Po ilgo ir atidaus svarstymo su kult\u016bros bendruomene, Kult\u016bros ministerijoje, Seimo komitetuose bir\u017eelio 18 dien\u0105 Seime pagaliau priimtas Kult\u016bros politikos pagrind\u0173 \u012fstatymas, esu tikras, vienas i\u0161 svarbi\u0173j\u0173 Lietuvos politinio gyvenimo \u012fvyki\u0173, vainikavusi\u0173 dar 2010 metais Seimo priimtu nutarimu \u201eD\u0117l Lietuvos kult\u016bros politikos kaitos gairi\u0173 patvirtinimo\u201c u\u017esibr\u0117\u017et\u0173 sieki\u0173 \u012fgyvendinim\u0105. Prireik\u0117 net keturiolikos met\u0173, kad pa\u010diu auk\u0161\u010diausiu lygiu suprastume ir pripa\u017eintume kult\u016bros, kaip visa ri\u0161an\u010dios ir vienijan\u010dios materijos svarb\u0105 ne tik kiekvieno individo, bet ir valstyb\u0117s s\u0105rangos tvarumui ir prasmei. <\/p>\n\n\n\n
Priimtas, bet dar ne\u012fsigalioj\u0119s (\u012fsigalios kit\u0173 met\u0173 sausio 1 d.) Kult\u016bros politikos pagrind\u0173 \u012fstatymas apibr\u0117\u017eia konceptual\u0173 Lietuvos kult\u016bros politikos princip\u0173, s\u0105vok\u0173 ir kult\u016bros sektoriuje veikian\u010di\u0173 subjekt\u0173 s\u0105veikos pagrind\u0105. Kult\u016bros srityje veikian\u010dios institucijos, \u012fstaig\u0173 tinklas, pagaliau kuriantys menininkai yra tiek \u012fvair\u016bs, saviti, kad j\u0173 veikl\u0105 reglamentuojantys atskiri teis\u0117s aktai tokio konceptualumo tiesiog negal\u0117jo u\u017etikrinti i\u0161 esm\u0117s, neatspind\u0117jo bendrosios kult\u016bros sampratos, kult\u016bros politikos tiksl\u0173, jos formavimo ir \u012fgyvendinimo princip\u0173, kult\u016bros politik\u0105 formuojan\u010di\u0173 ir \u012fgyvendinan\u010di\u0173 subjekt\u0173 vaidmens, j\u0173 atsakomybi\u0173 kult\u016bros srityse bei tarpusavio bendradarbiavimo princip\u0173.<\/p>\n\n\n\n
Dar iki svarstymo Seime proced\u016br\u0173 prad\u017eios projektas sulauk\u0117 daug pasi\u016blym\u0173 ir i\u0161 visuomen\u0117s, ir i\u0161 valstyb\u0117s pareig\u016bn\u0173. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 suprantamas kiekvieno \u017emogaus, pareig\u016bno ar k\u016br\u0117jo, noras \u012fsiam\u017einti arba jo srit\u012f \u012fam\u017einti \u012fstatyme, bet vis d\u0117lto jis n\u0117ra vartotoji\u0161ko pob\u016bd\u017eio, yra daugiau filosofin\u0117s sampratos, konceptualus \u012fstatymas. Pritariu, kad \u012fstatymai yra kuriami ir m\u016bs\u0173 valioje juos pakoreguoti, ir tikrai tai yra k\u016brybinis procesas, bet teis\u0117k\u016broje yra tam tikros ribos, \u012f kurias m\u016bs\u0173 k\u016brybin\u0117s galios arba norai tur\u0117t\u0173 orientuotis. Tas k\u016brybines paj\u0117gas viena vertus, riboja kiti \u012fstatymai, teis\u0117k\u016bros k\u016brimo principai, kita vertus \u2013 ir pati kult\u016bros prigimtis: ji yra visa, kas sukurta fiziniu ir protiniu visuomen\u0117s darbu, j\u0105 sudaro materialin\u0117s, dvasin\u0117s visuomen\u0117s vertyb\u0117s ir ji apima proto ir sielos ugdym\u0105.<\/p>\n\n\n\n
