{"id":5102,"date":"2024-04-02T16:37:32","date_gmt":"2024-04-02T16:37:32","guid":{"rendered":"https:\/\/choras.lt\/?p=5102"},"modified":"2024-04-02T16:45:44","modified_gmt":"2024-04-02T16:45:44","slug":"skambantis-molis-saukstas-deguto-pries-jubiliejine-4","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/2024\/04\/02\/skambantis-molis-saukstas-deguto-pries-jubiliejine-4\/","title":{"rendered":"\u201eSkambantis molis\u201c \u2013 \u0161auk\u0161tas deguto prie\u0161 Jubiliejin\u0119 (4)"},"content":{"rendered":"\n

Dr. Regimantas GUDELIS<\/strong><\/p>\n\n\n\n

V\u0117l tenka rodyti N. Putinait\u0117s knygos (1<\/strong><\/em>) turin\u012f, nes vos prad\u0117jusi kalb\u0117ti apie dain\u0173 \u0161vent\u0117s repertuar\u0105, tuoj pat nu\u0161oko \u012f kitas meno sritis, nuo vieno \u017eanro prie kito, nuo m\u0117g\u0117j\u0173 \u2013 prie profesinio meno. Pa\u010diai gi \u0161ventei teksto liko nedaug. (Temos apie dain\u0173 \u0161vent\u0117s repertuar\u0105 yra pajuodintos.)<\/p>\n\n\n\n

REPERTUARO KONTROL\u0116: TARP PASTANG\u0172 SOVIETIZUOTI IR VISUOMEN\u0116S L\u016aKES\u010cI\u0172 95
3.1 Pramoginio tauti\u0161kumo turinio ideologizavimas ir internacionalizavimas 96
3.2. Liaudies ansamblio repertuaro ideologizavimas 99
3.3. Visuomen\u0117s atsakas ir koncertai pagal auditorij\u0105 107
3.4. Ideologiniai hitai: \u201eAnt Nemuno kranto” 112<\/strong>
3.5. Meno saviveiklos kriz\u0117: \u201enudainuotos” dainos ir televizoriaus i\u0161\u0161\u016bkis 115
3.6. Estrada ir \u0161m\u0117kla 119
3.7. \u0160iuolaikinis tarybinis folkloras: su\u017elugusios k\u016brybin\u0117s pastangos 124
3.8. Folkloro s\u0105j\u016bdis 124.
\u0160VENT\u0116S TURINIO KAITA: SOVIETIZACIJA IR D\u017dIAUGSMO GAMYBA 136
4.1. Dain\u0173 diena: populiarios tarybin\u0117s dainos pakei\u010dia liaudies (tautines) dainas 138
4.2. Kol\u016bkinis tauti\u0161kumas: \u017eanr\u0173 \u012fvairov\u0117, stili\u0173 margumynas 143<\/strong>
4.3. \u0160vent\u0117 kaip d\u017eiaugsmo ma\u0161ina 149<\/p>\n\n\n\n

Nebeai\u0161ku, tai kas tada tyrimo objektas, analiz\u0117s laukas? Pasirodo, \u2013 masin\u0117 kult\u016bra.<\/p>\n\n\n\n

\u201e\u012e \u0161ventes \u017evelgiant per tauti\u0161kumo ir ideologi\u0161kumo ar net tauti\u0161kumo
ir sovieti\u0161kumo prie\u0161prie\u0161\u0105, apie j\u0173 pob\u016bd\u012f ir j\u0173 formuot\u0105 savit\u0105 kult\u016br\u0105
tegalima labai ma\u017eai k\u0105 i\u0161siai\u0161kinti. Tod\u0117l m\u016bs\u0173 perspektyva \u2013
sovieti\u0161kai tautin\u0117s masin\u0117s kult\u016bros, kaip sovieti\u0161kumas ir tauti\u0161kumas
\u0161vent\u0117se b\u016bdavo \u012fvairiai perpintas \u012f neatidalijam\u0105 visum\u0105.\u201c (137.)
<\/p>\n\n\n\n

Knygos vir\u0161elis juk \u017ead\u0117jo a\u0161tri\u0105 dain\u0173 \u0161vent\u0117s kritik\u0105, \u012frodyti sovietinio patriotizmo \u0161vent\u0117je suvie\u0161\u0117jim\u0105, \u0161vent\u0117s estetin\u0119\/menin\u0119 stagnacij\u0105, o dabar va, jau \u201ema\u017eai k\u0105 galim\u0105 pasakyti\u201c! Bet jei apie sovieti\u0161kumo ir tauti\u0161kumo santyk\u012f dain\u0173 \u0161vent\u0117je autor\u0117 ma\u017eai k\u0105 galima pasakyti, tai kam buvo \u017ead\u0117ta, provokuota visuomen\u0117?<\/p>\n\n\n\n

Kas dabar gavosi? Masin\u0117 kult\u016bra tapatinama su dain\u0173 \u0161vente, nors to jokiu b\u016bdu negalima daryti! Dain\u0173 \u0161vent\u0117s \u012estatymas ai\u0161kiai savo: \u201eDain\u0173 \u0161vent\u0117<\/strong> \u2013 dain\u0173 \u0161ven\u010di\u0173 tradicij\u0105 puosel\u0117jantis stambaus masto tradicinio, m\u0117g\u0117j\u0173 ir profesionaliojo meno renginys<\/em> (pabr\u0117\u017eta \u2013 R.G.) arba j\u0173 ciklas, kur\u012f sudaro jungtin\u0117s dain\u0173, \u0161oki\u0173, instrumentini\u0173 kolektyv\u0173, folkloro ansambli\u0173 ir kit\u0173 meno kolektyv\u0173, atlik\u0117j\u0173, k\u016br\u0117j\u0173 menin\u0117s programos.\u201c<\/p>\n\n\n\n

