Prie\u0161 daugiau kaip du t\u016bkstan\u010dius met\u0173 \u017emonij\u0105, paskendusi\u0105 tamsoje, aplank\u0117 dievi\u0161ka \u0161viesa. \u0160i\u0105 i\u0161sivadavimo i\u0161 tamsos ir \u0161al\u010dio kelion\u0119, u\u017esibaigian\u010di\u0105 galingu d\u017eiaugsmo prover\u017eiu, koncertuose simboli\u0161kai kasmet atkartoja \u012fvair\u016bs muzikos kolektyvai. \u0160i\u0173 met\u0173 \u0161ventinei nuotaikai jungtin\u0119 program\u0105 k\u016br\u0117 mi\u0161rus choras \u201eDobilas\u201c (vadovas Ignas Garla, chormeisteris Domininkas Rama\u0161auskas) ir \u0160v. Pranci\u0161kaus Asy\u017eie\u010dio (Bernardin\u0173) ba\u017eny\u010dios choras \u201eLangas\u201c (vadov\u0117 Rita Kraucevi\u010di\u016bt\u0117, chormeisteriai: Gabrielius Gaidamavi\u010dius, Egl\u0117 Ignatavi\u010dien\u0117). <\/p>\n\n\n\n
Gruod\u017eio 27 dien\u0105 chorai sau patiems ir visiems klausytojams padovanojo muzikin\u0119 \u0161vent\u0119 Vilniaus \u0160v. Kry\u017eiaus Atradimo (Kalvarij\u0173) ba\u017eny\u010dioje, gruod\u017eio 29-t\u0105 – Bernardin\u0173 Kal\u0117d\u0173 koncerte \u201eDidis d\u017eiaugsmas patek\u0117jo\u201c \u0160v. Pranci\u0161kaus Asy\u017eie\u010dio (Bernardin\u0173) ba\u017eny\u010dioje. Abu chorai turi gra\u017ei\u0105 muzikin\u0119 tradicij\u0105 \u0161ventes sutikti d\u017eiaugsmingai: \u201eDobilas\u201c \u0161ia proga muzikuoja skirtingose ba\u017eny\u010diose ar kitose erdv\u0117se, \u201cLangas\u201c gieda savo \u201enamuose\u201c (Bernardin\u0173 ba\u017eny\u010dioje) ir gali did\u017eiuotis daugiasluoksne patirtimi, turtinga kal\u0117dini\u0173 koncert\u0173 istorija, gausybe \u012fvairi\u0173 paramos, labdaros akcij\u0173.<\/p>\n\n\n\n
Dobilie\u010diams koncertuoti \u0161iose senose, ypatingose \u0161ventov\u0117se, kur jau\u010diamas istorijos dvelksmas, nenusakoma dvasin\u0117 vert\u0117 – atsakinga ir garbinga. Pavart\u0119s kal\u0117dini\u0173 giesmyn\u0173 puslapius \u201eDobilo\u201c vadovas Ignas Garla parinko \u012fdom\u0173 repertuar\u0105. Koncert\u0173 prad\u017eiai \u2013 sutartines, seniausias lietuvi\u0173 liaudies daugiabalses polifonines apeigines dainas. Tekstuose ma\u017eai \u017eod\u017ei\u0173, jie kartojasi, daug refren\u0173 \u2013 ratatoji, dobilio ir kt. Dainuojamos vienu metu, kanono b\u016bdu, paeiliui \u012fstojant grupei chorist\u0173. Sutartin\u0117s vadinamos ne dainomis, bet giesm\u0117mis \u2013 taip rei\u0161kiama pagarba ir pabr\u0117\u017eiama reik\u0161m\u0117. Giedant juntama ramyb\u0117, apeiginis veiksmas, tikint, kad tolyn sklindantis garsas turi magi\u0161k\u0173 gali\u0173. Populiariausios sutartin\u0117s \u0160iaur\u0117s Ryt\u0173 Lietuvoje, ra\u0161ytiniuose \u0161altiniuose minimos XVI a., j\u0173 u\u017era\u0161yta daugiau kaip du t\u016bkstan\u010diai, 2010 m. \u012ftrauktos \u012f UNESCO \u017emonijos nematerialaus kult\u016bros paveldo s\u0105ra\u0161\u0105. Koncertuose \u201cDobilas\u201c atliko trejin\u0119 \u201eRititatatoji, o kas ki\u0161k\u012f k\u0117la\u201c – nuo Bir\u017e\u0173 kilusi\u0105 giesm\u0119; bernardin\u0173 ba\u017eny\u010dioje j\u0105 giedojo eidami procesijoje. <\/p>\n\n\n\n
