{"id":5546,"date":"2024-07-19T14:58:53","date_gmt":"2024-07-19T14:58:53","guid":{"rendered":"https:\/\/choras.lt\/?p=5546"},"modified":"2024-07-19T14:58:56","modified_gmt":"2024-07-19T14:58:56","slug":"ispudziai-is-dainu-dienos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/2024\/07\/19\/ispudziai-is-dainu-dienos\/","title":{"rendered":"\u012esp\u016bd\u017eiai i\u0161 Dain\u0173 dienos"},"content":{"rendered":"\n<p><strong>REGIMANTAS GUDELIS<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Tauti\u0161kumo dvasia skrenda per Lietuv\u0105, <em>feisbukas<\/em> spengia nuo u\u017era\u0161\u0173 \u201eKur giria\u2026\u201c Emocijos u\u017ekaito iki raudonumo ir negreit at\u0161als. Tautos pakilimas nematytas! O jau tolstan\u010diu \u017evilgsniu \u017ei\u016brint, \u0161vent\u0117je, \u0161alia did\u017ei\u0173 dalyk\u0173, buvo ir keist\u0173: i\u0161 emblemos\u2013\u017eenkliuko dingo \u017eodis \u201etautin\u0117\u201c, \u0161vent\u0117s koncepcijoje nebeliko \u201etautos\u201c vietoje jos tik \u201elietuvi\u0173 gentis\u201c\u2026 Dr. Nerija Putinait\u0117, k\u0105 tik kvietusi dain\u0173 \u0161ven\u010di\u0173 visai atsisakyti, atvirai j\u0105 neigdama ir net neinanti \u012f dain\u0173 \u0161ventes, nes jai jos nepatinkan\u010dios. Keista, ji jau pristatoma kaip \u0161vent\u0117s \u201eekspert\u0117\u201c, \u201e\u017einov\u0117\u201c, kvie\u010diama \u012f \u0161ventin\u012f TV forum\u0105, nedelika\u010diai diskutuoja su garbingu poetu \u2013 Vytautu Rubavi\u010diumi, ir numojusi ranka, i\u0161 forumo i\u0161eina su <em>pakelta galva.<\/em><\/p>\n\n\n\n<p>Diskutuojama ir d\u0117l dain\u0173 \u0161ven\u010di\u0173 i\u0161tak\u0173. Istorikas dr. Vasilijus Safronovas, tikriausiai LRT u\u017esakytame tekste, gera savait\u0117 prie\u0161 forumus paskelb\u0117 intriguojan\u010di\u0105 \u017eini\u0105: pirmoji dain\u0173 \u0161vent\u0117 dabartin\u0117je Lietuvoje vyko ne 1924 m. Kaune, o 1869 m. Klaip\u0117doje, tuometiniame M\u0117melyje. Forumai tos \u017einios nekomentavo, gal net neperskait\u0117. I\u0161eit\u0173, m\u016bs\u0173 dain\u0173 \u0161ventei ne 100, o 155 metai!<\/p>\n\n\n\n<p>Verda diskusijos ir d\u0117l dain\u0173 \u0161ven\u010di\u0173, kurios vyko sovietme\u010diu, okupacijos metais. Net nura\u0161omas sovietmetis su devyniomis visuotin\u0117mis ir keturiomis moksleivi\u0173 \u0161vent\u0117mis. Nubraukus sovietmet\u012f, beliks tik 50 m.. V\u0117l negerai, nebeai\u0161ku kaip su UNESCO konvencija, nes juk parai\u0161koje jai estai, latviai ir mes t\u0173 50 met\u0173 nenura\u0161\u0117me! O pap\u016bs kiti v\u0117jai, prie vald\u017eios vairo stos kitos partijos, \u017ei\u016br\u0117k, rasis v\u0117l kitos Lietuvos dain\u0173 \u0161vent\u0117s tradicijos, kaip vientisos ir nedalomos politiniais motyvais, samprata. Sveikas protas sakyt\u0173 taip, nes kitaip b\u016bti negali! Lietuva iki juodo <em>mankurtizmo<\/em> nenusiris, jos \u017emon\u0117s niekada nesutiks b\u016bti <em>mankurtais<\/em>. Bet tai kita kalba, kitam kartui, o \u0161\u012f kart\u0105 apie ilgai Laukt\u0105 Dain\u0173 dien\u0105. Kritiko plunksn\u0105 dedu \u012f \u0161al\u012f, \u2013 nesud\u017eius, dabar d\u017eiaugiuosi su visais.<\/p>\n\n\n\n<p>O k\u0105 ir kaip ra\u0161yti ir kur ra\u0161yti apie pa\u010di\u0105 Dain\u0173 dien\u0105? Pasklaidykime \u0161vent\u0117je dalyvavusi\u0173 ar per TV steb\u0117jusi\u0173 atsiliepimus, mintyse atgaivinkim gird\u0117tus pokalbius \u2013 <em>Quot capita, tot sententiae!<\/em> Gal tod\u0117l \u012f reprezentacin\u0119 popierin\u0119 spaud\u0105 (\u017eurnalus, metra\u0161\u010dius), tur\u0117t\u0173 eiti vertinimai tik nuo <em>ekspert\u0173 kolektyvo<\/em> \u2013 Lietuvos nacionalin\u0117s UNESCO komisijos bei Chor\u0173 s\u0105jungos \u012fgaliot\u0173 komisij\u0173. Tuo tarpu individualiems pasisakymams tikt\u0173 ir tinka judrus tinklalapis choras.lt. \u0160iaip ar taip, dalintis \u012fsp\u016bd\u017eiais \u017emon\u0117ms b\u016btina. Kita vertus, bendresniame objekto pa\u017einimo bei vertinimo kontekste, individuali\u0173 pasisakym\u0173 menkinti taip pat negalima. Dabar sociologai ir psichologai tok\u012f individual\u0173 vertinimo metod\u0105, jei jis tik n\u0117ra skirtas vien pa\u017eaisti nuomon\u0117mis, vadina <em>individualios kompetencijos metod<\/em>u. Prie manosios nuomon\u0117s, kadangi pagal profesij\u0105 esu muzikas, tekt\u0173 pridurti dar vien\u0105 \u017eod\u012f ir tuokart gausis individualiosios profesin\u0117s kompetencijos metodas.