Kalb\u0117kime paprastais \u017eod\u017eiais \u2013 kas, koks nemok\u0161a, gal\u0117t\u0173 priskirti ansambl\u012f \u201eLietuva\u201c prie masin\u0117s kult\u016bros? Ir m\u016bs\u0173 choreografijos klasiko J. Lingio choreografin\u0117 k\u016bryba – ne pramoga pras\u010diokams! N. Putinait\u0117 knygos \u012f\u017eangoje tikino, neva visi tie \u201emasin\u0117s\u201c kult\u016bros fenomenai, vienas \u0161alia kito gerai sugula<\/em>. Tu\u0161\u010dia\u017eodyst\u0117! Nesugula ir negali sugulti! Gal d\u0117l to tem\u0173 (istoriniai diskursai) apie tuos susigulan\u010dius fenomenus autorei ir nepavyko i\u0161baigti, guldymo proces\u0105 susieti su kokiu nors estetiniu i\u0161ved\u017eiojimu. Vietoje to skaitytojas per gra\u017eius \u017eod\u017eius ver\u010diamas patik\u0117ti<\/em>, jog organine t\u0173 rei\u0161kini\u0173 jungtimi buvo sovietizmas <\/em>ir tiek. Kas gi \u010dia tas sovietizmas<\/em>, jei ne doksa<\/em> \u2013 suprask, dievyb\u0119 garbinanti malda, mantra, t\u0105 \u017eod\u012f kaip sakralin\u0119 formul\u0119 ir \u012ftik\u0117si to sovietizmo inkarnacija.<\/p>\n\n\n\n

Kaip tarp tem\u0173 n\u0117ra jungties, jas skaitai kaip atskir\u0105 pasakojim\u0105 nekeldamas didesni\u0173 reikalavim\u0173 minties pl\u0117tojimui. Nesl\u0117psiu, taip skaityti knygoje i\u0161klot\u0105 faktologin\u0119 med\u017eiag\u0105 yra \u012fdomu. Man pa\u010diam, nors nema\u017ea dalis tos archyvin\u0117s med\u017eiaga buvo \u017einoma, skait\u0117si gerai. Tuo po\u017ei\u016briu \u201eSkambant\u012f mol\u012f\u201c galima traktuoti kaip kult\u016bros fakt\u0173 rinkin\u012f. Tarkime, ansamblis \u201eLietuva\u201c. Archyvin\u0117 med\u017eiaga i\u0161 dalies \u017einoma, i\u0161 dalies prapl\u0117sta, apskritai gerai skaitosi. Bet N. Putinait\u0117s i\u0161vada \u2013 ansamblis tarnavo okupaciniam re\u017eimui, tautin\u0117s kult\u016bros kontekste ypating\u0173 nuopeln\u0173 neturi \u2013 kelia abejoni\u0173. Su i\u0161vada ne visi sutiks, kadangi ansamblis vis\u0105 laik\u0105 tur\u0117jo auk\u0161\u010diausi\u0105 menin\u012f ir visuomenin\u012f presti\u017e\u0105. \u012edomu pasteb\u0117ti, jog \u0161\u012f ansambli, dar prie\u0161 N. Putinait\u0119 tyr\u0117 ir M. Jukut\u0117 \u017er.: \u201eAnsamblis \u201eLietuva<\/em>\u201c: re\u017eimo \u012frankis ir nes\u0117km\u0117\u201c (Naujasis \u017didinys-Aidai, 2011, nr. 3, p. 151\u2013157.). Med\u017eiaga ta pati, kaip ir pas N. Putinait\u0119, ta\u010diau i\u0161vados pozityvesn\u0117s \u2013 rE\u017eimui galutinai pajungti ansambl\u012f savo tikslams nepavyko! Kita i\u0161vada! Arba antai choreografo J. Lingio k\u016brybos menkinimas! Bet kas choreografijos mene yra J. Lingys ir kas filosof\u0117 N. Putinait\u0117? J. Lingio \u0161okiai iki yra \u0161okami, 2024 m. \u0160oki\u0173 dienoje gro\u017e\u0117sim\u0117s jo \u201eUolinderiu\u201c.<\/p>\n\n\n\n

O va, d\u016bd\u0173 orkestras liko u\u017emir\u0161tas! Gal\u0117tume pajuokauti: geriau dain\u0173 \u0161vent\u0117 su d\u016bd\u0173 orkestru bet be Rum\u0161i\u0161ki\u0173, nei \u0161vent\u0117 su Rum\u0161i\u0161k\u0117mis, bet be d\u016bd\u0173 orkestro.<\/p>\n\n\n\n

Tyrimo metodas. Autor\u0117 tikina, jog ji naudojasi moderniu tarpdisciplininiu metodu. Skaitydamas \u012fsitikini: dominuojantis metodas yra tik pavir\u0161inis faktologijos apra\u0161ymas. Sovietin\u0117 ideologija ir tos srities direktyvin\u0117s med\u017eiagos be jos veikimo efektyvumo taip lieka tik apra\u0161ymu, nes n\u0117ra j\u0173 poveikio visuomenei nustatymo. Negalima nepasteb\u0117ti, jog ir pats apra\u0161ymas yra sutrup\u0117j\u0119s istoriniame laike. Tod\u0117l neai\u0161ku, kada autor\u0117s apra\u0161omasis laikas prasid\u0117jo ir kada pasibaig\u0117. Ir apskritai ar tas sovietmetis pasibaig\u0117! K\u0105, tarkime, \u012ftikinsi, kad ties 1946, 1950, 1955 m. dain\u0173 \u0161vent\u0117 u\u017esikirto ir sustingo tame ta\u0161ke! Jau 1960 m. \u0161vent\u0117 buvo tikras meninis prover\u017eis! Kokie prie\u017eastiniai-pasekminiai ry\u0161iai veik\u0117 tose devyniose sovietme\u010dio dain\u0173 \u0161vent\u0117se?<\/p>\n\n\n\n

