{"id":5138,"date":"2024-04-09T14:27:46","date_gmt":"2024-04-09T14:27:46","guid":{"rendered":"https:\/\/choras.lt\/?p=5138"},"modified":"2024-04-09T19:36:30","modified_gmt":"2024-04-09T19:36:30","slug":"skambantis-molis-saukstas-deguto-pries-jubiliejine-5","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/2024\/04\/09\/skambantis-molis-saukstas-deguto-pries-jubiliejine-5\/","title":{"rendered":"\u201eSkambantis molis\u201c \u2013 \u0161auk\u0161tas deguto prie\u0161 Jubiliejin\u0119 (5)"},"content":{"rendered":"\n<p><strong>Dr. Regimantas GUDELIS<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>\u0160e\u0161tasis skyrius (N. Putinait\u0117 &#8220;Skambantis molis: Dain\u0173 \u0161vent\u0117s ir Justino &#8230;&#8221;, 6. \u201eKuri \u0161vent\u0117s tradicija?: \u201edain\u0173 \u0161alis&#8221;. teatras ar liaudies opera\u201c). Pirmoji potem\u0117 su i\u0161\u0161aukian\u010diu klaustuku \u2013\u201e1.Lietuva \u2013\u201edain\u0173 \u0161alis&#8221;?<\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-right\">\u201eDain\u0173 \u0161vent\u0117s apskritai, o chorin\u012f dainavim\u0105 konkre\u010diai sovietme\u010diu buvo siekiama parodyti ir \u012ftvirtinti kaip sen\u0105 lietuvi\u0161k\u0105 tradicij\u0105. [\u2026] Tuo tarpu mes atskleisime, kad dainavimas tautinio atgimimo s\u0105j\u016bdyje XX a. prad\u017eioje neatliko i\u0161imtinio ar i\u0161skirtinio vaidmens. Lietuvi\u0173 tautinio b\u016brimosi veikla sietina su teatriniais vaidinimais, kuri\u0173 intarpuose buvo dainuojamos ir chorin\u0117s dainos. \u0160i lietuvi\u0161koji specifika atsispindi ir pokarin\u0117se dain\u0173 \u0161vent\u0117se bei liaudies ansamblio repertuare.\u201c(190).<\/p>\n\n\n\n<p>(Taisytina klaida! <em>Lietuvi\u0161kuose vakaruose<\/em> pirmoje dalyje da\u017eniausiai b\u016bdavo spektaklis, antroje &#8211; choras. Pasitaikydavo ir antraip, pvz., vakaras Sered\u017eiuje: pirma dalis choras, spektaklis po jo. Bet niekada choras nedainuodavo \u201eintarpuose\u201c.)<\/p>\n\n\n\n<p>Ir \u010dia pat N. Putinait\u0117 skelbiasi atliksianti atrad\u0117jos vaidmen\u012f:<\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-right\">\u201eKol kas n\u0117ra i\u0161samiai i\u0161nagrin\u0117tas kit\u00f3s nei ra\u0161ytin\u0117s kult\u016bros santykis su lietuvi\u0173 tautiniu atgimimu, \u012ed\u0117mesnis, nors ir fragmentuotas \u017evilgsnis \u012f kult\u016brin\u012f vyksm\u0105 spaudos draudimo paskutiniaisiais metais rodo, kad lietuvi\u0161ka tautin\u0117 tradicija tur\u0117t\u0173 b\u016bti siejama su teatriniais vaidinimais, o ne su choriniu dainavimu, net jei vaidinimai ir b\u016bdav\u0119 pa\u012fvairinami chorinio dainavimo intarpais&#8221;.197<\/p>\n\n\n\n<p>Ne, ne taip buvo! Prie\u0161 pasiskelbiant atrad\u0117ja, reik\u0117jo pasiskaityti studentams rekomenduotin\u0105 literat\u016br\u0105, atradim\u0173 aistra b\u016bt\u0173 atsl\u016bgusi. Literat\u016bra tokia:<\/p>\n\n\n\n<ul><li><strong>&#8211; <\/strong>G<em>audrimas Juozas<\/em>. I\u0161 lietuvi\u0173 muzikin\u0117s kult\u016bros istorijos, kn. 1-2, 1958\u20131964&nbsp;m., rus\u0173 k. 1964\u20131972.