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Dain\u0173 dienos re\u017eis\u016brinis dramaturginis planas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Jis, t.y re\u017eis\u016bra \u2013 Mindaugo Nastaravi\u010diaus. Bene labiausiai aptarin\u0117jama ir diskutuojama tema. Ne vienam koncertas rod\u0117si kaip <em>televizinis<\/em>, skirtas TV \u017ei\u016brovams, gaus\u016bs paveikslai\u2013klipai ekranuose, kai kam primin\u0117 \u201eemocines duobes\u201c, klystkelius \u0161vent\u0117s logikoje. Bet juk gali galvoti ir taip: Vingio aik\u0161t\u0117je ir estradoje buvo susitelk\u0119 apie 70\/80 t\u016bkstan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173, o kiek steb\u0117jo \u0161vent\u0119 per TV. Tai prie ko taikytis? Vis d\u0117lto, bet kokios perkeltin\u0117s \u201eversijos\u201c i\u0161 esm\u0117s teb\u016bt\u0173 tik gyvojo k\u016bno \u0161e\u0161\u0117lis\u2026<\/p>\n\n\n\n<p>Re\u017eis\u016bra, savaime ai\u0161ku, siek\u0117 tikslo kuo pilniau i\u0161ry\u0161kinti Dain\u0173 dienos tautin\u0119 ir menin\u0119 dvasi\u0105, stiprinti j\u0105 ir gilinti, fokusuoti \u0161vent\u0117s dalyvi\u0173 d\u0117mes\u012f \u012f <em>dainos men\u0105<\/em>. Vienu \u017eod\u017eiu, stiprinti publikos kontakt\u0105 su choru ir \u0161vent\u0117s menine programa. Tas mums ypatingai aktualu, kadangi Vingio estradoje klausyti, k\u0105 dainuoja choras, ir steb\u0117ti j\u012f yra gan\u0117tinai sunku. Apie tai kalbama metai i\u0161 met\u0173, tik niekas nesikei\u010dia. 1960 m. pastat\u0117 estrad\u0105\u2013kepur\u0119, pasigirdo naujas \u012fvaizdis \u201ekriaukl\u0117\u201c, \u017ead\u0117jo dar pastatyti amfiteatrin\u0119 pakyl\u0105 publikai, bet&#8230; Kaip matome, jos statyti dar neprad\u0117jo. Ir kas i\u0161 to, jei prad\u0117s \u2013 statys kaip Nacionalin\u012f stadion\u0105. Ir esant tokiai tikrovei, M. Nastaravi\u010diaus sumanymas optimizuoti \u0161vent\u0119 vizualin\u0117mis priemon\u0117mis, \u012fvedant \u012f ekran\u0105 paveikslus su dalyvi\u0173 pasisakymais, tikrai vertas d\u0117mesio kaip \u012fdomus meninis eksperimentas. Vis d\u0117lto, gal programoje buvo galima i\u0161vengti stabtel\u0117jim\u0173, kurie \u017eeid\u0117 simetrij\u0105 tarp vaizdo ir klausymo, l\u0117tino muzikos t\u0117km\u0117s temp\u0105. Jei dain\u0173 \u0161vent\u0117s repertuare pritr\u016bko istori\u0161kumo element\u0173, tai gal b\u016bt \u0161\u012f \u012ftr\u016bk\u012f buvo galima kompensuoti vaizdin\u0117mis priemon\u0117mis.<\/p>\n\n\n\n<p>Neriboti trukm\u0117s der\u0117jo tik profesori\u0173 Vaclovo Augustino ir Vytauto Mi\u0161kinio pasisakymams. V. Augustino pastabos apie \u0161iuolaikin\u0117s chorin\u0117s muzikos stilistines kryptis \u2013 be joki\u0173 abejoni\u0173, \u0161vent\u0117s aplinkoje aktualios visiems. Vytauto Mi\u0161kinio biografinis intarpas taip svarbus, kadangi jame, be kita ko (profesoriui u\u017e nugaros) buvo galima pamatyti an\u0173 \u2013 sovietini\u0173 laik\u0173 jungtinius chorus ir j\u0173 dainininkus. Ir ne kokius ni\u016briais, prisl\u0117gtais veidais, o \u017emones dainoje! Smagiai dainuojan\u010dius, besi\u0161ypsan\u010dius, tokius pat kaip ir mes atrodome \u0161vent\u0117je. Toji praeitis, kartoju, ne\u017einia d\u0117l koki\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, buvo i\u0161imta i\u0161 tautos kult\u016brin\u0117s atminties, i\u0161 dain\u0173 \u0161vent\u0117s, kaip tradicijos, turinio. TV forume pats moderatorius prasitar\u0117 \u2013 jos tabu. <\/p>\n\n\n\n<p>\u012esp\u016bdingiausias meninis ir psichologinis kontrastas, neabejotinai <em>ypatingai pavyk\u0119s<\/em>, vertingos \u0161ventin\u0117s <em>kult\u016bros pa\u017einimo ir k\u016brybos prasme<\/em>, buvo kontrastas, gretinimas\/prie\u0161prie\u0161a tarp \u201eM\u016bs\u0173 dienos kaip \u0161vent\u0117\u201c ir giesm\u0117s \/ priesaikos \u201eKur giria \u017ealiuoja\u201c. Apie j\u012f dar toliau.<\/p>\n\n\n\n<p>Choras ir publika tiems paveikslams plojo, i\u0161eit\u0173 re\u017eisieriaus pastangos nenu\u0117jo veltui. Man asmeni\u0161kai \u0161vent\u0119 klausyti nebuvo lengva, nes tie paveikslai i\u0161mu\u0161davo ir ritmo. \u0160vent\u0117se, b\u016bdavo, nuo vienos dainos nuosekliai \u201eeini\u201c prie kitos su visu choru, be sustojimo, pagal vidin\u0119 menin\u0119 logik\u0105. \u0160\u012f kart\u0105 paveikslai \u2013sustojimai &#8211; i\u0161 to kelio i\u0161mu\u0161in\u0117jo, atrodo, ir pat\u012f chor\u0105. Jam reikdavo susikaupti ir nusiteikti vis i\u0161 naujo\u2026<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Repertuaras<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Buvo kalb\u0173, jog \u0161vent\u0117s repertuaras b\u016bsi\u0105s nekoks, \u201evild\u017ei\u016bni\u0161kas\u201c\u2026 Nesigin\u010dysiu, d\u0117l to kvie\u010diu per\u017evelgti j\u012f ramiai, be i\u0161ankstin\u0117s nuostatos. Si\u016blau pasverti dainas sekant mano \u201epa\u017eymiais\u201c. J\u0173 reik\u0161m\u0117s: <em>buvo b\u016btinos; gerai jog buvo; gal\u0117jo, bet gal\u0117jo ir neb\u016bti etc.