\u201e\u0160vent\u0117 kaip d\u017eiaugsmo ma\u0161ina\u201c<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u201e\u0160vent\u0117s tur\u0117jo kelti \u017emoni\u0173 d\u017eiuges\u012f, ir jos b\u016bt\u0173 palaikytos nepavykusiomis, jei dalyviai ir \u017ei\u016brovai t\u0173 emocij\u0173 neb\u016bt\u0173 patyr\u0119. Dain\u0173 \u0161ven\u010di\u0173 ir meno saviveiklos masi\u0161kumas buvo svarbus, nes jos daugyb\u0119 \u017emoni\u0173 dar\u0117 ne tik d\u017eiaugsmo vartotojais, bet ir k\u016br\u0117jais. Daugelis b\u016bdavo \u012ftraukiami \u012f \u012fvairiausias saviveiklas, k\u016brusias d\u017eiaugsming\u0105j\u012f re\u017eimo pavidal\u0105\u201c. (154.)<\/p>\n\n\n\n

Kad \u0161vent\u0117 kelia ir turi kelti d\u017eiuges\u012f \u017emonija \u017einojo dar iki Kristaus gimimo. O tai, kad N. Putinait\u0117 akcentuoja \u0161vent\u0119 kaip saviveiklos organizavimo sistem\u0105 \u2013 tai pla\u010di\u0105ja prasme bus teisinga; sovietme\u010diu ta sistema veik\u0117 ir veik\u0117 skland\u017eiai. Bet autor\u0117 giliau tos sistemos nepakedeno ir koki\u0173 nors apibendrinim\u0173 nei\u0161ved\u0117. I\u0161 tos srities yra tik pagirtinai atliktas LNKC (Lietuvos nacionalinio kult\u016bros centro – liaudies k\u016brybos nam\u0173) archyv\u0173 tyrimas. Tiesa, lik\u0119s tik atskira tema\u2013fragmentu.<\/p>\n\n\n\n

Kalb\u0117dama apie \u0161vent\u0119 autor\u0117 tikina \u2013 kolektyvin\u0117s, teigiamos emocijos buvo susiejamos su re\u017eimu, o neigiamos su prie\u0161u<\/em>. \u010cia jau slidi repertuaro problematika, kurios nevert\u0117t\u0173 tampyti kaip \u0161lapio skuduro.<\/p>\n\n\n\n

Teigiam\u0173 emocij\u0173 inspiracij\u0105, savaime ai\u0161ku, siejame su \u0161viesaus turinio optimistin\u0117mis originalios k\u016brybos ir liaudies dainomis. N. Putinait\u0117 mano taip pat. O va, neigiam\u0173 emocij\u0173, nukreipt\u0173 \u012f prie\u0161\u0105 kurstymas, mums, lietuviams niekuomet nebuvo nei b\u016bdingas, nei prigimtinis dalykas. Neneigsime, \u0161vent\u0117je karini\u0173 dain\u0173 pasitaikydavo \u2013 apie soviet\u0173 armij\u0105, rus\u0173 revoliucini\u0173 dain\u0173 (A. Aleksandrovo \u201eVstavaj strana narodnaja\u201c. A. Tuchmanovo \u201eDenj pobedy\u201c<\/em> ir kit\u0173.). Ta\u010diau i\u0161 tikr\u0173j\u0173 tai ne \u201eprie\u0161\u0105\u201c smerkianti, o sovietin\u0119 \u201etikrov\u0119\u201c garbinan\u010diosios agitacijos r\u016b\u0161is. Pastoviai,
privalomu b\u016bdu buvo garbinama revoliucija, komunizmas, partija, Leninas. \u017dmon\u0117ms ta hierofanija per vien\u0105 aus\u012f \u012f\u0117jo, per kit\u0105 i\u0161\u0117jo.<\/p>\n\n\n\n

Reikia tur\u0117ti omenyje \u0161tai k\u0105: visos sovietin\u0117s garbinamosios dainos ir mar\u0161ai buvo nuogai agitacin\u0117 muzika, skirta \u012fkalti \u012f visuomen\u0117s s\u0105mon\u0119 ideologij\u0105. Ji \u2013 utilitarin\u0117 muzika. Choro a cappella<\/em> menui tokia muzika yra i\u0161 esm\u0117s svetima. M\u016bs\u0173, balt\u0173 \u0161ven\u010di\u0173 epin\u012f\u2013lyrin\u012f stili\u0173 l\u0117m\u0117 tautinis temperamentas, nekaringa, taiki liaudies dain\u0173 tradicija. Tod\u0117l dain\u0173 \u0161vent\u0117se vyraujantis muzikinis \u0161trichas yra jungtinio choro t\u0119stin\u0117 kantilena, cantabile a cappella<\/em>. T\u0119stinis garsas yra taikus, lakus<\/em> garsas, tinkamiausias jo b\u016bdas \u012fgarsinti pla\u010di\u0105 akustin\u0119 erdv\u0119. Savo ruo\u017etu dainininkai per kantilen\u0105 aidiniu<\/em> principu glaud\u017eiausiai susilieja fizi\u0161kai ir psichologi\u0161kai. Kantileninis dainavimas nem\u0117gsta etinio\/moralinio fal\u0161o, jis negarbina \u017eemi\u0161k\u0173 dievuk\u0173! Ir tas dain\u0173 \u0161vent\u0117s men\u0105 raudona linija atskiria nuo ideologinio masinio repertuaro. Visoks \u201eraudonasis\u201c menas jai t\u0117ra j\u0117ga \u012fgr\u016bstas, \u201eprivalomas\u201c re\u017eimo situacijoje. N. Putinait\u0117, neb\u016bdama muzik\u0117 ar stipresn\u0117 estetolog\u0117, \u012f tas dainos gelmes nesileido. Beje, N. Putinait\u0117s tekste yra \u012fdomus i\u0161ra\u0161as i\u0161 LNKC pokario protokol\u0173: kult\u016bros veik\u0117jai skund\u017eiasi, jog dainininkai nenori dainuoti kupletini\u0173 su priedainiu dain\u0173. Radinys!<\/em> Kaip nesusivoksi \u2013 nenori t\u0173 agitacini\u0173 dain\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Apie dainas.<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Problematika atrodyt\u0173 taip: kaip b\u016btent pati dain\u0173 \u0161vent\u0117<\/em> kaip ir s\u0105lygos \u2013 Vingio parko estrada – paveikia repertuaro atlikim\u0105 ir suvokim\u0105. Yra \u012fsitikinta, jog \u0161vent\u0117je ir koncerte ta pati daina gali b\u016bti vertinama su tam tikra koreliacija.<\/p>\n\n\n\n