\u0160ventin\u0117 rimtis i\u0161liko pasigirdus Juozo Naujalio tradicin\u0117ms \u201eDidis d\u017eiaugsmas\u201c, \u201cGul \u0161iandien\u0105\u201c, \u201eAtsiskubino Betliejun\u201c giesm\u0117ms. Kartais sakoma, kad \u0161ios archai\u0161kos, kasmet giedamos ir gerai \u017einomos giesm\u0117s truput\u012f pabod\u0119, juk jos kurtos XIX-XX a. sand\u016broje, ta\u010diau choras perdav\u0117 jas \u012ftaigiai, balsai der\u0117jo, kviet\u0117 d\u017eiaugtis ir m\u0105styti apie b\u016bties prasm\u0119. M.K. \u010ciurlionis ra\u0161o: \u201eM\u016bs\u0173 kredo \u2013 tai m\u016bs\u0173 seniausios dainos ir m\u016bs\u0173 ateities muzika. Tos dainos \u2013 tai tartum brangaus marmuro uolos, ir laukia jos tik genijaus, kur mok\u0117s i\u0161 j\u0173 pasigaminti nemir\u0161tan\u010dius veikalus\u201c. Skirting\u0173 taut\u0173 ir tradicij\u0173 Kal\u0117d\u0173 muzikos kaleidoskope deram\u0105 viet\u0105 \u201eDobilo\u201c repertuare u\u017eimantis \u017eaismingas \u201eRiu, riu, chiu\u201c (Matteo Flecha 1451 -1553) – \u012fdomus senov\u0117s ir \u0161iuolaikin\u0117s nuotaikos derinys – nuskamb\u0117jo senovine ispan\u0173
kalba.<\/p>\n\n\n\n
Turininga muzikine programa renginyje dalinosi choras \u201eLangas\u201c. Nepaprastai \u0161iltai atliko legendomis apipint\u0105, senuose protestanti\u0161kuose giesmynuose atrast\u0105 tradicin\u0119 vokie\u010di\u0173 giesm\u0119 \u201eEs ist ein Ros entsprungen\u201c (Michael Praetorius 1571 \u2013 1621) – \u201eRo\u017eel\u0117 pra\u017eyd\u0117jo\u201c (lietuvi\u0161kas tekstas Kristupo Lek\u0161o 1812 -1941). Giesm\u0117s \u017eod\u017eiai pasakoja istorij\u0105: \u201eRo\u017eel\u0117 pra\u017eyd\u0117jo i\u0161 nuostabios \u0161aknies, kaip sent\u0117viai kalb\u0117jo \u2013 i\u0161 Jes\u0117s gimin\u0117s. T\u0105 skais\u010di\u0105j\u0105 ro\u017eel\u0119, kaip skelbta prana\u0161\u0173, jau Marija Mergel\u0117 mums atne\u0161\u0117 laiku\u201c… Nuo pirm\u0173j\u0173 krik\u0161\u010dionyb\u0117s am\u017ei\u0173 iki \u0161iandien pasakojamos legendos apie dykumose augan\u010dias ro\u017ees, geban\u010dias kelet\u0105 kart\u0173 i\u0161nykti ir v\u0117l atgyti (augti ir \u017eyd\u0117ti). Pagal Biblij\u0105 \u0161ias nuostabias g\u0117les atrado, suteik\u0117 joms stebukling\u0173 gali\u0173 mergel\u0117 Marija, keliavusi i\u0161 Nazareto \u012f Egipt\u0105. Dievo motinos palyt\u0117tos ro\u017e\u0117s ilgainiui krik\u0161\u010dionims tapo nemirtingumo, prisik\u0117limo, Kristaus simboliu. V\u0117lesniais am\u017eiais Jericho (Palestina) apylink\u0117se rastos ro\u017e\u0117s pavadintos \u201eJericho ro\u017ee\u201c, jos auga Izraelyje (Jaruzal\u0117s, Negyvosios j\u016bros regione). \u0160ie selaginella \u0161eimos augalai sausoje stadijoje i\u0161lieka \u0161imt\u0105 met\u0173. Patek\u0119 \u012f dr\u0117gn\u0105 aplink\u0105 daug kart\u0173 atgyja, auga, pakitus s\u0105lygoms, sud\u017ei\u016bsta, bet nepraranda gyvybingumo. <\/p>\n\n\n\n