<br><strong>&#8211;  <\/strong><em>Arminas Anicetas<\/em>. Lietuvi\u0173 chorai \u2013 tautin\u0117s savimon\u0117s ir muzikin\u0117s kult\u016bros \u017eadintojai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijos leidyklos institutas, 1998. Jo disertacija: Lietuvi\u0161k\u0173 chor\u0173 istorijos bruo\u017eai. 1969. Mokslu akad. b-ka.<br><strong>&#8211;<\/strong> <em>Lietuvos muzikos istorija<\/em>, 1 tomas i\u0161 Lietuvos muzikos istorija: Tautino atgimimo metai 1883-1918( Red. Algirdas Ambrazas, Dana Palionyt\u0117-Banevi\u010dien\u0117). Vilnius: Kult\u016bros, filosofijos ir meno institutas. Lietuvos Muzikos akademija. 2002;<br><strong>&#8211;<\/strong> <em>Lietuvos muzikos istorija<\/em>, 2 knyga. Nepriklausomyb\u0117s metai, 1918-1940. (Sud. Algirdas Jonas Ambrazas.) 2009. Lietuvos muzikos ir teatro akademija.<\/li><\/ul>\n\n\n\n<p>Pirmoji potem\u0117 \u2013 \u201e6.1. Lietuva\u2013\u201edain\u0173 \u0161alis&#8221;? Kaip sakoma, N. Putinait\u0117 jaut\u012f griebia u\u017e rag\u0173. Juo labiau kad taip \u0161vent\u0119, pasitelk\u0119 tuo \u012fvaizd\u017eiu reklamavo Just. Paleckis, T. Venclova, J. Banaitis\u2026Bet jeigu tokiu vardu Lietuv\u0105 dar XIX a. taip \u012fvardino kitatau\u010diai kult\u016bros tyrin\u0117tojai, tai kas tame negerai? Ir ko tikisi N. Putinait\u0117 antra\u0161t\u0119 \u201eLietuva\u2013\u201edain\u0173 \u0161alis&#8221;?\u201c pateikdama su klaustuku? Demaskuoti tuo veik\u0117jus \u2013 juokinga! Gal grei\u010diau \u012faudrinti oponentus. O gin\u010dytis, diskutuoti d\u0117l ko? Kad tokiu, poetine kalba \u012fk\u016bnytu \u012fvaizd\u017eiu XIX a. Lietuv\u0105 pavadino kitatau\u010diai mokslo vyrai? N. Putinaitei kli\u016bna, nors i\u0161 tikr\u0173j\u0173 lietuviai tuo \u012fvaizd\u017eiui did\u017eiuojasi, bet korekti\u0161kai, nepersistengdami. Tarp vis\u0173 dabar si\u016blom\u0173  Lietuvos \u012fvaizd\u017ei\u0173, net keist\u0173, tokio net negird\u0117jau.<\/p>\n\n\n\n<p>Provokacija tempiama toliau \u2013 \u201e6.2.Analogijos pagunda: Estijos ir Latvijos kitoni\u0161kumas\u201c. Erzina, tikrai erzina! N. Putinait\u0117, pati prisipa\u017e\u012fsta \u012f dain\u0173 \u0161ventes neinanti, jomis ne\u012fdominti, j\u0173 ne\u017ei\u016brinti, be to pati ne muzik\u0117 ir \u0161tai \u2013 be joki\u0173 ceremonij\u0173 lenda \u012f labai daugialyp\u0119 meno srit\u012f! Ir n\u0117ra \u010dia patikim\u0173 svarstykli\u0173, nes reikt\u0173 sverti visas rengini\u0173 \u017eanrines sritis. Eina papras\u010diausiu keliu: sura\u0161o i\u0161 vie\u0161ai skelbiam\u0105 statistik\u0105, lygina ir rodo kaip <em>kitoni\u0161kum\u0105<\/em>. Bet su skai\u010diais juk <em>kitoni\u0161kumo<\/em> parodyti ne\u012fmanoma. Ir kam? UNESCO konvencijoje Estijos, Latvijos ir Lietuvos dain\u0173 \u0161vent\u0117s yra \u012fregistruotos kaip <em>bendra tradicija<\/em>! Kok\u012f kitoni\u0161kum\u0105 \u010dia atrasi, jeigu vis\u0173 iki \u0161iol buvusi\u0173j\u0173 dain\u0173 \u0161ven\u010di\u0173 \u0161irdis \u2013 \u0161veicar\u0173, vokie\u010di\u0173, skandinav\u0173, est\u0173, latvi\u0173 ir lietuvi\u0173 \u2013 yra jungtinis choras, dainavimo <em>a cappella<\/em> kult\u016bra.