<\/em> Ir taip pradedu nuo <em>b\u016btinos \u0161ventei<\/em>. Tai bus <strong>tradicin\u0117s\u2013tautin\u0117s<\/strong> dainos: \u201eLietuviais esame mes gim\u0119\u201c, \u201eJaunimo giesm\u0117\u201c, \u201eKur giria \u017ealiuoja\u201c, \u201eLietuva brangi\u201c, j\u0173 i\u0161 viso 4. Toliau eis <strong>naujosios ritualin\u0117s<\/strong>, v\u0117lgi b\u016btinos: \u201eT\u0117vyne m\u016bs\u0173\u201c, \u201eAu\u0161ros \u017evaig\u017ed\u0117\u201c, diptichas \u201e\u0160aknys giri\u0173 \u017ealgirin\u0117s\u201c ir \u201eT\u0117vyne m\u016bs\u0173\u201c, dar \u201eD\u0117l tos dainos\u201c \u2013 5. <strong>Liaudies dainos<\/strong>, jos tur\u0117jo b\u016bti: \u201eO kaip sauli\u016bt\u0117 tek\u0117jo\u201c, \u201ePamario dainos\u201c, \u201eAugo bernelis\u201c, \u201e\u010ci\u016bto\u201c \u2013 4. <strong>Modernios liaudies dain\u0173 kompozicijos<\/strong>:\u2013 labai gerai, jog buvo: \u201eNei\u0161eik, saulala\u201c, \u201eLeliumai, oi kas vaik\u0161\u010diojo\u201c, \u201eLietuvos bruole\u201c (originalios k\u016brybos), \u201eU\u017eaugo liepa\u201c, \u201eGimtin\u0117s ber\u017eai\u201c ir \u201eDain\u0173 dainel\u0117s\u201c (liaudi\u0161ka) \u2013 6. I\u0161 viso to apibendrinu, \u0161vent\u0117je <strong>b\u016btinai tur\u0117jo b\u016bti \u2013 16<\/strong>. Dar seks grup\u0117, <strong>gerai, jog buvo<\/strong>: \u201eVandenynai\u201c, \u201eBi\u010di\u0173 dainel\u0117\u201c, \u201eKalvelis\u201c, \u201eLak\u0161tingal\u0173 pilis\u201c, \u201e\u017dmon\u0117s ant kaln\u0173\u201c, \u201e\u017dydi akmenys ir med\u017eiai\u201c. Toki\u0173, tarkime, ger\u0173j\u0173 dain\u0173 savo nuo\u017ei\u016bra i\u0161 viso priskai\u010diavau 22, ir tai b\u016bt\u0173 tre\u010ddalis viso repertuaro (i\u0161 32).<\/p>\n\n\n\n<p>Kas lieka? Tos, kurias ma\u017eiau pa\u017e\u012fstu ar neturiu ai\u0161kios nuomon\u0117s, tarp j\u0173 ir \u201eVilties daina\u201c \u2013 tema kartojasi, melodija nebe \u0161vie\u017eia, senstel\u0117jusi\u2026 Keli\u0173 nauj\u0173 dain\u0173 apskritai <em>gal\u0117jo ir neb\u016bti<\/em>. Vietoje j\u0173 prival\u0117jo b\u016bti bent 4\u20135 dainos i\u0161 sovietinio laikotarpio dain\u0173 \u0161ven\u010di\u0173 (nors liaudies dainos), ta\u010diau, jei nuo toki\u0173 \u0161vent\u0117s reng\u0117jai kategori\u0161kai atsiribojo \u2013 nieko daugiau nepasakysi. Darau i\u0161vad\u0105: dalis i\u0161 10 likusi\u0173 nauj\u0173 dain\u0173 \u0161vent\u0117s repertuare gal\u0117jo b\u016bti, bet bent 4\u20135 j\u0173 <em>gal\u0117jo ir visai neb\u016bti<\/em>. I\u0161vada \u2013 nieko naujo; kiekvienoje iki \u0161iol buvusioje dain\u0173 \u0161vent\u0117je b\u016btinai rasdavosi kelios dainos, kuri\u0173 \u0161vent\u0117je gal\u0117jo neb\u016bti.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Dirigentai.<\/strong> Kai Jubiliejus, tai mes \u012f j\u0105 \u017evelgiame praeities\u2013dabarties\u2013ateities akimis. Tauta be praeities yra be ateities. I\u0161 to ir lyg pareiga bent akies mirksniu prisiminti jau Am\u017einyb\u0117je besiilsin\u010dius \u2013 pokario dirigentus, \u017eod\u012f tarti apie gyvuosius. M\u016bs\u0173 patriarchai ir mokytojai: Nikodemas Martinonis, Konradas Kaveckas, Jonas \u0160vedas, Klemensas Griauzd\u0117, Jonas Sli\u017eys, Antanas Budri\u016bnas, Alfonsas Krogertas, Lionginas Abarius, Antanas Joz\u0117nas ir kt. Jie visi buvo stiprios tautin\u0117s dvasios, su pasi\u0161ventimu dirbo tautai ir kult\u016brai. Visi apdovanoti dideliu talentu! Talentas, beje, yra \u012fgimtoji, Dievo dovana! Manykime, jog Dievas talentus dalina teisingai, kiekvienai epochai j\u0173 duoda tiek kiek tikslinga. Dabartinis m\u016bs\u0173 dirigent\u0173 korpusas taip talentu\/talentais sk\u0173stis taip pat negal\u0117t\u0173 \u2013 j\u0173 Dievas tikrai nepaleido. Ta\u010diau lygiagre\u010diai talentui seka ir akademinis mokymasis, intelekto brendimas, pla\u010di\u0105ja prasme. Sakoma, blogas tas mokinys, kuris nepralenk\u0117 savo mokytojo! B\u016btent i\u0161simokslinimu \u0161ios Dain\u0173 dienos dirigent\u0173 korpusas patriarchus toli lenkia, kadangi s\u0105lygas mokytis ir prakti\u0161kai tobul\u0117ti jie tur\u0117jo \u017eenkliai geresnes. Ir visas chorinis gyvenimas, lyginant j\u012f su sovietme\u010diu, nujud\u0117jo nub\u0117go toli \u012f priek\u012f. Tauta nuo chor\u0173 ir \u0161vent\u0117s taip neatitr\u016bko, dargi atvirk\u0161\u010diai \u2013 su jais suart\u0117jo. Optimizmo \u017eenkl\u0173 daug!<\/p>\n\n\n\n<p>Pastaba: repertuaras buvo aptartas ir aprobuotas visuotiniame Chor\u0173 s\u0105jungos susirinkime. Vadinasi, \u012fteisintas chorinio elito, konvencin\u0117s sutarties principu.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Apie kai kuri\u0173 dain\u0173 atlikim\u0105 trumpai<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>\u0160ioje vietoje reikalinga pastaba. K\u0105 tik pra\u016b\u017eusi Jubiliejin\u0117 dain\u0173 \u0161vent\u0117, i\u0161 vis\u0173 mano matyt\u0173 ir patirt\u0173 \u0161ven\u010di\u0173 nuo pat 1960 m. buvo pati i\u0161kiliausia ir, jei tas \u017eodis \u010dia tinka, dvasingiausia. Jungtinis choras kaip niekada iki to &#8211; susikaup\u0119s, jautrus, paslankus dirigentams. Masin\u0117 publika, k\u0105 mat\u0117me gatv\u0117se, \u0161vent\u0117s rengini\u0173 vietose, o tai u\u017efiksuota TV, ypatingai pakyl\u0117ta, tarsi i\u0161 ateities Lietuvos, gra\u017eiau pasipuo\u0161usi, intelektualesn\u0117, vieningesn\u0117. Ir visi jie \u2013 dainininkai ir publika, k\u0105 gal\u0117jai pajusti net gatv\u0117je, buvo pasiruo\u0161usi pati pakilti vir\u0161 miesto ir \u0161alies, ir tik lauk\u0117 \u017eenklo i\u0161 \u0161vent\u0117s \u0161aman\u0173. Ir tok\u012f optimizuot\u0105 fon\u0105 reikia tur\u0117ti omenyje vertinant Dain\u0173 dienos repertuar\u0105 ir b\u016btent jo atlikim\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>Tautos himno nelie\u010diame. St. \u0160imkaus \u201eLietuviais esame mes gim\u0119\u201c &#8211; pasiprie\u0161inimo manifestas, giesm\u0117-himnas yra giedama \u201ei\u0161 vis\u0173 plau\u010di\u0173\u201c. \u0160vent\u0117s meno vadovas Alfonsas Vild\u017ei\u016bnas \u201eplau\u010dius\u201c ir \u201eparak\u0105\u201c turi, juos pademonstravo.