N. Putinait\u0117 pateik\u0117 verting\u0105, informatyvi\u0105 lentel\u0119, kurioje vis\u0173 \u0161ven\u010di\u0173 dainas suaran\u017eavo \u201enuo stipriai ideologin\u0117s\u201c, einant \u017eemyn, iki \u201esilpnai ideologizuotos\u201c. Jeigu u\u017e pagrind\u0105 imsime poetinius tekstus (kriterijus \u2013 \u017eod\u017eiai), suaran\u017euota gerai ir tai pradin\u0117 med\u017eiaga tyrimui. Bet dain\u0173 r\u016b\u0161iavimas t\u0117ra pradinis, apytikriai, nes juk daina yra \u017eod\u017eio\/melodijos t.y. sintetinis fenomenas, kuriame kiekvieno \u0161i\u0173 sud\u0117tini\u0173 element\u0173 vaidmuo gali nusvirti tai \u012f vien\u0105, tai \u012f kit\u0105 pus\u0119. (Melodija gali \u017eod\u017eius i\u0161reik\u0161ti dviem b\u016bdais: detalizuotai ir apibendrintai<\/em>). Atsta\u010dius Nepriklausomyb\u0119 de\u0161imtys puiki\u0173 dain\u0173 apie t\u0117vi\u0161k\u0119 buvo priskirtos prie tarybini\u0173 vien u\u017e tai, kad kur nors ar paskutiniame posme pasirod\u0117 \u201etaryb\u0173 Lietuva\u201c, \u201ekol\u016bkin\u0117 duona\u201c etc. D\u0117l to bendras sovietme\u010dio dain\u0173 fondas, tame tarpe ir \u0161vent\u0117s repertuaras dar laukia gilaus muzikologinio tyrimo. N. Putinait\u0117, tiesiogiai susid\u016brusi su dainomis, kalba atsargiai.<\/p>\n\n\n\n

\u201eVis d\u0117lto liaudies dain\u0173 ma\u017e\u0117jimas ir tos tendencijos neatitikimas dalyvi\u0173 l\u016bkes\u010diams i\u0161 ties\u0173 neb\u016btinai rodo \u0161vent\u0117s nulietuvinim\u0105 ir nutautinim\u0105 ar ideologizacij\u0105 bendr\u0105ja prasme. Pirma, matuojant lietuvi\u0161kum\u0105, n\u0117ra tikslinga remtis vien liaudies dainomis ir \u0161okiais. Sovietme\u010diu lietuvi\u0173 kompozitoriai k\u016br\u0117 dainas ir muzik\u0105, kuri taip pat tur\u0117t\u0173 b\u016bti laikoma \u201elietuvi\u0161ka\u201c. Antra, \u0161ven\u010di\u0173 ideologizacija gali vykti ir i\u0161saugant didel\u012f liaudies dain\u0173 kiek\u012f. Be to, (\u2026) ir leistinos liaudies dainos b\u016bdavo kruop\u0161\u010diai atrinktos, o repertuar\u0105 papildydavo naujai sukurtosios.\u201c (137.)<\/p>\n\n\n\n

Bendriausiu po\u017ei\u016briu \u0161iks teiginys racionalus. Bet tai b\u016bt\u0173 tik prielaida konkre\u010diam tyrimui, nes lieka visuomenin\u0117s paklausos problematika, kuri sovietme\u010diu rei\u0161k\u0117si u\u017esl\u0117pta forma. Jos real\u0173 buvim\u0105 liudija ori publikos elgsena<\/em> \u0161vent\u0117je, pakilios nuotaikos per daininink\u0173 eitynes, \u0161urmulys \u0161ventei baigiantis. Ir tai mano paties akys mat\u0117si visose dain\u0173 \u0161vent\u0117se pradedant nuo 1960 m. Kai k\u0105 i\u0161 to u\u017efiksavo kinematografas, fotografija, \u0161iek tiek ir televizija. I\u0161lik\u0119 vaizdai tikina, jog dain\u0173 \u0161vent\u0117 yra ypatinga situacija, \u012f kuri\u0105 patek\u0119 \u017emon\u0117s elgiasi ne kasdieni\u0161kai, o \u0161venti\u0161kai. Sovietme\u010diu \u012f \u0161vent\u0119 prisirinkdavo ne ma\u017eiau \u017emoni\u0173 kaip ir dabar. Bet niekas netriuk\u0161maudavo, nebuvo girt\u0173, ne d\u0117l to, kad buvo milicijos, o d\u0117l to, kad visuomen\u0117 \u017einojo kur eina ir k\u0105 jie matys. \u0160vent\u0117 yra ritualinis koncertas, kuriame \u017emon\u0117s joje atliekam\u0105 muzik\u0105 vertina kitais kriterijais. Tod\u0117l jau sakiau, toji dain\u0173 aran\u017eavimo lentel\u0117 t\u0117ra pradin\u0117 med\u017eiaga tyrimui kaip tokiam.<\/p>\n\n\n\n

