Rudeni\u0161k\u0105 spalio 6 dien\u0105, sekmadien\u012f, Vilniaus mi\u0161rus choras \u201eDobilas\u201c skub\u0117jo \u012f \u017demaitij\u0105, \u012f sakralin\u0117s muzikos \u0161vent\u0119, kuri tradici\u0161kai kas antri metai vyksta Plung\u0117je, \u0160v. Jono Krik\u0161tytojo ba\u017eny\u010dioje. <\/p>\n\n\n\n
Vidurdienio \u0160ventose Mi\u0161iose giedojo Plung\u0117s KC kamerinis choras (vad. Alfonsas Vild\u017ei\u016bnas), akomponavo Ieva Lygnugarien\u0117 ir Beatri\u010dei Raulu\u0161aitien\u0117 (smuikai), Au\u0161ra Jara\u0161i\u016bnien\u0117 (violon\u010del\u0117), Vaiva Purlyt\u0117 (fortepijonas). Parapijie\u010diai tur\u0117jo galimyb\u0119 \u0160v. Mi\u0161i\u0173 metu klausytis profesionaliai atliekamos muzikos, o juk sakralin\u0117 muzika yra tarsi tiltas tarp \u017eem\u0117s ir dangaus, ji m\u016bs\u0173 \u0161irdyse kuria ramyb\u0119 ir meil\u0119, mus vienija ir \u012fkvepia, o kiekviena gaida ir kiekvienas \u017eodis suteikia mums galimyb\u0119 pasinerti \u012f dvasin\u0119 kelion\u0119.<\/p>\n\n\n\n
Po \u0160v. Mi\u0161i\u0173 koncert\u0105 sureng\u0117 Plung\u0117s \u0160v. Jono Krik\u0161tytojo parapijos sumos choras (vadov\u0117 Irena Bakanauskien\u0117), maloniai nustebin\u0119s sud\u0117timi (13 moter\u0173 ir 13 vyr\u0173!), Vilniaus mi\u0161rus choras \u201eDobilas\u201c (vadovas Ignas Garla), solist\u0117 Ona Kolobovait\u0117 ir Vytautas Luko\u010dius (fortepijonas); Mol\u0117t\u0173 gimnazijos mi\u0161rus jaunimo choras (vadov\u0117 R\u016bta Vekerotien\u0117), kuriame dainavo ne tik mokiniai, bet ir j\u0173 t\u0117veliai (puikus ir sektinas pavyzdys!). K\u016briniai \u2013 \u012fvair\u016bs, gra\u017eiausi\u0173 muzikini\u0173 spalv\u0173. Klausytojai buvo d\u0117mesingi, negail\u0117jo aplodisment\u0173. Ypa\u010d susi\u017eav\u0117j\u0119 liko Onos Kolobovait\u0117s ir Vytauto Luko\u010diaus muzikavimu, kuris skleid\u0117 dvasin\u0119 \u0161vies\u0105, u\u017epild\u0117 ba\u017eny\u010di\u0105 \u0161ventu skambesiu.<\/p>\n\n\n\n
Susitikimui su klausytojais Vilniaus \u201eDobilas\u201c ruo\u0161\u0117si atsakingai: ne tik renginio intencija \u012fpareigojo tam skirti didesn\u012f d\u0117mes\u012f, bet ir prie\u0161 por\u0105 met\u0173 chor\u0173 festivalio M. K. \u010ciurlionio keliu koncerto prisiminimai. Tuomet po Plung\u0117s ba\u017eny\u010dios skliautais daugiau kaip 140 daininink\u0173 chore plak\u0117 ir dobilie\u010di\u0173 \u0161irdys…<\/p>\n\n\n\n
Apskritai, Plung\u0117s kult\u016bros centro ir rajono savivaldyb\u0117s d\u0117ka mieste gausu \u012fvairi\u0173 kult\u016brini\u0173 rengini\u0173, gyvena gausus b\u016brys muzik\u0105 mylin\u010di\u0173 \u017emoni\u0173. S\u0117km\u0117 lyd\u0117jo neseniai pasibaigus\u012f XIX Tarptautin\u012f Mykolo Oginskio klasikin\u0117s muzikos festival\u012f; Lietuvos 100-\u010dio dain\u0173 \u0161vent\u0117s \u201eKad giria \u017ealiuot\u0173\u201c, vykusios \u0161i\u0105 vasar\u0105 Vilniuje, renginiuose dalyvavo 650 rajono gyventoj\u0173, i\u0161 viso 24 kolektyvai. <\/p>\n\n\n\n
\u017dinoma, atsakinga koncertuoti ir su Plung\u0117s KC Kameriniu choru, kurio vadovas Alfonsas Vild\u017ei\u016bnas – jubiliejin\u0117s Dain\u0173 \u0161vent\u0117s Dain\u0173 dienos meno vadovas ir svarbiausio \u0161vent\u0117s k\u016brinio – \u201eTauti\u0161kos giesm\u0117s\u201c \u2013 dirigentas. Jo mostams buvo paklus\u0119 ir \u201eDobilo\u201c choristai.<\/p>\n\n\n\n