<\/p>\n\n\n\n<p>J. Naujalio \u201eJaunimo giesm\u0117\u201c man staigmena. Su maestro Robertu \u0160erveniku savo laiku \u201eAukuro\u201c chore teko atlikti F. \u0160uberto Es-dur mi\u0161ias ir dar kai k\u0105. Maestro, dar ir Kauno \u0161vent\u0117je, man atrod\u0117 kaip racionalus, su \u017emon\u0117mis \u0161altokas. Dain\u0173 dienoje i\u0161vydau j\u012f visai kit\u0105 \u2013 ugning\u0105, temperamenting\u0105, visa d\u016b\u0161ia atsiv\u0117rus\u012f chorui. Savo laiku \u0161vent\u0117je toks buvo ir atmintyje liko liaudies maestro Jonas Aleksa.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Apie kelias liaudies dainas.<\/strong> L. Abariaus harmonizuota lietuvi\u0173 liaudies daina \u201eAugo bernelis\u201c, dirig. Algirdas \u0160umskis. Vienintel\u0117, pla\u010diai skambanti daina a cappella. Gal ir ne taip galingai skamb\u0117jo kaip Lingino Abariaus laikais jo paties \u201eAugau a\u0161 pas t\u0117vel\u012f\u201c, bet patraukliai, buvo labai reikalinga, d\u017eiugino. Toki\u0173 dain\u0173 ir pana\u0161i\u0173 interpretacij\u0173 nor\u0117t\u0173si daugiau.<\/p>\n\n\n\n<p>J. Tallat\u2013Kelp\u0161os \u201e\u010ci\u016bto\u201c, dirig. Romaldas Misiukevi\u010dius. Problema su vyr\u0173 chorais yra, ne pasl\u0117psi. Ar, tarkime, gal\u0117jo, dar geriau suskamb\u0117ti. Ka\u017ein? Praeityje j\u0105 dainavo tikri, susidainav\u0119 vyr\u0173 chorai, \u0161\u012f kart\u0105 vyri\u0161ki tik keli ir jiems talka i\u0161 mi\u0161ri\u0173 chor\u0173. Ar gali tie visi vyrai per kelias repeticijas susidainuoti? Pasitenkiname tuo k\u0105 turime, o tai k\u0105 gird\u0117jome \u2013 priimtina.<\/p>\n\n\n\n<p>K. Daugirdo i\u0161pl\u0117tota lietuvi\u0173 liaudies sutartin\u0117 \u201eU\u017eaugo liepa\u201c, dirig. Vilija Ma\u017eintait\u0117. Puiki liaudi\u0161ko stiliaus polifonija, puikus atlikimas! K\u0105 diriguoja V. Ma\u017eintait\u0117, tai visada bus labai gerai ir nebus tik gerai.<\/p>\n\n\n\n<p>\u201eLietuvos bruole\u201c \u2013 Z. Bru\u017eait\u0117s muzika, lietuvi\u0173 liaudies \u017eod\u017eiai, dirig. Linas Balandis. Kai jau buvo paskelbtas \u0161vent\u0117s repertuaras apie \u0161i\u0105 dain\u0105 gird\u0117jau toki\u0105 pastab\u0105: gera daina b\u016bt\u0173, tik Z. Bru\u017eait\u0117 per daug sud\u0117tingai para\u0161\u0117. Lyg moderni sutartin\u0117, lyg koks kontrapunktas su dviem liaudi\u0161k\u0173 intonacij\u0173 temomis. Polifonija ir kari\u0161ka nuotaika. Oho! Dirigentui pavyko operatyviai vyrus sutelkti \u012f neblog\u0105 ansambl\u012f, \u012ftaigiai dain\u0105 pravesti \u0161vent\u0117je. Efektas didelis! Daina, tik\u0117kim\u0117s, ateityje bus dainuojama ilgai, ilgai.<\/p>\n\n\n\n<p>Ir V. Mi\u0161kinio \u201eNei\u0161eik, saulala\u201c \u2013 jo paties ir muzika, ir \u017eod\u017eiai. Nemai\u0161ykime su liaudies dainos i\u0161daila, nors dramin\u0117 fabula ir gaus\u016bs liaudies motyvai sakyt\u0173, jog tai b\u016bt\u0173 ka\u017ekas pana\u0161aus. Labai daug galima kalb\u0117ti apie kompozicij\u0105, daug girti maestro Tomo Ambrozai\u010dio darb\u0105. Tik pridursiu, ilg\u0105 laik\u0105 jungtinio choro meni\u0161kum\u0105 mes siedavome su kokybi\u0161ku techniniu partit\u016bros \u012fgarsinimu. Dabar jau esame priart\u0117j\u0119 prie auk\u0161tesn\u0117s pakopos \u2013 kokybi\u0161ko techninio atlikimo (\u0161variai skamban\u010di\u0173 akord\u0173, spalvingo imitacij\u0173 i\u0161k\u0117limo, solisto ir choro jungimo etc.) ir kaip galutinio rezultato \u2013 originalaus, k\u016brybi\u0161ko meninio turinio perteikimo t.y. originalios interpretacijos. Kada geriau pavyko padainuoti \u2013 generalin\u0117je repeticijos ar per koncert\u0105, man sunkoka spr\u0119sti, kadangi klausiausi i\u0161 skirting\u0173 ta\u0161k\u0173 (aik\u0161t\u0117s vidurio, koncerto i\u0161 ketvirtosios eil\u0117s A sektoriaus). I\u0161 visur \u012fsp\u016bdis puikus. Apskritai tai buvo tikras A. Ambrozai\u010dio kaip dirigento \u017eygdarbis. Be joki\u0173 kalb\u0173 ir choro \u017eydarbis.