<\/p>\n\n\n\n<p>Neneigsiu, b\u016bt\u0173 \u012fdomu, net labai \u012fdomu, jei rimti menotyrininkai, tik ne N. Putinait\u0117s lygio, patyr\u0117t\u0173 tok\u012f klausim\u0105. Ir ne tikslu neigti, peikti, o aptikti ir i\u0161ai\u0161kinti gelminius <em>bendryb\u0117s\u2013atskiryb\u0117s<\/em> bruo\u017eus, parodyti, kas mus jungia, kur \u0161ali\u0173 nuostatos skiriasi. T\u0105 mes akivaizd\u017eiai matome student\u0173 \u0161vent\u0117se \u201eGaudeamus\u201c, girdime atstov\u0173 pasisakymuose. Juk po \u0161ven\u010di\u0173 registracijos \u012f UNESCO pana\u0161i mintis buvo svarstoma, tik sutarimo nerasta.<\/p>\n\n\n\n<p>\u201eKitoni\u0161k\u0173\u201c dalyk\u0173 yra, jie matomi. Estijos ir Latvijos vald\u017eia savo dain\u0173 \u0161vent\u0117ms l\u0117\u0161\u0173, lyginant su Lietuva, skiria du\u2013tris kartus daugiau, latviai sp\u0117jo prisistatyti moderni\u0173 koncertini\u0173 sali\u0173, modernizavo Rygos estrad\u0105. Praeit\u0105 vasar\u0105 per TV visa Lietuva gal\u0117jo steb\u0117ti Latvijos dain\u0173 \u0161vent\u0119: auk\u0161\u010diausio lygio estrados komplekso estetika, didelis jungtinis choras, skambus repertuaras, jaudinantis visuomen\u0117s susitelkimas. Pakalb\u0117jome, pakalb\u0117jome, bet neapsiverk\u0117me ir \u0161v\u0119stomis ryk\u0161t\u0117mis nei\u0161siplak\u0117me. O Lietuvos tarpukario \u0161vent\u0117s vyko dar sunkesn\u0117mis s\u0105lygomis, bet jos vyko!<\/p>\n\n\n\n<p>Apie tai &#8211; daugiareik\u0161mes s\u0105lygas &#8211; tokiu atveju reik\u0117jo kalb\u0117ti, o ne peikti lietuvi\u0173 menines\/kuriam\u0105sias potencijas. Bet juk jos tikslas kitas \u2013 sumenkinti tas potencijas i\u0161 esm\u0117s.<\/p>\n\n\n\n<p>(\u201e3 Autenti\u0161ka tautin\u0117 tradicija: teatras, ne chorin\u0117 daina\u201c) \u2013 tikrov\u0119 i\u0161kreipiantis pasakojimas.<\/p>\n\n\n\n<p>Pirma, diletanti\u0161ka jau pati antra\u0161t\u0117s formuluot\u0117, nes nei teatras, nei choras n\u0117ra ir negali pretenduoti \u012f autentin\u0119 tradicij\u0105, t.y. kokios nors tautos nuosavyb\u0119. Jie yra bendriniai \u017emonijos kult\u016bros fenomenai! Choras minimas jau \u0160ventajame ra\u0161te, teatras mums labiausiai asocijuojasi su Antika, nors vaidindavo ir pirmyk\u0161t\u0117s gentys. N. Putinait\u0117 kalba apie XIX a. pirm\u0105j\u0105 pus\u0119. Tuo laiku jaun\u0173 kult\u016br\u0173 tautos t\u0173 men\u0173 jau mok\u0117si i\u0161 bendrosios patirties, taip kaip mok\u0117si ir <em>profesinio<\/em> meno. Tautinio atgimimo vaidybos mokym\u0105si B. Sruoga vadino <em>juod\u017eemi\u0161kumo ir akademi\u0161kumo fuzija.<\/em><\/p>\n\n\n\n<p>Manau, reikia skirti \u0161tai k\u0105: vaidinim\u0173 ir papro\u010di\u0173 viet\u0105 autenti\u0161koje etnokult\u016broje ir t\u0173 fenomen\u0173 perk\u0117lim\u0105 \u012f scen\u0105. \u0160ia tema fokloristai ir kult\u016brologai yra prira\u0161\u0119 kalnus knyg\u0173! Etnokult\u016bros lietuvi\u0173 tautinio atgimimo metu situacija ir yra b\u016btent aktyvus, tikslingai suintensyvintas etnin\u0117s kult\u016bros fenomen\u0173 perk\u0117limas \u012f scen\u0105, nors ta scena buvo ir turtingesnio \u016bkininko klojimas, ir paprasta troba.