Pateiksiu susim\u0105styti kvie\u010dian\u010di\u0105 i\u0161kilaus literat\u016brologo V. Jonu\u0161io \u012f\u017evalg\u0105, taikyt\u0105 N. Putinait\u0117s knygai \u201e\u012e\u017evalga Nenutr\u016bkusi styga: Prisitaikymas ir pasiprie\u0161inimas Soviet\u0173 Lietuvoje\u201c (2008).<\/p>\n\n\n\n

\u201eAutor\u0117 ra\u0161o, kad \u201eliaudies dainos ir kult\u016bra buvo pasitelkiami kaip sovietin\u0117s socializacijos instrumentai, padedantys \u017emones atitraukti nuo galim\u0173 re\u017eimui prie\u0161i\u0161k\u0173 veikl\u0173\u201c (\u2026) I\u0161 dalies taip, bet \u010dia reik\u0117t\u0173 atskirti vald\u017eios intencij\u0105 nuo realaus rezultato. Toji \u201esovietin\u0117 socializacija\u201c b\u016bt\u0173 pavykusi, jeigu \u017emogus su lygiai tokiu pat entuziazmu b\u016bt\u0173 \u0117j\u0119s ir \u012f Dain\u0173 \u0161vent\u0119, ir \u012f Spalio revoliucijos parad\u0105. Ta\u010diau, pasak pa\u010dios N. Putinait\u0117s, \u201esovietin\u0117 tikrov\u0117 priva\u010diose erdv\u0117se buvo pa\u0161iepiama ir niekinama\u201c . O juk dain\u0173 \u0161vent\u0117se taip pat nuskamb\u0117davo Juozo Naujalio ir Maironio \u201eLietuva brangi\u201c \u2013 neoficialus Lietuvos himnas.\u201c (Jonu\u0161ys Vaidotas. \u201eNenutr\u016bkusi styga: prisitaikymas ir pasiprie\u0161inimas \u2026 – ra\u0161yk.lt www.rasyk.lt \u203a knygos \u203a nenutrukusi-styga-prisitaikym\u2026 2008-07-04<\/em>).<\/p>\n\n\n\n

V. Jonu\u0161io \u012f\u017evalga sako \u2013 \u017emon\u0117s \u0161vent\u0117je patys pasirenka meninius prioritetus<\/em>. \u201eLietuva brangi\u201c \u2013 antai auk\u0161\u010diausia menin\u0117 vertyb\u0117. Koncerte sal\u0117je gal\u0117t\u0173 b\u016bti ir kitaip, o \u010dia \u2013 taip. Tenka pridurti, paskutiniosiose \u0161vent\u0117se dar skamb\u0117jo ir \u201eKur b\u0117ga \u0160e\u0161up\u0117\u201c ir \u201eKur giria \u017ealiuoja\u201c, radosi ir viena kita Vakar\u0173 kompozitoriaus daina. Tai rei\u0161kia, formavosi situacija, kai dainininkai ir publika patys gal\u0117jo \u017eav\u0117tis tuo, kas jai patinka ir kas ne.<\/p>\n\n\n\n

N. Putinait\u0117 kelis kartus tikina, jog sovietme\u010diu nebuvo joki\u0173 dain\u0173 \u0161vent\u0117s tyrim\u0173. Neteisinga! Beje, ji jau knygos prad\u017eioje \u012fsp\u0117jo, jog ji labiausiai r\u0117m\u0117si Vytauto Jakelai\u010dio darbais, nes apie sovietmet\u012f jis daugiausia \u017eino ir jo teiginiai nekvestijonuotini. Sutinku! Tod\u0117l primenu: V. Jakelai\u010dio knygoje \u201eDain\u0173 \u0161vent\u0117s\u201c (2<\/em><\/strong>), kuri buvo dargi i\u0161versta \u012f vokie\u010di\u0173 bei angl\u0173 kalbas, yra antai tokia informacija: \u201e\u0160i (1980 m. \u2013 R.G.) dain\u0173 \u0161vent\u0117 tapo ir mokslinio tyrimo objektu. Grup\u0117, kuriai vadovavo pedagogikos moksl\u0173 kandidatas R. Gudelis, tyr\u0117 \u017ei\u016brov\u0173 nuomones apie \u0161vent\u0119, jos repertuar\u0105, rinko pageidavimus. \u017di\u016brovai pirmenyb\u0119 atidav\u0117 lietuvi\u0173 kompozitori\u0173 originalioms ir liaudies dainoms, jiems patiko choras i\u0161 D. Verd\u017eio operos \u201eTrubad\u016bras\u201c. Beveik vienodai gerai buvo \u012fvertintos visos trys \u0161vent\u0117s dienos. 91,75 proc. \u017ei\u016brov\u0173 be i\u0161lyg\u0173 parei\u0161k\u0117, kad patyr\u0117 teigiamas emocijas, stiprius estetinius pergyvenimus.\u201c (3<\/em><\/strong>) Kai k\u0105 dabar jau b\u016bt\u0173 galima patikslinti: tyr\u0117 dainininkus ir \u017ei\u016brovus. Be to, i\u0161 tikr\u0173j\u0173 auk\u0161\u010diausiai vertino ne apskritai \u201elietuvi\u0173 kompozitori\u0173 originalios\u201c, o m\u016bs\u0173 klasikini\u0173 kompozitori\u0173. \u012eterpiau tik d\u0117l patikslinimo. Tuo tarpu rusi\u0161kos dainos ir kitos bent kiek ideologizuotos gavo pa\u010dius \u017eemiausius vertinimus. Tyrimo metodika buvo paprasta, patikima ir tuo pa\u010diu reikalaujanti didelio apklausos vedimo darbo: kiekvien\u0105 repertuaro dain\u0105 choristai vertino \u0161e\u0161i\u0173 bal\u0173 sistema. Respondent\u0173 – apie 1 500 \u017emoni\u0173. Dainininkai anketas pild\u0117 estradoje, repeticijos pertraukos metu, tvarkingai s\u0117d\u0117dami. Tuo tarpu \u017ei\u016brovai \u2013 per pa\u010di\u0105 \u0161vent\u0119. Jie, klausydami dain\u0173 (paprastesne metodika), gal\u0117jo \u017eym\u0117ti duotus atsakymus, ra\u0161yti savo \u012fsp\u016bd\u017eius. I\u0161 publikos – apie 500 \u017emoni\u0173. Mus \u0161iek tiek nustebino respondent\u0173 suinteresuotumas: anketas pild\u0117 noriai, be \u012fkalbin\u0117jimo. Apklausos duomenys skelbti moksliniuose leidiniuose. 1985 m. mums nepasisek\u0117, pliaup\u0117 lietus, anketos i\u0161 prasto popieriaus i\u0161ti\u017eo. (4<\/em><\/strong>) (Tyrimas buvo pravestas kartu su LNKC (anuomet LMKC), pareikalavo didelio darbo ir net l\u0117\u0161\u0173. Ne\u012fsivaizduoju, ar tokio masto tyrim\u0105 b\u016bt\u0173 galima organizuoti dabar?)<\/p>\n\n\n\n