<\/p>\n\n\n\n<p><br><strong>Apie kitas dainas trumpai (kurios teksto autoriui patiko)<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>\u201eLeliumai, oi kas vaik\u0161\u010diojo\u201c \u2013 K\u0119stu\u010dio Daugirdo, dirigavo Rita Kliorien\u0117. Visi \u0161ios dainos atlikimo iki Dain\u0173 dienos variantai mane tiesiog drask\u0117. I\u0161 galvos negal\u0117jau ir negaliu i\u0161stumti tos dainos kodo \u2013 A. Bra\u017einsko \u201eLeliumai\u201c. Tai i\u0161 praeit\u0173j\u0173 liaudi\u0161k\u0173j\u0173 ansambli\u0173 vakar\u0173, i\u0161 ansamblio \u201eLietuva\u201c repertuaro. K. Daugirdo chorin\u0117 partit\u016bra meistri\u0161ka, moderni, apipinta rai\u0161kiomis imitacijomis, ta\u010diau kai ant choro u\u017emetamas ritminis orkestras, dar greitokas tempas \u2013 tai jau ne man! U\u017e tai, kai R. Kliorien\u0117 \u0161i\u0105 dain\u0105 praved\u0117 nors \u0161iek tiek l\u0117\u010diau, \u012fsp\u016bdis pra\u0161vies\u0117jo. Ir klausiu sav\u0119s \u2013 gal i\u0161eivija, gyvendama amerikieti\u0161ko ko\u0161maro apsuptyje, pagarbiau \u017ei\u016bri \u012f m\u016bs\u0173 liaudies dainos lobyn\u0105, \u012f jos intonacin\u012f\u2013jausmin\u012f kod\u0105, \u012f i\u0161kili\u0105 l\u0117t\u0105 kantilenos t\u0117km\u0119?<\/p>\n\n\n\n<p>\u201eLak\u0161tingal\u0173 pilis\u201c \u2013 Leonido Abario muzika, dirigavo Arvydas Girdzijauskas. Pirm\u0105 kart\u0105 per\u017ei\u016br\u0117jus partit\u016br\u0105, pasiklausiau j\u0105 iki \u0161vent\u0117s \u2013 \u012fsp\u016bdis vidutinis. Dien\u0173 dienoje dirigentas pateik\u0117 toki\u0105 originali\u0105, patraukli\u0105 jos interpretacij\u0105, jog tiesiog nustebino. Joki\u0173 abejoni\u0173 \u2013 dain\u0105 vert\u0117t\u0173 atlikti ir sekan\u010dioje \u0161vent\u0117je.<\/p>\n\n\n\n<p>\u201eGimtin\u0117s ber\u017eai\u201c \u2013 Pranci\u0161kaus Beinario, dirigavo Rolandas Daug\u0117la. Be pretenzij\u0173, gal perd\u0117m ir dailinti nereik\u0117jo. Tokias dainas klausome b\u016btent kaip dainas mums. \u0160ios dainos b\u016btinai reik\u0117jo, joje girdi pokario partizan\u0173 kovos aid\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>\u201ePamario dainos\u201c \u2013 Giedriaus Svilainio, dirigavo Tomas Lapinskas. \u0160is dirigentas dain\u0173 \u0161vent\u0117se ry\u0161kus.<\/p>\n\n\n\n<p>\u201eVandenynai\u201c \u2013 Lino Adomai\u010dio ir KO, dirigavo K\u0119stutis Jakeli\u016bnas, solistas Linas Adomaitis. Apskritai \u012f estrados solistus a\u0161 pats ir jungtinis choras (d\u0117l tarpusavio konkurencijos!) \u017ei\u016brime \u012ftariai. Neretai solistas lipa chorui ant galvos. \u0160\u012f kart\u0105 santykis i\u0161silygino, daina apie j\u016br\u0105 ir vandenyn\u0105 vienintel\u0117. Mes gi j\u016brin\u0117 valstyb\u0117!<\/p>\n\n\n\n<p>\u201eBi\u010di\u0173 dainel\u0117\u201c \u2013 Zitos Bru\u017eait\u0117s, dirigavo Beata Kijauskien\u0117. \u0160auni dainel\u0117, efektingas jaunimo \u201e\u0161okin\u0117jimas\u201c per sinkopes. Partit\u016broje sinkop\u0117s beveik per visus tako br\u016bk\u0161nius, o jaunimas \u0161okin\u0117ja ir dainuoja, lyg kantilen\u0105 vest\u0173. I\u0161manus jaunim\u0117lis!<\/p>\n\n\n\n<p>\u201e\u017dmon\u0117s ant kaln\u0173\u201c \u2013 Laimio Vilkon\u010diaus, dirigavo Raimundas Katinas. Gera daina, tinka dain\u0173 \u0161ventei, ta\u010diau tik tuomet, kai j\u0105 diriguoja R. Katinas.<\/p>\n\n\n\n<p>\u201e\u0160aknys giri\u0173 \u017ealgirin\u0117s ir \u201eT\u0117vyne m\u016bs\u0173\u201c \u2013 Vaclovo Augustino, dirigavo Art\u016bras Dambrauskas. Geras, labai rimtas diptichas. Tik, many\u010diau, tr\u016bko ka\u017ekokios ritualin\u0117s cez\u016bros t.y. re\u017eis\u016brinio intarpo, kuris b\u016bt\u0173 pad\u0117j\u0119s dainininkas tinkamai i\u0161 herojikos persiorientuoti \u012f mald\u0105. Malda buvo formali.<\/p>\n\n\n\n<p>\u201eD\u0117l tos dainos\u201c \u2013 Laimio Vilkon\u010diaus, dirigavo Danguol\u0117 Beinaryt\u0117. \u0160i daina mums lyg ir malda u\u017e visas dainas ir \u201eprakeiktuosius\u201c poetus. Pagerbtas dainos menas, pagerbtas neoliberal\u0173 lin\u010diuojamas poetas Justinas Marcinkevi\u010dius.<\/p>\n\n\n\n<p>\u201eDain\u0173 dainel\u0117s\u201c \u2013 Dariaus Polikai\u010dio muzika, jis ir dirigavo, \u017eod\u017eiai Maironio, solistai Marius Polikaitis, Rasa Serra. B\u016btina ir reikalinga, tuo i\u0161eiviai\u2013\u010dikagie\u010diai mums demonstruot\u0173 sav\u0105sias tauti\u0161kos dvasios dainas. Per jas mes matome ir tikime jog i\u0161eivija (egzodas) dar gyva, k\u016brybinga, pilna optimizmo. Nuo to ir mums linksmiau!<\/p>\n\n\n\n<p>\u201e\u017dydi akmenys ir med\u017eiai\u201c \u2013 Nijol\u0117s Sinkevi\u010di\u016bt\u0117s, dirigavo Regina Maleckait\u0117. Nesaky\u010diau jog su\u017eav\u0117jo, vis d\u0117l to \u0161alia vis\u0173 t\u0173 su orkestru, \u0161iurk\u0161tok\u0173, patrauk\u0117 paprastu dainingumu.<\/p>\n\n\n\n<p>Kai kurias dainas praleidau s\u0105moningai. Abejoni\u0173 kilo d\u0117l vaik\u0173 chor\u0173: kokie jie, kokios kokyb\u0117s jie, kaip buvo paruo\u0161\u0119 repertuar\u0105\u2026<\/p>\n\n\n\n<p>Bendras \u012fsp\u016bdis: geriau b\u016bt\u0173 \u0161vent\u0117je dainuoti kuo daugiau a cappella ar bent su ne triuk\u0161mingais pavieniais instrumentais. Tai b\u016bt\u0173 ar\u010diau tautin\u0117s chor\u0173 tradicijos ir sveikiau pa\u010diam chorui.