumiancevas savosios \u2013 rusi\u0161kos – kult\u016bros kontekste gali apie \u0161ventes kalb\u0117ti pla\u010diai, aptakiai, nes pas juos terminas dain\u0173 \u0161vent\u0117<\/em> n\u0117ra sunormintas.<\/p>\n\n\n\n

Kita m\u016bs\u0173 situacija. N. Putinait\u0117s knygoje daug jos pa\u010dios i\u0161sigalvot\u0173 ir nei\u0161ai\u0161kint\u0173 s\u0105vok\u0173, dain\u0173 \u0161vent\u0117s apibr\u0117\u017eimo i\u0161 viso n\u0117ra, o pati dain\u0173 \u0161vent\u0117 \u2013 sovietin\u0117 pramoga<\/em>. Interpretacij\u0105 gali teikti tyrimo autor\u0117, ta\u010diau pas mus veikia \u201eLietuvos Respublikos dain\u0173 \u0161ven\u010di\u0173 \u012fstatyme\u201c (I skyrius, 2 straipsnis. Pagrindin\u0117s s\u0105vokos.). Nurodyta, dain\u0173 \u0161vent\u0117 yra \u201estambaus masto tradicinio, m\u0117g\u0117j\u0173 ir profesionalaus meno renginys arba j\u0173 ciklas, kur\u012f sudaro jungtin\u0117s dain\u0173, \u0161oki\u0173, instrumentini\u0173 kolektyv\u0173, folkloro ansambli\u0173 bei kit\u0173 menini\u0173 darini\u0173 programos.\u201c Apibr\u0117\u017eti ir kiti pagrindiniai terminai. Taigi, dain\u0173 \u0161vent\u0117 yra jungtini\u0173 chor\u0173, su vieningu ir i\u0161 anksto parengtu repertuaru, lauko erdv\u0117je. Menin\u0117\u2013stilistin\u0117 Dainos dienos kryptis \u2013 daugiabalsis chorinis dainavimas a cappella<\/em>.<\/p>\n\n\n\n

Kai m\u016bs\u0173 dain\u0173 \u0161vent\u0117ms analogu statomos Rusijos \u0161vent\u0117s, tenka per\u017evelgti j\u0173 samprat\u0105, kitaip nesuprasi kas darosi. Pas rusus terminas \u201edain\u0173 \u0161vent\u0117\u201c (pev\u010deskyje prazdniki\u201c) atsirado gerokai po karo, kuomet nutyl\u0117ti apie okupuot\u0173 Baltijos \u0161ali\u0173 chorus ir dain\u0173 \u0161ventes jau nebuvo galima. Nusileisti \u2013 taip pat ne! Reik\u0117jo \u012fsivesti savo termin\u0105.<\/p>\n\n\n\n

I\u0161kilus Peterburgo chorvedys\u2013teoretikas, profesorius N. V. Romanovskis dar iki V. Jakelai\u010dio knyg\u0173 i\u0161leido \u201eChorin\u012f \u017einyn\u0105\u201c (chorovoj slovarj) ir \u012fved\u0117 termin\u0105 pev\u010deskyje prazdniki<\/em> (toliau P.p. \u2013 R.G). Termin\u0105 ai\u0161kina taip: \u201etai \u201emasiniai pasirodymai profesini\u0173 ir m\u0117g\u0117j\u0173 chor\u0173. \u0160vent\u0117s b\u016bna miest\u0173, rajon\u0173 (\u2026). Iki revoliucin\u0117s Rusijos P.p. sistemingai buvo rengiamos Pribaltikoje (\u2026). Pirmasis P.p. Rusijoje \u012fvyko Pskove (1912), kur dalyvavo arti 1000 daininink\u0173 (organizavo \u2013 Pskovo chor\u0173 draugija, dirigentai A. Archangelskis, I. Ternov ir kt..) Iki Did\u017eiojo T\u0117vyn\u0117s karo P.p. vykdavo olimpiad\u0173 forma.<\/p>\n\n\n\n