Ties\u0105 sakant, tyrimo duomenys, jeigu mes juos lygintume su daininink\u0173 ir publikos elgsena \u0161vent\u0117je, nenustebino. Buvo matoma ir jau\u010diama, kokias dainas labiausiai vertina dainininkai ir publika, kokias ji atmeta. Apklausa mokslo lygiu konstatavo reali\u0105 pad\u0117t\u012f t.y. objektyvizavo, statsti\u0161kai \u012fteisino j\u0105.<\/em><\/p>\n\n\n\n

\u017dinojo apie t\u0105 tyrim\u0105 N. Putinait\u0117 ar ne\u017einojo? Kadangi \u201eSkambantis molis\u201c tituluojamas mokslo darbu, tuomet prival\u0117jo \u017einoti ir bent min\u0117ti.<\/p>\n\n\n\n

\u201eIdeologiniai hitai: \u201eAnt Nemuno kranto”<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Terminas hitas, hitai<\/em> pagal \u017eod\u017eio reik\u0161m\u0119 b\u016bt\u0173 lyg \u201esmogiamosios\u201c dainas, pramogin\u0117je muzikoje hitas<\/em> tapatinamas su \u0161lageriui. N. Putinait\u0117 hitui<\/em> priskiria D. Andriulio \u201eManoji Lietuva\u201c, B. Dvariono \u201eSesuo \u017eydrioji Vilija\u201c ir \u201eAnt Nemuno kranto\u201c. Kod\u0117l autor\u0117 b\u016btent \u0161ias dainas priskyr\u0117 hitui<\/em> \u2013 nesuprasi. Bet tai, k\u0105 ra\u0161o apie juos N. Putinait\u0117, patraukia.<\/p>\n\n\n\n

D. Andriulio \u201eManoji Lietuva\u201c, buvo dainuota 1946, 1950 m. \u0161vent\u0117se.<\/p>\n\n\n\n

\u201e(\u2026) \u201eManoji Lietuva\u201c priskirtina \u0161velniai ideologin\u0117ms dainoms. Jos priedainyje d\u017eiaugiamasi drauge su t\u0117vi\u0161ke: (Atkelkite jai vartus,\/atverkite jai duris,\/ar girdite kaip d\u017eiaugias\/ m\u016bs t\u0117vi\u0161k\u0117s \u0161irdis\u201c, o pagrindinis tekstas apibr\u0117\u017eia asmenin\u012f tvirt\u0105 ry\u0161\u012f su Lietuva ir apdainuoja tarybin\u0117s Lietuvos i\u0161laisvinim\u0105: Ji moja man i\u0161 tolo\/ir \u0161aukia man eiva\u2026\/\/Dabar klesti i\u0161laisvinta,\/Taryb\u0173 Lietuva!\u201c \u0160is dvejopumas, meil\u0117 t\u0117vi\u0161kei Lietuvai ir d\u017eiaugsmas jos tarybine b\u016bkle b\u016bdingas ne vienai \u0161velnios ideologijos dainai. \u010cia patriotinis jausmas i\u0161maniai siejamas su sovietiniu lojalomu.\u201c (114.)<\/p>\n\n\n\n

Gerai ir gra\u017eiai pasakyta. Muzika kelia nuotaik\u0105, kuo manau patiko jos klausyti, nes i\u0161 ties\u0173 buvo ma\u017eai dainuota. Po min\u0117t\u0173 \u0161ven\u010di\u0173 apie penkerius metus b\u016bdavo transliuojama per radij\u0105. Dingo neai\u0161kiomis aplinkyb\u0117mis. Be kita ko, teksto autor\u0117 V. Valsi\u016bnien\u0117 buvo KGB agent\u0117, bjauriai i\u0161dav\u0117 savo kolegas ra\u0161ytojus. I\u0161 to prisiminimai apie \u0161i\u0105 dain\u0105 prie\u0161taringi: muzika ry\u0161ki, bet dainoje ka\u017ekas atgrasan\u010dio.<\/p>\n\n\n\n