<\/p>\n\n\n\n<p>Tai buvo momentas, kai emancipavo atlik\u0117jai ir publika. Chorai \u0161iuo atveju netur\u0117jo sau lygi\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p>Antra, minimu laikotarpiu, nors choro ir vaidinim\u0173 menas susiliejo su tautinio atgimimo jud\u0117jimu, j\u0173 pl\u0117tros ir mokymosi trajektorijos \u017eenkliai skyr\u0117si. Chorai, veikdami ba\u017eny\u010dios terp\u0117je, vadovaujami profesionalaus vargonininko, buvo tiesiogiai \u012ftakojami br\u0119stan\u010dios tautin\u0117s profesin\u0117s muzikin\u0117s kult\u016bros. Tai parodo neblogai organizuotas prad\u017eioje vargoninink\u0173, v\u0117liau ir jaunimo mokyklose muzikinis lavinimas. Savo laiku \u012fsisteig\u0117 J. Naujalio muzikos mokykla, v\u0117liau Klaip\u0117dos ir Kauno konservatorijos, savo ruo\u017etu vargonininkais r\u016bpinosi ir \u0160v. Cecilijos draugija. Tokia nuoseklia, gerai metodi\u0161kai organizuota lavinimo istorine linija teatrin\u0117 veikla Lietuvoje pasigirti negali.<\/p>\n\n\n\n<p>Tre\u010dia, apie choro ir teatro tradicij\u0105 N. Putinait\u0117 kalba kiekybiniu aspektu. Bet choro ir teatro, tame tarpe ir m\u0117g\u0117j\u0173, kiekybin\u0117 dimensija Europos ir daugelyje kit\u0173 kontinent\u0173 yra choro privilegija. Choras yra demokrati\u0161kiausias muzikin\u0117s veiklos \u017eanras, r\u016b\u0161is, jis telkia did\u017eiausi\u0105 gyventoj\u0173 dal\u012f. Kalb\u0117ti apie lietuvius kaip vaidintojus, o ne dainuotojus \u2013 absurdas. N. Putinait\u0117s tikinimas, jog \u201emasinio chorinio jud\u0117jimo i\u0161 <em>pa\u010dios liaudies<\/em> (pabraukta \u2013 R. G.) Lietuvoje nebuvo\u201c, rodo, kad ji net nesuvokia elementari\u0173 chorin\u0117s organizacijos princip\u0173! Bet garsiai kalba.<\/p>\n\n\n\n<p>Apie k\u0105 konkre\u010diai autor\u0117 kalba tam skirsnyje? Kalbama apie \u201elietuvi\u0161kus vakarus\u201c XX a. prad\u017eioje, kuomet vyraujan\u010diu \u017eanru, neva, buv\u0119 vaidinimai, i\u0161 j\u0173, kaip i\u0161 kiau\u0161inio, i\u0161ried\u0117jo daugiabalsis choras. Toliau \u2013 skurdi lietuvi\u0161k\u0173 chor\u0173 pad\u0117tis tarpukario Lietuvoje.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-right\">\u201eChorai gyvavo provincijoje, nes buvo remiami valstyb\u0117s, o masinio chorinio jud\u0117jimo i\u0161 pa\u010dios liaudies Lietuvoje nebuvo. Operos populiarumas prie\u0161 chorin\u0119 dain\u0105, spontani\u0161ko liaudies noro dainuoti nebuvimas nurodo \u012f \u201eteatrin\u0119\u201c, o ne \u201edainuojan\u010di\u0105\u201c lietuvi\u0173 taut\u0105.\u201c<\/p>\n\n\n\n<p>(\u012esiterpsiu \u2013 a\u0161 niekaip negaliu patik\u0117ti, kad intelektual\u016bs N. Putinait\u0117s pasek\u0117jai, tame tarpe ir knygos recenzentai, perskait\u0117 rankra\u0161t\u012f. Jeigu buvo kitaip \u2013 jie atid\u017eiai perskait\u0117, tai jau kilt\u0173 daug kit\u0173 klausim\u0173.)<\/p>\n\n\n\n<p>Kai yra vie\u0161ai paskleista klaidinga informacij\u0105, jau\u010diu pareig\u0105 trumpai i\u0161kloti kokia ta buvo tikrov\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Informacijai: lietuvi\u0161k\u0173 chor\u0173 prad\u017eia (XIX a. apb. \u20131918 m.).