Mano komentaras apie olimpiadas. Po revoliucijos gars\u0173j\u012f Sinodo chor\u0105 i\u0161 Maskvos perk\u0117l\u0117 \u012f Peterburg\u0105 ir pakrik\u0161tijo I. Glinkos kapela. Did\u017eiausias chorinis sujudimas buvo Petrograde. Revoliucinio entuziazmo pagautos mas\u0117s telk\u0117si gatv\u0117se, dainavo mintinguose. Dain\u0173 jas mok\u0117 muzikai profesionalai. (Kaip ir per pranc\u016bz\u0173 revoliucij\u0105!). Masin\u0117s meno saviveiklos olimpiados, kurias auk\u0161\u010diau mini V. Romanovskis, i\u0161 ties\u0173 gars\u0117jo vien Petrograde. I\u0161kilusis dramaturgas Vsevolodas Mejerholdas organizavo masines \u0161ventes, kuriose susirinkdavo iki 3000 \u017emoni\u0173. Jose petrogradie\u010diai vaidino, dainavo masiniu\u2013gatviniu principu. Bet t\u0117vui Stalinui tas masi\u0173 entuziazmas \u012fgriso. Garsus kompozitorius A. Dovydenko po dain\u0173 mokymo viename mitinge per\u0161alo ir, nieko nelauk\u0119s, nors dar tebuvo apie 36 m., pasimir\u0117. V. Mejerhold\u0105 are\u0161tavo, nuve\u017e\u0117 \u012f Maskv\u0105, ten palaik\u0117 ir su\u0161aud\u0117. Sek\u0117 ir kiti \u201epaglostymai\u201c. Tuo garsi\u0173j\u0173 olimpiad\u0173 epop\u0117ja ir pasibaig\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Pokaris: V. Romanovskis. P.p<\/em> ir Chor\u0173 dienos<\/em> i\u0161sipl\u0117t\u0117 nuo 1946 m. Grandiozin\u0117s P.p.<\/em> pravedamos Taryb\u0173 Pribaltikoje\u2026\u201c (Chorovoj slovarj<\/em>, c. 74.) Kitur dar svarbus patikslinimas: iki Antrojo pasaulinio karo, chor\u0173 a cappella<\/em> menas Rusijoje asocijavosi su cerkviniu giedojimu, nes i\u0161 pasaulietin\u0117s aplinkos j\u012f i\u0161st\u016bm\u0117 masin\u0117 daina ir dain\u0173 su \u0161okiais ansambliai. (Ten pat 94).<\/p>\n\n\n\n

O v\u0117lesnioji, reprezentacin\u0117 sovietin\u0117 Muzykalnaja enciklopedija<\/em> \u017eeng\u0117 toliau. Pla\u010diai apra\u0161iusi Estijos, Latvijos ir Lietuvos dain\u0173 \u0161ventes, prie termino \u201epev\u010deskyje prazdniki\u201c prijungia daugyb\u0119 \u0161ven\u010di\u0173 visoje Rusijoje ir net Vidurin\u0117je Azijoje.\u201c (Muzykalnaja enciklopedija<\/em>. Moskva: Izd. Sov. Encyklopedija, 1978.T.4., str. \u201ePev\u010deskyje prazdniki\u201c, s. 215_217. ) Rodoma ir \u012fsp\u016bdingiausios dain\u0173 \u0161vent\u0117s Maskvoje fotonuotrauka. Joje jungtinis choras i\u0161 250\u2013 300 daininink\u0173 su orkestru, prie P. \u010caikovskio paminklo. Dainininkai su frakais, atlieka, matyt, kok\u012f nors stamb\u0173 k\u016brin\u012f, publika atsitiktin\u0117, stoviniuojanti. Po nuotrauka priera\u0161as \u2013 \u201ePrazdnik pesni\u201c. Tai toks reprezentacinis j\u0173 dain\u0173 \u0161vent\u0117s modelis.<\/p>\n\n\n\n

Ir dar. Sovietme\u010diu \u0117jo teminis leidinys \u201eChorovoje iskusstvo\u201c, Rusijos Konservatorij\u0173 ir Kult\u016bros institut\u0173 choro dirigavimo katedros leido savo metodinius darbus, buvo ir autoriniai chorvedybos metodikos vadov\u0117liai. Apie dain\u0173 \u0161ventes tuose leidiniuose joki\u0173 \u017eini\u0173 \u2013 nei i\u0161 pa\u010dios Rusijos, nei i\u0161 jos pakra\u0161\u010di\u0173. Rus\u0173 chorved\u017eiai profesionalai ideologini\u0173 \u017eaidim\u0173 ne\u017eaid\u0117. Tuo u\u017esi\u0117m\u0117 propagandistai.<\/p>\n\n\n\n

