XIV tarptautinio \u0160v. Jok\u016bbo sakralin\u0117s muzikos festivalio koncert\u0173 maratonas fini\u0161avo. Spalio 27-30 dienomis vyko paskutiniai \u0161i\u0173 met\u0173 renginiai. Festivalio reng\u0117jas \u2013 valstybinis choras \u201eVilnius\u201c, t\u0119sdamas bendros dainos tradicij\u0105 \u2013 100-me\u010dio Dain\u0173 \u0161vent\u0119, \u0161i\u0173 met\u0173 festivalio program\u0105 dedikavo chorinei muzikai bei tarpusavio bendrystei. Nuo rugs\u0117jo 14 d. vykstantys renginiai visoje Lietuvoje, kviet\u0117 \u012f dvasingumo kelion\u0119, kuri\u0105 vainikavo festivalio u\u017edarymo koncertas Lietuvos nacionalin\u0117je filharmonijoje spalio 30 d.<\/p>\n\n\n\n
Austrijos choro koncertai Alytuje ir Vilniuje<\/strong><\/p>\n\n\n\n Spalio 27 d. Alytaus \u0160v\u010d. Kazimiero ba\u017eny\u010dioje, o spalio 29 d. Vilniaus \u0160v. Kazimiero ba\u017eny\u010dioje koncertus sureng\u0117 sve\u010dias i\u0161 Austrijos \u2013 Hartbergo sakralin\u0117s muzikos draugijos choras (Kirchenmusikverein Hartberg). Hartbergo sakralin\u0117s muzikos draugija buvo \u012fkurta 1966 m. tuometinio choro vadovo Rudolfo L\u00f6schbergerio iniciatyva. Pagrindinis draugijos tikslas \u2013 puosel\u0117ti verting\u0105 sakralin\u0119 ir pasaulietin\u0119 chorin\u0119 muzik\u0105. \u0160\u012f tiksl\u0105 draugija \u012fgyvendina jau penkiasde\u0161imt a\u0161tuonerius metus, svariai prisid\u0117dama prie Hartbergo kult\u016brinio gyvenimo ir toli u\u017e jo rib\u0173. Intensyvaus mokymosi ir repeticij\u0173 rezultatas \u2013 puik\u016bs pasirodymai (taip pat ir bendradarbiaujant su geriausiais nacionaliniais ir tarptautiniais orkestrais), CD ir DVD \u012fra\u0161ai, \u012fgyta auk\u0161to lygio m\u0117g\u0117j\u0173 choro reputacija. Abiejuose koncertuose choras atliko austr\u0173 ir vokie\u010di\u0173 kompozitori\u0173 chorin\u0117s muzikos program\u0105. Joje i\u0161imtinai XX a. kompozitori\u0173, toki\u0173 kaip Herwigo Reiterio (g. 1941), Antono Heillerio (1923-1979), Alfredo Uhlo (1909-1992), Kurto Neuhauserio (1934-2002), Martino Pichlerio (g. 1979), Anselmo Schauflerio (g. 1970) k\u016briniai. Koncerte taip pat skamb\u0117jo ir Hartbergo sakralin\u0117s muzikos draugijos choro meno vadovo ir vyr. dirigento Johanneso Steinwenderio Dviej\u0173 did\u017ei\u0173j\u0173 austr\u0173 muzika V\u0117lini\u0173 susikaupimui<\/strong><\/p>\n\n\n\n Baigiamasis tarptautinio \u0160v. Jok\u016bbo festivalio koncertas spalio 30 d. vyko Lietuvos nacionalin\u0117je filharmonijoje. V\u0117lini\u0173 i\u0161vakar\u0117se koncerto programoje skamb\u0117jo du ypatingi k\u016briniai: Franzo Schuberto (1797\u20131828) Mi\u0161ios Nr. 2 G-dur (D167) ir Antono Brucknerio (1824\u20131896) \u201eRequiem\u201c d-moll (WAB 39). Lietuvos nacionalin\u0117s filharmonijos scenoje j\u0117gas susivienijo brand\u016bs profesional\u0173 kolektyvai: Lietuvos kamerinis orkestras, meno vadovas ir dirigentas Sergejus Krylovas, ir valstybinis choras \u201eVilnius\u201c, meno vadovas ir dirigentas Art\u016bras Dambrauskas. Solist\u0173 partijas atliko Aist\u0117 Pilibavi\u010di\u016bt\u0117 (sopranas), Jovita Va\u0161kevi\u010di\u016bt\u0117 (mecosopranas), Karolis Ka\u0161iuba (tenoras), \u017dygimantas Galinis (bosas) ir Vincenzo De Martino (vargonai).<\/p>\n\n\n\n Austr\u0173 kompozitorius, romantin\u0117s muzikos pradininkas ir vienas \u017eymiausi\u0173 \u0161ios krypties kompozitori\u0173 Franzas Schubertas Mi\u0161ias Nr. 2, G-dur suk\u016br\u0117 1815 m., b\u016bdamas 18-os. Kaip tvirtina kompozitoriaus biografai, Schubertas savo k\u016briniuose niekada nieko nekeit\u0117, nes netur\u0117jo tam laiko. Jis netausojo savo sveikatos ir mir\u0117 b\u016bdamas 31 met\u0173. Vienok jo k\u016brybinis palikimas yra itin gausus. Nuo Fr. Schuberto prasid\u0117jo dainos \u2013 Lied \u2013 kaip naujo muzikos \u017eanro, i\u0161augusio i\u0161 liaudies muzikos, epocha Vakar\u0173 muzikos istorijoje. Jis suk\u016br\u0117 daugiau nei 600 dain\u0173, 8 simfonijas, k\u016br\u0117 operas ir zing\u0161pylius, muzik\u0105 kameriniams ansambliams, 15 sonat\u0173 fortepijonui ir 6 mi\u0161ias.