<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p><strong>&#8211;<\/strong> Lietuvi\u0161k\u0173 chor\u0173 jud\u0117jimas prasid\u0117jo ne su lietuvi\u0161kais vakarais miesteli\u0173 sal\u0117se ir klojimuose, o ba\u017eny\u010dioje, apytikriai su \u201eAu\u0161ros\u201c (1886) pasirodymu. Tai buvo i\u0161 pa\u010dios liaudies giedotoj\u0173 grup\u0117s, kurios savo iniciatyva ba\u017eny\u010diose prad\u0117jo giedoti lietuvi\u0161kai ir tuo prie\u0161intis prolenki\u0161kiems giedotojams. Platesniu kult\u016bros \u017evilgsniu Lietuvoje choro mokymosi inicijuojan\u010dios ir spartinan\u010dios aplinkyb\u0117s buvo: liaudies daugiabalsio dainavimo tradicija;\/\/<br><strong>&#8211;<\/strong> tautinis atgimimo s\u0105j\u016bdis (su visa \u201eklojimi\u0173 vakar\u0173 gadyne\u201c);\/\/<br><strong>&#8211;<\/strong> ir taip pat vadinama ba\u017enytin\u0117s muzikos reforma (<em>cecijalist\u0173<\/em> s\u0105j\u016bdis);\/\/ kompozitoriaus J. Naujalio pastangos lavinant vargonininkus ir formuojant tautin\u0119 chorin\u0119 literat\u016br\u0105.\/\/<br><strong>&#8211;<\/strong> Lietuvos modern\u0117jimas ir profesinio tautinio muzikos meno virsmo prad\u017eia.<\/p>\n\n\n\n<p>Carizmo metais legalus choro \u017eidinys ir veiklos baz\u0117, dar kart\u0105 akcentuoju, buvo ba\u017eny\u010dia. Carizmas giedoti ba\u017eny\u010dioje nedraud\u0117. XIX\u2013XX am\u017ei\u0173 sankirtoje ba\u017enytini\u0173 chor\u0173 tinklas Lietuvoje jau apr\u0117p\u0117 didel\u0119 dal\u012f etnini\u0173 region\u0173. B\u016btent <em>ba\u017enytiniai <\/em>chorai buvo ir vis\u0173 <em>lietuvi\u0161k\u0173 vakar\u0173<\/em> menin\u0117 atrama. A\u0161 pats kartu su Klaip\u0117dos universiteto, K. Pemkaus bibliotekos ved\u0117ja Danut\u0117 Steponavi\u010di\u016bte per\u017ei\u016br\u0117jome vis\u0105 tautinio atgimimo legali\u0105 ir nelegali\u0105 spaud\u0105, sudar\u0117me joje paskelbt\u0173 chor\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105. Nustat\u0117me, jog <em>spaudos draudimo<\/em> laikotarpiu periferijoje, neskaitant Kauno, <strong>veik\u0117 36<\/strong> ba\u017enytiniai chorai, <em>po spaudos draudimo<\/em> at\u0161aukimo <strong>susik\u016br\u0117 dar 114 <\/strong>ba\u017enytini\u0173 chor\u0173. (\u0160iek tiek daugiau, nei skalbiama muzikos istorijos leidiniuose). Did\u017eioji dauguma j\u0173, ai\u0161ku, veik\u0117 nesistemingai, ta\u010diau tai jau buvo i\u0161tisas <em>chor\u0173 tinklas<\/em>, kartu ir choro mokymosi mokykla. Mokytasi giedoti keturiais balsais \u2013 ba\u017eny\u010dioje su vargonais, vakaruose tekdavo giedoti <em>a cappella<\/em>. (Pianinas buvo retenyb\u0117.). Min\u0117t\u0105 ba\u017enytini\u0173 chor\u0173 tinkl\u0105 ypa\u010d vertino edukologas profesorius Eduardas Bal\u010dytis. T\u0105 tinkl\u0105 jis traktavo kaip ypating\u0105 ir nepakei\u010diam\u0105 anomis s\u0105lygomis muzikinio ugdymo sistem\u0105. Tai i\u0161 pokalbi\u0173, pokalbiuose, nes tuo klausimu jis darb\u0173 nepaskelb\u0117.).<\/p>\n\n\n\n<p>Dideli nuopelnai u\u017e chor\u0173 steigt\u012f tenka tauti\u0161kai orientuotam dvasininkijos elitui: J. Katelei, T. Braziui, A. Jak\u0161tui, A. Sabaliauskui, Vai\u017egantui ir kitiems, taip pat jaun\u0173 dvasinink\u0173 idealist\u0173 plejadai.<\/p>\n\n\n\n<p>N. Putinait\u0117 ir \u010dia su literat\u016bra elgiasi netvarkingai, pvz., sklaidos. Kalb\u0117dama apie itin m\u016bs\u0173 muzikos istorijoje reik\u0161ming\u0105 fakt\u0105 \u2013 1906 m. <em>lietuvi\u0161k\u0105 vakar\u0105<\/em> su d\u016bd\u0173 orkestru, choru ir spektakliu, remiasi am\u017einink\u0173 prisiminimais ir kalb\u0117jimu vien tik apie spektakl\u012f, bet juk kalbame apie jos mokslin\u012f darb\u0105! Tokiu atveju prival\u0117jo susirasti autentin\u0119 informacij\u0105\/reporta\u017e\u0105, pvz. <em>A. Sk.