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>\u0160vent\u0117s kulminacija finalas su priesaika \u201eKur giria \u017ealiuoja\u201c<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>\u201e\u0160iaur\u0117s At\u0117nuose\u201c (2024. 03. 01) ra\u0161iau: \u201eLietuviais esame mes gim\u0119\u201c \u2013 laikytina tautinio pasiprie\u0161inimo manisfestu, pagal pat\u012f Stas\u012f \u0160imk\u0173 \u2013 obalsis. \u201eLietuva brangi\u201c \u2013 tautin\u0117 daina, o \u201eKur giria \u017ealiuoja\u201c \u2013 tautin\u0117 giesm\u0117. Tautin\u0117 daina \u2013 da\u017eniausiai lyrika, apdainuojanti t\u0117vyn\u0117s gamtos vaizdus, praeities kar\u017eygius. Ji pasakoja mums apie praeit\u012f, bet m\u016bs\u0173 niekuo ne\u012fpareigoja, tuo tarpu tautin\u0117 giesm\u0117 seniau eidavo ir dabar eina su heroikos elementais ar net priesaika \u2013 i\u0161tikimyb\u0117s savo t\u0117vynei ir tautai manifestavimu. Ji skirta tiesiogiai mums visiems, nors gali kalb\u0117ti nuo \u201ea\u0161\u201c. Tokia mums yra \u201eKur giria \u017ealiuoja\u201c \u2013 vienintel\u0117, sakrali, nepakartojama giesm\u0117\u2013priesaika. Akivaizdu, kad toks k\u016brinys-priesaika kaip \u201eKur giria \u017ealiuoja\u201c negal\u0117jo ateiti i\u0161 m\u016bs\u0173 daini\u0161kosios lyrikos, grei\u010diau ji at\u0117jo i\u0161 kompozitoriaus kaip karo kapelmeisterio patirties ir monumentalios\u2013paradin\u0117s muzikos, mar\u0161\u0173, himn\u0173 atliekam\u0173 i\u0161kilm\u0117se, paraduose, taip pat neabejotinai ir i\u0161 protestanti\u0161kojo choralo versmi\u0173. J. Gudavi\u010dius ilg\u0117josi ir jungtinio choro, bent su\u0117jus kr\u016bvon keli\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173 chorams, deja tos pastangos palaikymo nesulauk\u0117. Tai ka\u017ekas ypatingai rimto, apibendrinto. Ir j\u0105 perprasti to \u201eapibendrinto\u201c mes mok\u0117m\u0117s nuo tos dienos, kai ji buvo \u012ftraukta \u012f 1980 m. \u0161vent\u0119. Ir dirigentams ir jungtiniam chorui sek\u0117si ne visada \u2013 pasitaikydavo s\u0117kming\u0173 ir gana formali\u0173 atlikimo versij\u0173. Ir nors giesm\u0117s forma ir emocin\u0117s linijos vedimo planas partit\u016broje i\u0161d\u0117stytas tiksliai, interpretacijos k\u016brybai kelias visuomet atviras. Antai prie\u0161 savait\u0119 Kaunas, renovuota Dain\u0173 sl\u0117nio estrada. Puiki galimyb\u0117 t\u0105 giesm\u0119\u2013priesaik\u0105 inspiruoti intelektualiai, efektingai derinant pianissimo ir fortissimo kontrastus, pateikti j\u0105 labiau kaip mald\u0105\u2013priesaik\u0105. Vilniaus Vingyje \u2013 giganti\u0161kas choras, vos ne t\u016bkstan\u010dio t\u016bkstan\u010di\u0173 publika, \u017emoni\u0173 veidai \u0161vies\u016bs, labai rimti. Tai jau ne pramogai, o kilniai \u0161ventei! Ai\u0161ku, skaidraus pianissimo bei kit\u0173 subtilybi\u0173 \u010dia netur\u0117jo b\u016bti, j\u0173 niekas ir nelauk\u0117. Pasaulio muzikin\u0117 patirtis tvirtina: visuomenei egzistencin\u0117se ypatingoje situacijose, kaip antai did\u017ei\u0173j\u0173 revoliucij\u0173, s\u0105j\u016bd\u017ei\u0173 atmosferoje, nereikia subtilios muzikos, piano, pianissimo, o reikia monumentalaus maestoso, fortissimo garso, \u017eod\u017ei\u0173 ne i\u0161 l\u016bp\u0173 \u012f l\u016bpas, i\u0161 visos gerkl\u0117s \u012f \u0161irdis, tiesiai \u012f \u201ekakt\u0105\u201c. Toks jau d\u0117snis. Ir visa tai buvo ir tai gird\u0117jome Dain\u0173 dienoje. Tauta savo pa\u010dios noru buvo susitelkusi priesaikai ir ji t\u0105 priesaik\u0105 atliko. Netu\u0161\u010dia\u017eod\u017eiauju, neaitrinu emocij\u0173 \u2013 atsidarykite TV \u012fra\u0161\u0105! D\u0117sninga ir tai, kad istori\u0161kumo d\u0117lei tokie ypatingi momentai b\u016bna dokumentuojami. Antai ankstyvosios \u0161veicar\u0173 ir vokie\u010di\u0173 dain\u0173 \u0161vent\u0117s, kaip \u012fvykis ir jo istorin\u0117 reik\u0161m\u0117, mus pasiekia kaip dokumentuoti vario gravi\u016brose, fotonuotraukose, \u012fr\u0117minti puo\u0161niomis \u201evagneri\u0161kojo\u201c stiliaus (dailinink\u0173 kalba) vinjet\u0117mis. Yra ir kitoki\u0173 toki\u0173 objekt\u0173 dokumentavimo b\u016bd\u0173. Antai, savo laiku, su \u201eAukuro\u201c choru lankantis Izraelyje, mums gidas istorikas, pasakodamas apie toras, dabar saugojamas Nacionalin\u0117je bibliotekoje, pasakojim\u0105 baig\u0117 patikinimu: armagedono atveju uoloje yra i\u0161gr\u0119\u017eta 60 metr\u0173 gylio \u0161achta. Kils gr\u0117sm\u0117 \u2013 toros bus nuleistos \u012f j\u0105 ir aklinai u\u017em\u016brytos. Kai pasaulis kelsis naujam gyvenimui ir bus lik\u0119s nors vienas \u017eydas, jis atras savo prad\u017ei\u0173 prad\u017eios liudijim\u0105. Jubiliejin\u0117s Dain\u0173 dienos vis\u0105 dokumentavimo darb\u0105 meistri\u0161kai atliko TV operatoriai. \u0160is dokumentas mums prieinamas. Taigi, savo potyriams i\u0161 Dain\u0173 dienos pasitikslinti, si\u016blau t\u0105 dokument\u0105 dar kart\u0105 per\u017ei\u016br\u0117ti i\u0161 