O \u201eSesuo \u017eydrioji Vilija\u201c \u2013 viena ry\u0161kesni\u0173 B. Dvariono ir sovietme\u010dio chorini\u0173 dain\u0173. N. Putinait\u0117: \u201eSesuo \u017eydrioji, Vilija\u201c, kurios pirmasis stulpelis i\u0161rei\u0161kia stipri\u0105 meil\u0119 Lietuvai (\u2026), o kiti stulpeliai atskleid\u017eia, kad tai yra laim\u0117to karo gr\u012f\u017etan\u010dio kario meil\u0117 t\u0117vi\u0161kei, buvo populiari. Ta\u010diau (\u2026) ji netapo populiariausia ideologine lietuvi\u0161ka daina, dominuojan\u010dia dain\u0173 \u0161vent\u0117se ir meno saviveikloje. Nebuvo ji ir labiausiai populiarinama. Tai veikiausiai susij\u0119 su jos ideologini\u0173 motyv\u0173 savitumu: jie nesusieti su tarybine dabartimi. Abejotina buvo ir jos emocin\u0117 \u017einia: ji veikiau ilgesinga ir graudi. I\u0161 kompozitori\u0173 tuo metu buvo reikalaujama kurti optimizmo persmelktas dainas apie dabarties Lietuv\u0105.\u201c (114.)<\/p>\n\n\n\n

Po 1950 m. \u0161vent\u0117s ji da\u017enai skamb\u0117davo per radij\u0105, bet paskui, kaip ir pirmoji, netik\u0117tai nutilo. Besimokant Juozo Gruod\u017eio muzikos mokykloje (1958\u20131962 m.) sklido kalbos, kad j\u0105 \u201enu\u0117m\u0117\u201c u\u017e tas dvi paskutini\u0105sias eilutes \u2013 \u201eSakyk, kad laisv\u0119 mylime\/Labiau mes u\u017e gyvenim\u0105.\u201c Tik\u0117tina! Ar ji priimtina dabar? Menin\u0117 dainos vert\u0117 nekelt\u0173 abejoni\u0173, bet pamin\u0117siu praktin\u0119 pus\u0119: m\u0117g\u0117j\u0173 chorams ji anuo metu buvo per sunki, tokia ir liko iki \u0161iol. Jos originalioji chorin\u0117 versija yra septynbals\u0117 (3 moter\u0173 ir 4 vyr\u0173 balsai a cappella<\/em>). Kaip, pagal koki\u0105 versij\u0105 ji buvo atliekama dain\u0173 \u0161vent\u0117je \u2013 neai\u0161ku. (5<\/em><\/strong>)<\/p>\n\n\n\n

Apie \u201eAnt Nemuno kranto\u201c kalb\u0117ti nesinori \u2013 ji \u012fgriso. Baigiantis sovietme\u010diui virto tiesiog valsiuku su orkestru, kas buvo oficialiai priimtina \u0161ventei u\u017ebaigti. Tekste tie ant Nemuno kranto i\u0161augantys kol\u016bkiais visiems buvo nusi\u2026. Bet finale buvo geriau u\u017e I. Dunajevskio \u201eIr platus gi kra\u0161tas m\u016bs gimtasis\u201c.<\/p>\n\n\n\n

Vis d\u0117lto, jei hitu<\/em> laikytume populiari\u0105sias, \u012fstringan\u010dias dainininkams ir klausytojams \u0161vent\u0117s dainas, tai tokios bus \u201eTris dienas\u201c, \u201eBij\u016bn\u0117li \u017ealias\u201c, \u201eOi \u017eiba \u017eibur\u0117lis\u201c, \u201eLietuva brangi\u201c, \u201eKur b\u0117ga \u0160e\u0161up\u0117\u201c, \u201eKur gira \u017ealiuoja\u201c. Jei hitu<\/em> b\u016bt\u0173 smogiamosios ideologin\u0117s, ai\u0161ku sovietin\u0117s, dainos, tai b\u016bt\u0173 rusi\u0161kos.<\/p>\n\n\n\n

Ir\u2026 dain\u0173 \u0161vent\u0117s (Dain\u0173 dienos) meno \u201eapibendrinimas\u201c <\/strong><\/p>\n\n\n\n

Knyga neturi i\u0161vad\u0173, vadinasi, n\u0117ra ir ai\u0161kiai suformuluoto tyrimo rezultato. Tekstas apie dain\u0173 \u0161vent\u0119 baigiasi su ketvirtuoju skyriumi ir \u010dia aptinku apibendrinim\u0105, kuris asocijuojasi su galutin\u0117mis i\u0161vadomis:<\/p>\n\n\n\n

\u201eLietuvi\u0161kosios i\u0161skirtin\u0117s tapatyb\u0117s \u017eenklu dain\u0173 \u0161vent\u0117s tapo ne tod\u0117l, kad atliko sen\u0105sias lietuvi\u0173 liaudies dainas ir \u0161okius. Ji tokia tapo ir ne tod\u0117l, kad atliko naujesniuosius lietuvi\u0161kus populiarius k\u016brinius, i\u0161rei\u0161k\u0117 lietuvi\u0173 kult\u016brinius ar tautinius l\u016bkes\u010dius. I\u0161skirtin\u0119 \u0161vent\u0119 dar\u0117 vietos administracijos pastangos b\u016btent dain\u0173 \u0161vent\u0119 i\u0161skirti kaip taryb\u0173 Lietuvos kult\u016bros vizitin\u0119 kortel\u0119. (\u2026) Turiniu \u0161vent\u0117 buvo konservatyvi ir sovietin\u0117, ap\u0117musi didel\u0119 liaudi\u0161kos kult\u016bros \u012fvairov\u0119, pradedant ideologin\u0117mis dainomis, baigiant populiaria kapel\u0173 muzika ar estradin\u0117mis sovietini\u0173
kompozitori\u0173 dainomis\u201c. (157.)<\/p>\n\n\n\n