<\/em> (tikrosios pavard\u0117s nustatyti nepavyko \u2013 RG.) straipsn\u012f \u201eLietuvi\u0173 vakaras Sered\u017eiuje\u201c (<em>Vilniaus \u017einios<\/em>. \/I\u0161 Lietuvos\/ 1906. rugpj\u016b\u010dio 20 d.). Jame <em>A. Sk.<\/em> kompozitori\u0173 S. \u0160imk\u0173 kelia \u012f padanges, gra\u017eiausiais \u017eod\u017eiais giria chor\u0105 ir jo atliktas liaudies dainas. (Pasirodo, choras kiekvienos dainos  dainavo tik pirm\u0105j\u012f posm\u0105. <em>A. Sk.<\/em> meld\u017eia S. \u0160imk\u0173: \u201eneb\u016bk toks i\u0161didus\u201c, kit\u0105 kart\u0105 padainuok daugiau posm\u0173\u2026)<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Tarpukario Lietuva. <\/strong>Pirmieji metai chorams buvo sunk\u016bs, vyko persiorganizavimas. Atsitiesta ir pirmyn produktyviai pa\u017eengta su pirm\u0105ja dain\u0173 \u0161vente. D\u0117l Operos trumpai: tai buvo tarpukario Lietuvos profesin\u0117s muzikos centras, jo istorin\u0117 misija pilnai pasiteisino, bet teatras buvo brangi kult\u016bra, prieinama tik Kauno elitui. Radijas taip pat buvo retas dalykas: 1939 m. \u0161alyje tebuvo 88&nbsp;000 abonement\u0173. Manymas, jog \u012f Oper\u0105 gal\u0117jo eiti kas nori \u2013 naivus.<\/p>\n\n\n\n<p>Kaip \u017einome, tarpukaris \u2013 produktyvus visais po\u017ei\u016briais, ta\u010diau nelengvas Lietuvai laikotarpis. D\u0117l to pagrindine muzikine veiklos sritimi ir per vis\u0105 tarpukar\u012f i\u0161liko chorai, j\u0173 mecenatai \u2013 ba\u017eny\u010dia ir visuomenin\u0117s organizacijos. Chor\u0173 valstyb\u0117 finansi\u0161kai ner\u0117m\u0117, nes nepaj\u0117g\u0117. Ugdant chor\u0173 men\u0105 daug nuveikta bendrojo lavinimo mokyklose ir Universitete. Profesinio choro netur\u0117ta, tod\u0117l i\u0161kiliosios choro muzikos propagavimas teko centriniams chorams: \u0160auli\u0173 chorui (vad. N. Martinonio), Jaunosios Lietuvos (vad. Kl. Griauzd\u0117), Universiteto centriniam (vad. K. Kaveckas). Choro visuomeninis presti\u017eas &#8211; auk\u0161\u010diausias: kiekvieno choro pasirodymas buvo skelbiamas ir recenzuojamas per visus laikra\u0161\u010dius. N. Putinait\u0117s teiginys, neva chorai gyvavo provincijoje, nes buvo remiami valstyb\u0117s, o masinio chorinio jud\u0117jimo i\u0161 pa\u010dios liaudies Lietuvoje nebuvo \u2013 ka\u017ekas i\u0161 vaizd\u0105 kreivinan\u010dio veidrod\u017eio. Lietuvoje apie 1939 m., neskaitant lenk\u0173 okupuoto Vilniaus kra\u0161to, veik\u0117 400 chor\u0173 su 17&nbsp;000 daininink\u0173. J\u0173 metodinis ir stilistinis \u017eymuo \u2013 daugiabalsis dainavimas <em>a cappella<\/em>.<\/p>\n\n\n\n<p>Dar nedidel\u0117, bet svarbi \u017einia, tik jau skirta kitiems adresatams \u2013 \u201eSkamban\u010dio molio\u201c recenzentams, gerb. dr. Rimai Malickaitei CC ir prof., dr. Ar\u016bnui Streikui, atstovaujantiems Lietuvos katalik\u0173 akademij\u0105. Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu katalik\u0173 ba\u017enytiniai chorai (jie jung\u0117si \u012f organizacij\u0105 \u201ePavasaris\u201c) sudar\u0117 \u0161iek tiek <em>didesn\u0119 vis\u0173, dalyvavusi\u0173j\u0173 dain\u0173 \u0161vent\u0117se, chor\u0173 dal\u012f.