TV archyvo. Jei kas klaust\u0173, k\u0105 gi a\u0161 matau tame dokumente, si\u016blau patiems per\u017ei\u016br\u0117ti (i\u0161 TV archyvo) \u0161vent\u0117s final\u0105 ir gerai \u012fsiklausti ir pasitikrinti savimi. Finalas prasideda \u0161urmuliui po \u201ePo m\u016bs\u0173 dienos kaip \u0161vent\u0117\u201c nurimus. Nesl\u0117psiu, per \u0161it\u0105 \u0161\u0117lsm\u0105 a\u0161 keiksnojau visus. Tik paskui susivokiau, jog tai buvo skirta chorui ir publikai \u201epails\u0117ti\u201c, atsipalaiduoti ir susikaupti didesniam tikslui. \u0160urmulys galiausiai nurimo, ekrane slinko gamtos vaizdai, pavakaryje estrados lubose pasirodo \u0105\u017euol\u0173 girios, pasigirdo birbyn\u0117 su giesm\u0117s melodija, tyliai skaitomos eil\u0117s. Va \u010dia!. Tamsoje, publikai nematant, ant pakylos atsiranda dirigentas, i\u0161 tolo artinasi giedojimas. (\u0160it\u0105 moment\u0105 generalin\u0117je repetavo net tris kartus: dirigentas pakildavo \u012f pakyl\u0105 ir v\u0117l leisdavosi, choras tris kartus prad\u0117davo giedoti ir nutildavo. Kantriai, be priekai\u0161t\u0173 re\u017eisieriams!). Pirmasis \u201eKur giria \u017ealiuoja\u201c posmas lyg \u201egamtinis\u201c, panteistinis. Dirigentas TV ekrane rodomas stambiu planu, j\u012f ir steb\u0117kite! \u017di\u016br\u0117kite \u012f jo veid\u0105, akis, l\u016bpas, \u012f rankas ir ypa\u010d rie\u0161\u0105, korpuso jud\u0117jim\u0105! Steb\u0117kite, koki\u0105 inspiracij\u0105 ir energetik\u0105 jo individualios dirigavimo priemon\u0117s buvo siun\u010diamos chorui. Visa tai matoma, suprantama be komentaro i\u0161 \u0161alies. Pirmas posmas, taigi, gamtinis. Antras, gan\u0117tinai netik\u0117tas \u2013 lyg virpantis i\u0161 vidaus; moterys i\u0161 piano skrieja link vyr\u0173 unisono, galinga deklamacija \u201eGyvuok, m\u016bs t\u0117vyne\u201c! Ai\u0161kiai artikuliuotas tekstas, suprasi kiekvien\u0105 \u017eod\u012f, kur\u012f deklamuoja dirigento rankos ir juos sutvirtina jungtinio choro mas\u0117. Bet girdime ne kok\u012f \u017eod\u017ei\u0173 kalim\u0105, j\u0173 melodinio frazi\u0173 \u201elanko\u201c trupinam\u0105, o tiesiog melodeklamacij\u0105 kantilenoje (!). Dirigent\u0105 TV kadre i\u0161 ar\u010diau rodomas dirigentas, choras \u2013 toli, ta\u010diau ir nematydami jo, vien i\u0161 \u017eod\u017ei\u0173 tarties ir kibirk\u0161\u010diuojan\u010dios jausmin\u0117s energijos, m\u016bs\u0173 pas\u0105mon\u0117je ry\u0161k\u0117ja gyvi keliolikos t\u016bkstan\u010di\u0173 giedan\u010di\u0173j\u0173 veidai, girdime j\u0173 \u0161ird\u017ei\u0173 kardiogram\u0105. Tie \u017eod\u017eiai \u2013 sau paties ir visiems kitiems Vingio parke. Efektas sukre\u010diantis, pasitikrinimui \u017ei\u016br\u0117kite kas d\u0117josi po tos giesm\u0117s visame Vingyje\u2026 Taigi, a\u0161 \u010dia savo individuali\u0173 jausm\u0173 nerei\u0161kiu, rodau \u012f kitus. Tod\u0117l mintimis susikibkite rankomis su kitais ir be \u017eod\u017ei\u0173 pajausite tos giesm\u0117s\u2013priesaikos didyb\u0119! I\u0161lyga. Aptarin\u0117jant \u012fvyk\u012f ir jo at\u0161vaist\u0105 TV kadre, i\u0161kyla tam tikri nepatogumai: dirigento garbinti gliorifikuoti n\u0117ra kaip \u2013 yra dar gyvas (A\u010di\u016b Dievui!). Lengvinanti aplinkyb\u0117 yra ta, jog nema\u017eesni\u0173 pastang\u0173 chor\u0105 u\u017edegti reik\u0117jo ir R. \u0160ervenikui, A. Vild\u017ei\u016bnui, A. \u0160umskiui, T. Ambrozai\u010diui \u2013 su fanati\u0161ku atsid\u0117jimu repetuojant \u201eNei\u0161eik, saulala\u201c Kaune ir Vilniuje.<\/p>\n\n\n\n<p>Gr\u012f\u017ekime \u012f \u0161vent\u0119. Kas joje dar vyko Po \u201eKur giria \u017ealiuoja\u201c. Dideli\u0173 \u012fvyki\u0173 i\u0161 tikr\u0173j\u0173 jau nebebuvo. Taip pat dvasingai, tik jau romanti\u0161kai, lyg aprimstant buvo padainuota \u201eLietuva brangi\u201c. L\u0117tokai, niekur neskubant, tarsi po priesaikos jau persikeliant \u012f kitas sferas.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Vietoje apibendrinimo<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Jubiliejiniai renginiai, kaip buvo skelbiama, prasid\u0117jo su Kauno dain\u0173 \u0161vente. Taigi apie jas abi. Pirma. Naujoji Kauno Dain\u0173 sl\u0117nio estrada atveria nauj\u0105 m\u016bs\u0173, pabr\u0117\u017eiu \u2013 Lietuvos dain\u0173 \u0161vent\u0117s kult\u016bros perspektyv\u0105. Kauno \u2013 perspektyva labiau kamerinei \u0161ventei, bendresniu po\u017ei\u016briu \u2013 elito, meniniu \u2013 choro meno profesinei kult\u016brai demonstruoti. Vilniaus Vingio estrada lieka nepakei\u010diama ir tinkamiausia erdv\u0117 tautos susi\u0117jimui, tautin\u0117s id\u0117jos, tauti\u0161kumo dain\u0173 \u0161vent\u0117je manifestacijai. Savo profiliu abi estrados viena kit\u0105 papildo, praple\u010dia dain\u0173 \u0161vent\u0117s meno pateikimo visuomenei s\u0105lygas.