Sakralin\u0117s muzikos \u0161ventei Plung\u0117je “Dobilas” paruo\u0161\u0117 kelet\u0105 skirting\u0173 laikme\u010di\u0173 kompozitori\u0173 k\u016brini\u0173. Choro pasirodym\u0105 prad\u0117jo Ma\u017eosios Lietuvos \u0161viesuolio, Vilhelmo Storostos (Vyd\u016bno) (1868 \u2013 1953) k\u016brinys apie nebl\u0117stan\u010di\u0105 meil\u0119 savo t\u0117vynei – tarsi giesm\u0117 ir malda – \u201eLietuva brangi \u0161alele\u201c. Muzikin\u0119 pyn\u0119 t\u0119s\u0117 lenk\u0173 baroko kompozitoriaus, “lenk\u0173 Hendelio” – Grzegorz Gerwazy Gorczycki (1667 \u2013 1734) – k\u016brinys \u201eOmni die dic Mariae\u201c, skirtas \u0160ven\u010diausiajai Mergelei Marijai; i\u0161kilmingai tarsi himnas nuskamb\u0117jo ispan\u0173 kompozitoriaus ir chor\u0173 dirigento Julio Dominguez (g. 1965) \u201cGloria patri\u201c; jaudinantis Donato Zakaro (g. 1979) \u201eDa pacem, Domine\u201c primin\u0117 \u017e\u016bstan\u010dius Ukrainoje. Pasirodym\u0105 u\u017ebaig\u0117 Matteo Flecha (1451-1553) \u201eRiu, riu, chiu\u201c – \u0161v. Kal\u0117doms skirta giesm\u0117 senovine ispan\u0173 kalba. Giesm\u0117 u\u017epild\u0117 erdv\u0119 gyvenimo d\u017eiaugsmu, primin\u0117 akimirkos \u017eaves\u012f, suteik\u0117 ramyb\u0117s ir vidin\u0117s \u0161viesos. Koncerto metu buvome ir dainavome kartu, mus jung\u0117 nematoma gija, atrodo, k\u016briniai nuskamb\u0117jo darniai ir \u012ftikinamai.<\/p>\n\n\n\n
\u0160ventin\u012f koncert\u0105 vainikavo vis\u0173 chor\u0173 ir solist\u0117s Onos Kolobovait\u0117s bendrai atliekama giesm\u0117 \u201eLik su manim\u201c (muz. William H.Monk, \u017eod\u017e. Henry F. Lyte ) ir Vytauto Kernagio “Baltas pauk\u0161tis”. \u0160viesi ir gyvybinga vis\u0173 dalyvavusi\u0173 \u0161vent\u0117je kolektyv\u0173 supinta muzikin\u0117 pyn\u0117 su\u0161ild\u0117 gausiai susirinkusi\u0105 publik\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Renginio organizatorius, Plung\u0117s kult\u016bros centro vadovas Romas Matulas d\u0117kojo visiems atlik\u0117jams u\u017e j\u0173 k\u016bryb\u0105, talent\u0105 ir galimyb\u0119 m\u0117gautis j\u0173 atliekama muzika. D\u017eiugu buvo gird\u0117ti ir ba\u017eny\u010dios klebono dek. kun. Vytauto Gedvainio \u012f\u017evalgas apie Dievo ir meno gro\u017e\u012f. Tokie renginiai ne tik praturtina kiekvieno m\u016bs\u0173 dvasi\u0105, bet ir sustiprina nor\u0105 ir gali\u0105 gyventi.<\/p>\n\n\n\n
Rudeni\u0161k\u0105 spalio 6 dien\u0105, sekmadien\u012f, Vilniaus mi\u0161rus choras \u201eDobilas\u201c skub\u0117jo \u012f \u017demaitij\u0105, \u012f sakralin\u0117s muzikos \u0161vent\u0119, kuri tradici\u0161kai kas antri metai vyksta Plung\u0117je, \u0160v. Jono Krik\u0161tytojo ba\u017eny\u010dioje. Vidurdienio \u0160ventose Mi\u0161iose… <\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":5680,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[3],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5677"}],"collection":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5677"}],"version-history":[{"count":6,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5677\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":5700,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5677\/revisions\/5700"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5680"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5677"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5677"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5677"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
Pareng\u0117 dr. Irena Lamsodien\u0117 <\/strong><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"