Pasikartosiu, bet manau, tai svarbu. M\u016bsuose terminas dain\u0173 \u0161vent\u0117<\/em> funkcionuoja kaip sutartinis, \u012fsitvirtin\u0119s lokaliai apibr\u0117\u017etame kontekste \u2013 \u0161veicar\u0173, vokie\u010di\u0173, est\u0173, latvi\u0173 ir m\u016bs\u0173 dain\u0173 \u0161vent\u0117s kult\u016broje. Terminas apibr\u0117\u017eia objekto form\u0105, turin\u012f ir menin\u0119\u2013stilistin\u0119 krypt\u012f. I\u0161skirtin\u0117 jo \u017eym\u0117: daugiabalsio jungtinio choro a cappella<\/em> pasirodymas su i\u0161 anksto parengtu ir \u0161vent\u0117s estradoje surepetuotu repertuaru a cappella<\/em>. Tuo tarpu Rusijoje atskiri chorai a cappella<\/em> intensyviau steig\u0117si tik pradedant a\u0161tuntuoju de\u0161imtme\u010diu<\/em>. Iki tol Rusijos platyb\u0117se dominavo liaudies chorai su \u0161okiais ir orkestru, kiekvienas j\u0173 su savo etnografiniu veidu, su regiono dainomis. Kaip i\u0161 j\u0173 sudaryti darn\u0173 jungtin\u012f chor\u0105? N\u0117ra net prielaid\u0173!<\/p>\n\n\n\n

Apie kok\u012f nors rusi\u0161kosios tradicija poveik\u012f gali kalb\u0117ti N. Putinait\u0117, jeigu ir toji 1946 m. dain\u0173 \u0161vent\u0117 ai\u0161kiai deklaravo t\u0119sianti tarpukario europieti\u0161k\u0105j\u0105 choro a cappella<\/em> tradicij\u0105. Juk \u0161vent\u0117je skamb\u0117jusios J. Naujalio \u201eBij\u016bn\u0117li \u017ealias\u201c, J. Tallat\u2013Kelp\u0161os \u201eTirs dienas\u201c, St. \u0160imkaus \u201eTykus buvo vakar\u0117lis\u201c, J. \u0160vedo \u201ePraded\u2018 au\u0161rel\u0117 au\u0161ti\u201c \u2013 grynasis vokalinis\u2013chorinis stilius a cappella<\/em>.<\/p>\n\n\n\n

Beje, N. Putinait\u0117, studijuodama LNKC (anuomet Liaudies kult\u016bros r\u016bm\u0173) protokolus, rado \u012fdom\u0173 \u012fra\u0161\u0105: chorai nenori dainuoti nauj\u0173 masini\u0173 dain\u0173 kupletas\u2013priedainis<\/em> forma. Man ta pastaba sako daug: tos kupletin\u0117s su priedainiu dainos buvo brukamos i\u0161 rus\u0173, buvo ir vietos autori\u0173. Bet intriga yra! Ar i\u0161 tikr\u0173j\u0173 jos dainininkams nepatiko tik d\u0117l formos? O gal labiau d\u0117l savo agitacinio turinio. Jeigu taip, tai tikras kult\u016brinio prie\u0161inimosi rei\u0161kinys!<\/p>\n\n\n\n

Sekan\u010diame mano tekste bus: N. Putinait\u0117 apie dain\u0173 \u0161ven\u010di\u0173 repertuar\u0105.<\/p>\n\n\n\n

1<\/em> Putinait\u0117 N. “Skambantis molis: Dain\u0173 \u0161vent\u0117s ir Justino Marcinkevi\u010diaus trilogija kaip sovietinio lietuvi\u0161kumo rams\u010diai.\u201c \/Lietuvi\u0173 katalik\u0173 mokslo akademija. Naujasis \u017didinys\u2013Aidai. 2019, 385.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Dr. Regimantas GUDELIS Tekste (2) pateikiau \u201eSkamban\u010dio molio\u201c (1–\u017er. paai\u0161kinim\u0105 teksto gale) turin\u012f. Jeigu perskait\u0117te j\u012f, tai jame ie\u0161kodami dain\u0173 \u0161vent\u0117s tikriausiai nusivyl\u0117te; daug smulki\u0173 tem\u0173 apie saviveiklos organizavim\u0105, daug… <\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":1348,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[2],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5030"}],"collection":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5030"}],"version-history":[{"count":17,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5030\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":5047,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5030\/revisions\/5047"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1348"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5030"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5030"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5030"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}