\u012estatymo k\u016brimo proceso metu buvo konceptualiai atsi\u017evelgta \u012f vizij\u0105 \u201eLietuva 2050\u201c, bet \u012fstatymas tikrai n\u0117ra viena ir tas pat, nes vizija artikuliuoja m\u016bs\u0173 u\u017esibr\u0117\u017etus tikslus ir siekius, o \u012fstatymas \u012ftvirtina konkre\u010dius santykius bei tarpusavio ry\u0161ius. Kitais \u017eod\u017eiais, tas, kas vizijoje numatyta, yra atliepiama ir \u012fstatyme. Ypa\u010d svarbus horizontalumo principas. \u0160io teis\u0117s akto netur\u0117tume suprasti kasdieni\u0161kai, buiti\u0161kai, vien tik kaip taisykli\u0173 rinkin\u012f. Vis d\u0117lto tas noras paversti, arba, tiksliau, ne paversti, o \u012fprasminti m\u016bs\u0173 kult\u016br\u0105 kaip horizontali\u0105, m\u016bs\u0173 taut\u0105 ri\u0161an\u010di\u0105j\u0105 med\u017eiag\u0105, \u010dia yra svarbiausia. Jis yra skiriamas ne tik ir ne tiek kult\u016bros sri\u010diai, kiek ir visoms valstyb\u0117s s\u0105rangos dalims ir kit\u0173 ministerij\u0173, savivaldybi\u0173, nevyriausybini\u0173 organizacij\u0173 bei kit\u0173 institucij\u0173 veiklos sritims, kad jos pagaliau suprast\u0173 ir savo pad\u0117t\u012f, ir atsakomyb\u0119 b\u016btent pl\u0117tojant Lietuvos kult\u016bros politik\u0105, kuri ir yra tikroji Lietuvos politika, nes jeigu mes i\u0161brauksime \u017eod\u012f \u201ekult\u016bros\u201c, politikos gali nebelikti apskritai.<\/p>\n\n\n\n
Gird\u0117ti visuomen\u0117s skepti\u0161ka nuostata d\u0117l \u012fstatymo pavadinime \u012fra\u0161yto \u017eod\u017eio \u201epolitika\u201c. Bet tai yra m\u016bs\u0173 valstyb\u0117s s\u0105rangos pagrindas, o valstyb\u0117 be politikos apskritai neegzistuoja. Jeigu mes kalbame apie valstyb\u0119, tai politika yra tai, kaip tas valstyb\u0117s mechanizmas veikia. Tai raktinis \u0161io \u012fstatymo \u017eodis. Juk Soviet\u0173 S\u0105jungos, o paskui ir \u012fp\u0117din\u0117s Rusijos, \u0161i\u0173 fa\u0161istin\u0117s ir komunistin\u0117s ideologij\u0173 ir\u0161tvose veikiantys vakar\u0173 civilizacijos ir \u017emoni\u0161kumo nekent\u0117jai ilgus metus nuodijo m\u016bs\u0173 protus ir \u012fteig\u0117 mums, arba m\u016bs\u0173 visuomen\u0117s daliai, \u012fsitikinim\u0105, kad reikia atsieti kult\u016bros dvi dalis: \u010dia j\u016bs pasid\u017eiaukite, pa\u0161okite, padainuokite, tai ir bus kult\u016bra, o jau politika yra rimt\u0173 d\u0117d\u017ei\u0173 reikalas. Nieko pana\u0161aus: kult\u016bros politika yra m\u016bs\u0173 tapatyb\u0117s klausimas! Taip, \u012fstatym\u0173 leid\u0117jai, formuodami kult\u016bros politik\u0105, o tai rei\u0161kia, formuodami ir m\u016bs\u0173 tapatyb\u0119, yra atsakingi, kaip ir vienodai atsakingi ir tie \u017emon\u0117s, kurie kult\u016broje veikia. Tai yra nacionalinio saugumo klausimas, kad mes b\u016btume atspar\u016bs \u0161it\u0173 prakeikt\u0173 okupant\u0173, kurie mus \u017eud\u0117, ujo, niekino iki \u0161iol skleid\u017eiamai propagandai ir melu gr\u012fstoms s\u0105mokslo teorijoms, kuriomis siekiama skaldyti m\u016bs\u0173 visuomen\u0119, taip m\u0117ginat sugriauti kult\u016brin\u012f valstyb\u0117s pagrind\u0105, o tai rei\u0161kia, ir vis\u0105 valstyb\u0119. <\/p>\n\n\n\n
Deja, bet tenka konstatuoti, kad iki \u0161ios dienos dalis visuomen\u0117s dar tebejau\u010dia tam bol\u0161evikiniam po\u017ei\u016briui nostalgij\u0105. Netgi Tautos atstovyb\u0117je ir vie\u0161oje politin\u0117je erdv\u0117je vis pasigirsta kol kas pavieni\u0173, bet vis gars\u0117jan\u010di\u0173 \u0161ios teroristin\u0117s valstyb\u0117s primetamos ideologijos garbintoj\u0173, demagogi\u0161kai teigian\u010di\u0173, kad neva istorijos perra\u0161yti negalima, pamir\u0161dami, arba s\u0105moningai nutyl\u0117dami, kad tie patys okupantai b\u016btent tai ir dar\u0117 ilgus de\u0161imtme\u010dius, \u0161viesiausi\u0173 m\u016bs\u0173 tautos prot\u0173 tr\u0117mimais ir \u017eudymais band\u0119 i\u0161trinti ir istorin\u0119 atmint\u012f. Tad, mes neturime bijoti savo \u0161e\u0161\u0117lio ar neigti visa, kas buvo kuriama okupacijos metais, bet privalome suformuoti atsparum\u0105 b\u016btent \u0161itoms demagog\u0173 invazijoms, idant b\u016btume atviri pasauliui ir per kult\u016br\u0105 turime tvirtinti savo pilietin\u0119 tapatyb\u0119, atsisakydami homo sovieticus<\/em> sindromo. Tai ir yra pagrind\u0173 pagrindas.