<\/em><\/p>\n\n\n\n<p>Pirmojoje \u0161vent\u0117je pagal institucin\u0119 priklausomyb\u0119 chorai buvo tokie: <em>pasaulieti\u0161k\u0173<\/em> organizacij\u0173 \u2013 46 arba 52 %proc. nuo bendro chor\u0173 skai\u010diaus, o <em>ba\u017enytiniai<\/em> bei kataliki\u0161k\u0173 organizacij\u0173 chorai \u2013 42 arba 48%; antrojoje: <em>pasaulieti\u0161ki<\/em> &#8211; 39 arba 40%, o <em>ba\u017enytiniai<\/em> &#8211; 58 chorai arba 60%; tre\u010diojoje: <em>pasaulieti\u0161ki<\/em> &#8211; 80 chor\u0173 arba 40%, o <em>ba\u017enytiniai<\/em> &#8211; 119 chorai arba 80%. Tendencija: \u0161vent\u0117se ba\u017enytini\u0173 chor\u0173 skai\u010dius i\u0161augo nuo 48% iki 80%. Be to, trejas savo dain\u0173 \u0161ventes sureng\u0117 kataliki\u0161koji \u201ePavasarinink\u0173\u201c organizacija.<\/p>\n\n\n\n<p>\u0160iame kontekste Katalik\u0173 moksl\u0173 akademijai atstovaujantys knygos recenzentai, praleid\u0119 N. Putinait\u0117s tekst\u0105, kuriame apskritai ba\u017eny\u010dios n\u0117ra, i\u0161stat\u0117 save \u012f gan\u0117tinai nejauki\u0105 pad\u0117t\u012f.<\/p>\n\n\n\n<p>Tema \u201e6.4. Dain\u0173 \u0161vent\u0117s kaip \u201eliaudies operos&#8221; taip pat visai silpna. Buvo progos po tokiu pavadinimu i\u0161analizuoti Ansambli\u0173 vakaro renginius, bet ta proga tik buvo. Kalb\u0117ta \u201eapskritai\u201c.<\/p>\n\n\n\n<p>Tema \u201e6.5. Lietuvi\u0173 i\u0161eiviai ir j\u0173 daugialyp\u0117 \u0161ven\u010di\u0173 tradicija.\u201c Tekstas skirtas Dain\u0173 \u0161ventei \u2013 trumpas, l\u0117k\u0161tokas apra\u0161ymas. Yra platesni\u0173 tekst\u0173 (mano paties ir prof. D. Petrauskait\u0117s), ta\u010diau d\u0117mes\u012f patraukia \u0161oki\u0173 \u0161ven\u010di\u0173 apra\u0161ymai. Daug \u012fdomios informacijos, atrodo, \u0161iame \u017eanre N. Putinait\u0117 turi ir kompetencij\u0105. Patiko, bet nesiimu vertinti \u2013 ne mano sritis. Vis d\u0117lto \u0161is tekstas yra ir informatyvesnis, ir nuoseklesnis u\u017e tekst\u0105 apie Dain\u0173 \u0161vent\u0119.<\/p>\n\n\n\n<p>Tai ir viskas. Tokios mano trumpos pastabos apie knyg\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>Ir vis d\u0117lto, baigdamas gr\u012f\u017etu prie to dain\u0173 \u0161vent\u0117s \u201eapibendrinimo\u201c (\u017er. 4):<\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-right\">\u201eTuriniu \u0161vent\u0117 buvo konservatyvi ir sovietin\u0117, ap\u0117musi didel\u0119 liaudi\u0161kos kult\u016bros \u012fvairov\u0119, pradedant ideologin\u0117mis dainomis, baigiant populiaria kapel\u0173 muzika ar estradin\u0117mis sovietini\u0173 kompozitori\u0173 dainomis\u201c.<\/p>\n\n\n\n<p>Nuopuolis, estetin\u0117 mintis knygoje degradavo iki <em>vulgaraus bol\u0161evizmo<\/em>. Sovietinio laikotarpio estetologija vienaip ar kitaip buvo mokslas apie <em>gro\u017e\u012f,<\/em> <em>men\u0105<\/em> kaip tok\u012f. N. Putinait\u0117s estetin\u0117 koncepcija \u2013 nuogas, grubus ideologizavimas.<\/p>\n\n\n\n<p>K\u0105 dar galima pridurti?