<\/p>\n\n\n\n<p>Antra. \u0160vent\u0117s id\u0117ja, turinys. Kas buvo skelbta, projektuojama ir kas i\u0161\u0117jo? Man pasirod\u0117, kad oficialioji id\u0117ja labiau linko link liberalizmo (Briuselio) i\u0161 to ir jos koncepcija lyg ekologin\u0117s krypties. Didel\u012f impuls\u0105 visuomenei dav\u0117 \u0161vent\u0117s simbolis giria. Ai\u0161ku, jog tam tikra, o gal ir did\u017eioji dalis visuomen\u0117s j\u012f sutapatino su Gudavi\u010diaus\u2013Vanagai\u010dio \u0161\u016bkiu \u201eGyvuok, m\u016bs T\u0117vyne\u201c. Tokiu b\u016bdu Jubiliejin\u0117 \u0161vent\u0117 virto galinga lietuvi\u0173 tauti\u0161kumo, lietuvi\u0173 tautinio tapatumo manifestacija.<\/p>\n\n\n\n<p>Tre\u010dia. \u0160vent\u0117s emocinis tonusas. Tokio dvasinio ir apskritai masinio jausminio pakilimo Lietuvoje netur\u0117jome, nemat\u0117me. Tokio nebuvo net Pasaulio lietuvi\u0173 dain\u0173 \u0161vent\u0117se. Katalizatoriai: pati J. Gudavi\u010diaus giesm\u0117, meistri\u0161kai, tuo pa\u010diu dvasingai interpretuota maestro V. Mi\u0161kinio ir, lai bus tai mano \u012f\u017evalga, ir K. Baryso darbas kurstant angl\u012f. Juk reik\u0117jo atmosfera pakelti prie\u0161 J. Gudavi\u010di\u0173 Kaune su daina \u201eVardan tos\u201c, Vilniuje \u201eM\u016bs\u0173 dienos\u201c. Tai buvo svarbu.<\/p>\n\n\n\n<p>Forma. K\u016br\u0117jai skelb\u0117 keturias dalis (pagal temas), bet pats muzikinis srautas, mano galva, koncentravosi \u012f trejas: \u012f\u017eanga, didel\u0117 vidurin\u0117 dalis ir tre\u010dioji (finalas). Finalas \u2013 visas meninis dalinys einantis po \u201eM\u016bs\u0173 dienos\u201c. Pirmoji dalis, mano galva, baig\u0117si su \u201eAugo bernelis\u201c, vidurin\u0117s dalies a\u0161is \u2013 \u201eNei\u0161eik, saulala\u201c. Bendroji formos linija \u2013 kreiv\u0117 b\u016bt\u0173 stipriai banguota. Atrodo, j\u0105 per daug suskald\u0117 pernelyg i\u0161t\u0119stas paveikslas su chorais \u201eGintaras\u201c ir \u201eCementininkas\u201c.<\/p>\n\n\n\n<p>Dirigentai. Dirigentai auk\u0161\u010diausios kvalifikacijos, Lietuvos elitas. Sek\u0117si jiems \u012fvairiai. Sek\u0117si, sakau \u0161tai d\u0117l ko: kai kurie dirigentai dirigavo j\u0173 kvalifikacijos lygiui per silpnus k\u016brinius. Kiek save kaip meninink\u0105, gal\u0117jo atskleisti, tarkime, R. Adomaitis ir D. Gelgotien\u0117 su paprasta masinio tipo daina? Nuostolis abiems dirigentams. Tuo tarpu pilniausiai, jokiu b\u016bdu nesakau maksimaliai. Maksimaliai save atskleid\u0117 neabejotinai V Mi\u0161kinis, R. \u0160ervenikas, A. Vild\u017ei\u016bnas, A. \u0160umskis, T. Ambrozaitis, K. Barysas (pagal eil\u0119 programoje). Sau s\u0117km\u0119 \u201enusikal\u0117\u201c R. Katinas, A. Girdzijauskas, K. Jakeli\u016bnas.<\/p>\n\n\n\n<p><em>S\u0117km\u0117<\/em>, \u0161iuo atveju, \u017eodis s\u0105lyginis.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Ir pabaigai.<\/strong> Forumai prie\u0161 Dain\u0173 dien\u0105 mane visai nuvyl\u0117. Jie buvo stichi\u0161ki, be ai\u0161kiai suformuluoto tikslo, neparuo\u0161ti, i\u0161sidraik\u0119. Bendroji \u0161vent\u0117s koncepcija \u2013 aptaki diplomatija, lyg vengianti tiesos \u017eod\u017eio. Tuos dalykus vertinu blogai. Toliau apie pa\u010di\u0105 Dain\u0173 dien\u0105. Viena ausimi gird\u0117j\u0119s apie verdan\u010dias prie\u0161\u0161ventines aistras, mintyse Dain\u0173 dien\u0105 projektavau daug menkesn\u0119. Ta\u010diau kokia ji buvo, k\u0105 joje ma\u010diau ir gird\u0117jau \u2013 daugel\u012f kart\u0173 pranoko visus mano l\u016bkes\u010dius. Jaudino dvasinis tautos pakilimas, kuris savaime u\u017eglaist\u0117 smulkesnius \u012ftr\u016bkius \u0161vent\u0117s menin\u0117je programoje. Didel\u012f darb\u0105 garsinant \u0161vent\u0117 nuveik\u0117 LRT. Ir galiausiai: \u0161ios Dain\u0173 dienos, daugelis mano kartos daininink\u0173\u2013bo\u010deli\u0173, i\u0161 tos nepamir\u0161tamos 1960 m. \u0161vent\u0117s, lauk\u0117 metus ant pir\u0161t\u0173 skai\u010diuodami \u2013 \u201edatempsiu\u201c ar \u201enebe\u2026\u201c. Taigi, d\u017ei\u016bgaukime, linksminkim\u0117s!<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>REGIMANTAS GUDELIS Tauti\u0161kumo dvasia skrenda per Lietuv\u0105, feisbukas spengia nuo u\u017era\u0161\u0173 \u201eKur giria\u2026\u201c Emocijos u\u017ekaito iki raudonumo ir negreit at\u0161als. Tautos pakilimas nematytas! O jau tolstan\u010diu \u017evilgsniu \u017ei\u016brint, \u0161vent\u0117je, \u0161alia&hellip; <\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":1348,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[2],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5546"}],"collection":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5546"}],"version-history":[{"count":5,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5546\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":5551,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5546\/revisions\/5551"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1348"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5546"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5546"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5546"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}