<\/p>\n\n\n\n O visa tai pasiekti gal\u0117sime tik iki gelmi\u0173 suprat\u0119 ir \u0161irdin pri\u0117m\u0119 kult\u016bros, kaip valstyb\u0117s sielos s\u0105vok\u0105. Tod\u0117l neatsitiktinai Kult\u016bros politikos pagrind\u0173 \u012fstatyme did\u017eiulis d\u0117mesys skiriamas \u0161vietimui, kaip kult\u016bros dedamajai daliai nustatant, kad \u201evalstyb\u0117 pl\u0117toja \u0161vietim\u0105 ir moksl\u0105 kaip svarbi\u0105 Lietuvos nacionalin\u0117s kult\u016bros dal\u012f, \u0161vietimo \u012fstaigos ir Lietuvos mokslo ir studij\u0173 institucijos puosel\u0117ja ir aktualizuoja \u0161alies kult\u016bros tradicijas, formuoja vertybines ir pilietines nuostatas, sudaro s\u0105lygas \u012fgyti socialini\u0173, kult\u016brini\u0173 ir k\u016brybini\u0173 kompetencij\u0173 ir jas ugdo, kult\u016bra yra svarbi formaliojo ir neformaliojo \u0161vietimo dalis, kult\u016brin\u0117s edukacijos, skaitymo skatinimo, ra\u0161tingumo ugdymo ir mokymosi vis\u0105 gyvenim\u0105 pagrindas\u201c.<\/p>\n\n\n\n Kitais \u017eod\u017eiais tariant, \u0161ioje geopolitin\u0117je situacijoje ore tvyrant istorijos rato pasikartojimo pavojui, turime labai ai\u0161kiai suvokti, kad joks prie\u0161as nedr\u012fs kelti savo kruvinai m\u0117\u0161lino kerzinio bato \u012f \u017eem\u0119 valstyb\u0117s, kurios pilie\u010diai, puosel\u0117dami istorin\u0119 atmint\u012f bei gerbdami savo prot\u0117vi\u0173 ir seneli\u0173 ind\u0117l\u012f u\u017e j\u0173 paklotus m\u016bs\u0173 valstybingumo pamatus, supranta ir suvokia savo tapatyb\u0119 kaip kult\u016bros i\u0161rai\u0161k\u0105. Kult\u016bros, kaip valstyb\u0117s sielos visum\u0105, \u012f kurios taurinim\u0105, kaip tos bit\u0117s, kiekvienas \u012fne\u0161ame savo dalel\u0119.<\/p>\n\n\n\n Tad Kult\u016bros politikos pagrind\u0173 \u012fstatymas yra apie mus, apie m\u016bs\u0173 vienyb\u0119 ir visus jungiant\u012f m\u016bs\u0173 turin\u012f, vardan kurio esame pasiruo\u0161\u0119 apginti savo valstyb\u0119 Lietuv\u0105.<\/p>\n\n\n\n Vytautas Juozapaitis<\/em><\/p>\n\n\n\n Seimo Kult\u016bros komiteto pirmininkas<\/em><\/p>\n\n\n\n Lietuvos nacionalin\u0117s kult\u016bros ir meno premijos laureatas<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Po ilgo ir atidaus svarstymo su kult\u016bros bendruomene, Kult\u016bros ministerijoje, Seimo komitetuose bir\u017eelio 18 dien\u0105 Seime pagaliau priimtas Kult\u016bros politikos pagrind\u0173 \u012fstatymas, esu tikras, vienas i\u0161 svarbi\u0173j\u0173 Lietuvos politinio gyvenimo \u012fvyki\u0173,… <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":414,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5558"}],"collection":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5558"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5558\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":5559,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5558\/revisions\/5559"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/414"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5558"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5558"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5558"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}