Tai jokiu b\u016bdu n\u0117ra i\u0161vados, tuo labiau paremtos knygos med\u017eiaga! Tai tik grynai pa\u010dios autor\u0117s ideologini\u0173 nuostat\u0173 \u012f tam tikr\u0105 objekt\u0105 deklaracija,<\/em> nes tokie dalykai nepasiduoda nei \u012frodymui, nei paneigimui. Jais tikima arba netikima. Dain\u0173 \u0161vent\u0117s vyksta, jos \u012fregistruotos \u012f UNESCO nematerialaus kult\u016bros paveldo i\u0161saugojimo konvencij\u0105. UNESCO pripa\u017eino j\u0173 prad\u017ei\u0105, istorij\u0105, dabart\u012f. K\u0105 rei\u0161kia vieno \u017emogaus ar grup\u0117s j\u0173 neigimas pasitelkus nuog\u0105 ideologij\u0105? Tai klausimas pa\u010diam skaitytojui.<\/p>\n\n\n\n

***********************<\/p>\n\n\n\n

Lieka paskutin\u0117 dalis \u2013 N. Putinait\u0117s pasakojimas apie dainuoti nem\u0117gstan\u010dius, bet \u201evaidinti\u201c m\u0117gstan\u010dius lietuvius.<\/p>\n\n\n\n

—————————————————————-<\/p>\n\n\n\n

1<\/strong><\/em> Putinait\u0117 N. Skambantis molis: Dain\u0173 \u0161vent\u0117s ir Justino Marcinkevi\u010diaus trilogija kaip sovietinio lietuvi\u0161kumo
rams\u010diai.\u201c \/Lietuvi\u0173 katalik\u0173 mokslo akademija. Naujasis \u017didinys\u2013Aidai. 2019, 385.<\/p>\n\n\n\n

2,3<\/strong> <\/em>Jakelaitis Vytautas. Dain\u0173 \u0161vent\u0117s. V:Vaga,<\/p>\n\n\n\n

4<\/em><\/strong> Vykdant apklaus\u0105 buvo sutelktas didelis talkinink\u0173 kolektyvas, prie metodin\u0117s paklausos paruo\u0161imo daug prisid\u0117jo profesionali sociolog\u0117 E. Korki\u0161ko, taip pat anuometinis Centro direktorius Saliamonas Sverdiolas. Abejoju, ar ateityje tokios apklausos apskritai \u012fmanomas. Viskas pasikeit\u0117, neb\u0117ra suinteresuot\u0173 tuo \u017emoni\u0173 kolektyvo, o tik su pinigais tokios apklausos neatliksi.<\/p>\n\n\n\n

5<\/em><\/strong> Chorai j\u0105 pam\u0117gino padainuoti 1950 m. ir paliko ramybei. Daina \u012fra\u0161yta buvo \u012ftraukta \u012f 1950 m. dain\u0173 \u0161vent\u0117s repertuar\u0105 (ir tas \u012fra\u0161as paliekamas am\u017eiams), ta\u010diau i\u0161 tikr\u0173j\u0173 ne\u017einoma pirma ar apskritai ji buvo tuomet padainuota toje \u0161vent\u0117je. O jeigu buvo, tai kokia buvo jos tuometin\u0117 versija
(aran\u017euot\u0117). Kaip \u017einome, 1950 m. dain\u0173 \u0161vent\u0117 vyko \u017dalgirio stadione, choras stov\u0117jo \u017ei\u016brov\u0173 trib\u016bnoje, \u201esusiki\u0161\u0119s\u201c. \u0160vent\u0117 d\u0117l neorganizuotumo u\u017esit\u0119s\u0117, \u017emon\u0117s kaitroje prad\u0117jo alpti, pris\u0117jo repertuar\u0105 trumpinti. Kokios dainos buvo nuimtos patikim\u0173 \u017eini\u0173 Nacionaliniame kult\u016bros centre n\u0117ra. Antra, toje \u0161vent\u0117je jungtinis choras buvo dar visai silpnas, ne visas dainas tinkamai paruo\u0161\u0117. Atlikti originali\u0105j\u0105 versij\u0105, t. y. t\u0105, kuri yra atspausdinta ir iki \u0161iol \u017einoma (leidykla j\u0105 i\u0161leido tik po dain\u0173 \u0161vent\u0117s), tos \u0161vent\u0117s choras niekaip neb\u016bt\u0173 paj\u0117g\u0119s. Tai \u0161ventei dainos natas 1949 m. paruo\u0161\u0117 (\u201epadaugino\u201c) ir paskleid\u0117 anuometiniai Liaudies k\u016brybos namai. Versija pasimet\u0117, nei\u0161liko, ta\u010diau paika b\u016bt\u0173 manyti, kad likus metams iki \u0161vent\u0117s jos organizatoriai to laiko chorams b\u016bt\u0173 i\u0161met\u0119 originali\u0105j\u0105 (septyni\u0173 bals\u0173) versij\u0105. O gal? Nieko apie j\u0105 negal\u0117jo pasakyti ir (ai\u0161ku, dar b\u016bdamas gyvas, puikios atminties) maestro L. Abarius.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Dr. Regimantas GUDELIS V\u0117l tenka rodyti N. Putinait\u0117s knygos (1) turin\u012f, nes vos prad\u0117jusi kalb\u0117ti apie dain\u0173 \u0161vent\u0117s repertuar\u0105, tuoj pat nu\u0161oko \u012f kitas meno sritis, nuo vieno \u017eanro prie… <\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":1348,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[2],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5102"}],"collection":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5102"}],"version-history":[{"count":17,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5102\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":5119,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5102\/revisions\/5119"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1348"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5102"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5102"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5102"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}