<\/p>\n\n\n\n Fr. Schuberto muzika buvo Antono Brucknerio (1824\u20131896) ankstyvosios k\u016brybos \u012fkv\u0117p\u0117ja. B\u016bdamas 13 met\u0173, netek\u0119s t\u0117vo, Antonas buvo priimtas \u012f katalik\u0173 \u0160v. Florijono vienuolyno choristus. Vienuolynas pasi\u017eym\u0117jo turtinga muzikine kult\u016bra, b\u016btent i\u0161 \u0161io laikotarpio kilo ilgalaikis A. Brucknerio susi\u017eav\u0117jimas F. Schuberto muzika. V\u0117liau, studijuodamas Linco mokytoj\u0173 seminarijoje, dirbamas mokytojo pad\u0117j\u0117ju atokiame Vindhago kaime Auk\u0161tutin\u0117je Austrijoje bei Kronstorfo kaime, nuo 1845 m. de\u0161imt met\u0173 \u0160v. Florijono vienuolyne mok\u0119s ba\u017eny\u010dios berniuk\u0173 chor\u0105 jis susipa\u017eino su L. van Bethoveno, C. M. von Weberio muzika, studijavo fugos men\u0105, renesanso, baroko kompozitori\u0173, Vienos klasik\u0173 k\u016bryb\u0105, susipa\u017eino su J. S. Bacho, F. Mendelsohno-Bartholdi k\u016briniais vargonams.<\/p>\n\n\n\n 1856\u20131868 m. jau vargonininkaudamas Linco katedroje A. Bruckneris susidom\u0117jo F. Liszto, H. Berliozo, o ypa\u010d R. Wagnerio k\u016bryba, pastar\u0105j\u012f vadino \u201emeistr\u0173 meistru\u201c. Vis\u0105 gyvenim\u0105 muzikos mok\u0117si beveik savaranki\u0161kai, bet pasiek\u0117 ypating\u0173 k\u016brybini\u0173 auk\u0161tum\u0173. 1886 m. A. Brukneris buvo apdovanotas Pranci\u0161kaus Juozapo ordinu, 1891 m. jam suteiktas Vienos universiteto garb\u0117s daktaro vardas. Tiesa, jo k\u016bryba prad\u0117ta pripa\u017einti tik po 1880 m. dirigent\u0173 A. Niki\u0161o, F. Schalko, F. L\u00f6we, G. Mahlerio d\u0117ka. Muzikos istorijoje A. Bruckneris pelnytai tituluojamas vienu \u017eymiausi\u0173 XIX a. antros pus\u0117s simfonist\u0173. Suk\u016br\u0117 9 simfonijas, vokalini\u0173 k\u016brini\u0173 solistams, chorui ir orkestrui.<\/p>\n\n\n\n A. Brucknerio \u201eRequiem\u201c d-moll (WAB 39) buvo sukurtas 1849 m. Tai viena pirm\u0173j\u0173 didel\u0117s apimties Brucknerio kompozicij\u0173 ir tikriausiai pirmasis reik\u0161mingas jo k\u016brinys. Jau b\u016bdamas pripa\u017eintu kompozitoriumi, sulauk\u0119s 70-ies ir labai kriti\u0161kai vertindamas vis\u0105 savo k\u016bryb\u0105, apie \u201eRequiem\u201c Bruckneris pasak\u0117: \u201eTai n\u0117ra blogai!\u201c. A. Brucknerio \u201eRequiem\u201c vis dar \u0161iek tiek lieka kit\u0173 Brucknerio k\u016brini\u0173 \u0161e\u0161\u0117lyje. K\u016brinys n\u0117ra da\u017enas did\u017eiosiose scenose, kaip ir n\u0117ra populiarus garsi\u0173j\u0173 \u012fra\u0161\u0173 kompanij\u0173 leidybos projektuose. Tad jo atlikimas XIV tarptautinio \u0160v. Jok\u016bbo festivalio baigiam\u0105jame koncerte tapo i\u0161skirtine proga i\u0161girsti ankstyvojo kompozitoriaus laikotarpio k\u016brin\u012f, o kartu pasinerti \u012f art\u0117jan\u010di\u0173 V\u0117lini\u0173 prasmes.<\/p>\n\n\n\n <\/p>\n\n\n\n <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" XIV tarptautinio \u0160v. Jok\u016bbo sakralin\u0117s muzikos festivalio koncert\u0173 maratonas fini\u0161avo. Spalio 27-30 dienomis vyko paskutiniai \u0161i\u0173 met\u0173 renginiai. Festivalio reng\u0117jas \u2013 valstybinis choras \u201eVilnius\u201c, t\u0119sdamas bendros dainos tradicij\u0105 \u2013 100-me\u010dio… <\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":5743,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[3],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5741"}],"collection":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=5741"}],"version-history":[{"count":6,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5741\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":5794,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/5741\/revisions\/5794"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5743"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=5741"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=5741"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=5741"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
k\u016briniai. J. Steinwenderis, Graco meno universiteto muzikos teorijos docentas (Austrija), chorui vadovauja nuo 1990 m., jis dirigavo atliekamai programai Alytuje ir Vilniuje.<\/p>\n\n\n\n