<\/p>\n\n\n\n<p>Pirma, Dain\u0173 \u0161vent\u0117 apra\u0161oma fragmenti\u0161kai, tekstas i\u0161bla\u0161kytas, pavir\u0161inis, be ai\u0161kios metodologin\u0117s koncepcijos. Originali\u0173 \u012f\u017evalg\u0173 bei perspektyvos nepateikia. Lietuvos dain\u0173 \u0161ven\u010di\u0173 kult\u016broje i\u0161eities n\u0117ra. \u0160ventes si\u016bloma naikinti, o vietoje j\u0173 sugiedoti himn\u0105 ir tvarkyti kiemus.<br>Ni\u016bri, pesimizm\u0105 s\u0117janti knyga.<\/p>\n\n\n\n<p>Lietuvos moksl\u0173 taryba, praleisdama knyg\u0105 kaip finansuojam\u0105 projekt\u0105, pasielg\u0117 aplaid\u017eiai: knygoje liko per daug didelis kiekis klaid\u0173 ir teigini\u0173 apra\u0161ant vis\u0105 XX a. pirmosios pus\u0117s lietuvi\u0173 muzikin\u0119 kult\u016br\u0105, tame tarpe ir dain\u0173 \u0161ventes&#8230;<\/p>\n\n\n\n<p>Dain\u0173 \u0161vent\u0117s \u2013 vienintel\u0117 tokia ilgaam\u017e\u0117 \u0161alies meno \u0161vent\u0117, <em>dokumentuota<\/em> valstybiniu \u012estatymu, jos formatas ir vertyb\u0117s yra i\u0161ai\u0161kinti UNESCO konvencijos lygiu. Knygoje \u0161i ir kita dokumentika demonstratyviai ignoruojama. Racionalu manyti, kad tokiu atveju prival\u0117jo \u012fsiki\u0161ti \u0160vietimo ir mokslo bei Kult\u016bros ministerijos ir kaip nors i\u0161lyginti pad\u0117t\u012f. To neatlikus, yra paliktos atvirtos durys anarchijai ir chaosui, destrukcijai kult\u016bros rei\u0161kini\u0173 refleksijai apskritai.<\/p>\n\n\n\n<p>Sakoma, kiekvienai prekei yra reikalinga reklama. Da\u017enai meno publik\u0105 suaktyvina a\u0161triai r\u0117kianti kritika. Gal tok\u012f efekt\u0105 suk\u0117l\u0117 ir \u201eSkambantis molis\u201c? Pasimatys jau \u0161i\u0105 vasar\u0105, per Jubiliejin\u0119. Tik neduok Dieve tokio purvo, koks buvo papiltas 2018 m. \u0161vent\u0117je!<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<hr class=\"wp-block-separator\"\/>\n\n\n\n<p><strong><em>1<\/em><\/strong> Putinait\u0117 N. Skambantis molis: Dain\u0173 \u0161vent\u0117s ir Justino Marcinkevi\u010diaus trilogija kaip sovietinio lietuvi\u0161kumo rams\u010diai.\u201c \/Lietuvi\u0173 katalik\u0173 mokslo akademija. Naujasis \u017didinys\u2013Aidai. 2019, 385.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Dr. Regimantas GUDELIS \u0160e\u0161tasis skyrius (N. Putinait\u0117 &#8220;Skambantis molis: Dain\u0173 \u0161vent\u0117s ir Justino &#8230;&#8221;, 6. \u201eKuri \u0161vent\u0117s tradicija?: \u201edain\u0173 \u0161alis&#8221;. teatras ar liaudies opera\u201c). Pirmoji potem\u0117 su i\u0161\u0161aukian\u010diu klaustuku \u2013\u201e1.Lietuva&hellip; <\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":1348,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[2],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5138"}],"collection":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5138"}],"version-history":[{"count":14,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5138\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":5153,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5138\/revisions\/5153"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1348"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5138"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5138"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5138"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}