“Lango” pasirodym\u0105 t\u0119s\u0117 angl\u0173 kompozitoriaus John Rutter aran\u017euota tradicin\u0117 Kal\u0117d\u0173 giesm\u0117 \u201eQuem pastores” ir Niels la Cour \u201eHodie Christus natus est\u201c – dirigavo Egl\u0117 Ignatavi\u010dien\u0117. Gintauto Venislovo \u201eVidentes stellam\u201c dirigavo Gabrielius Gaidamavi\u010dius. <\/p>\n\n\n\n
Svarbiausia vieta koncert\u0173 programoje teko stambios formos k\u016briniui – Joseph Gabriel Rheinberger (1839-1901) \u201eVesper\u201c. Tai 7 dali\u0173, skirtingo turinio, vien\u0105 istorij\u0105 pasakojan\u010dios psalm\u0117s (mi\u0161parai – vakarin\u0117 liturgin\u0117 valanda). Jose atsispindi ry\u0161kios klasikin\u0117s muzikos tradicijos ir gil\u016bs dvasiniai i\u0161gyvenimai. \u0160velni\u0173 ir diding\u0173 gars\u0173 derm\u0117 – tarsi tiltas tarp \u017eem\u0117s ir dangaus, ji k\u016br\u0117 vis\u0173 \u0161irdyse ramyb\u0119 ir meil\u0119, klausytoj\u0105 giliai paliet\u0117, visus vienijo ta pati dvasin\u0117s bendryst\u0117s nuotaika ir pra\u0161ymas bei pad\u0117ka Vie\u0161pa\u010diui. Mi\u0161parus giedojo gausus b\u016brys chorist\u0173 (arti 100), susib\u016br\u0119 \u012f darn\u0173 jungtin\u012f chor\u0105. Vargonais grie\u017e\u0117 Dovil\u0117 Savickait\u0117. Dirigavo Ignas Garla (pirmame koncerte) ir Rita Kraucevi\u010di\u016bt\u0117 (antrame). Ilgai netilo plojimai…<\/p>\n\n\n\n
Tokiu laiku, kai visas krik\u0161\u010dioni\u0161kas pasaulis \u0161ven\u010dia, Ukraina kaunasi d\u0117l savo \u017eem\u0117s ir laisv\u0117s. Jungtinis choras pagarb\u0105 ukrainie\u010diams i\u0161rei\u0161k\u0117 populiaria ukrainie\u010di\u0173 liaudies daina \u201e\u0160\u010dedrik\u201c (aran\u017euot\u0117 Mykola Leontovi\u010diaus (1877- 1921). Dainos angli\u0161ko teksto versija \u201eVarp\u0173 kal\u0117din\u0117 giesm\u0117\u201c (\u201eCoral of the Bells\u201c) Kal\u0117d\u0173 laikotarpiu kasmet skamba visame pasaulyje. Virtualioje erdv\u0117je keli\u0105 skinasi \u201eSkamba varpai\u201c \u2013 variantas su lietuvi\u0161ku tekstu. Jungtinis choras su pol\u0117kiu dainavo ukrainieti\u0161kai. Dirigavo Ignas Garla ir Rita Kraucevi\u010di\u016bt\u0117.<\/p>\n\n\n\n
Pirm\u0105j\u012f \u0161ventin\u012f koncert\u0105 vainikavusi nepaprasta lietuvi\u0161ka malda – Donato Zakaro \u201eDa Pacem Domine\u201c (\u201eSuteik ramyb\u0119, Vie\u0161patie\u201c) – kviet\u0117 susim\u0105styti apie b\u016bties trapum\u0105, o antr\u0105j\u012f koncert\u0105 u\u017ebaigusi portugal\u0173 giesm\u0117 \u201eAteikite \u017emon\u0117s, d\u017eiug\u016bs i\u0161kilmingi\u201c (\u201eAdeste fideles\u201c (David Willcocks), lietuvi\u0173 ir lotyn\u0173 kalbomis, kviet\u0117 d\u017eiaugsmingai \u0161v\u0119sti J\u0117zaus gimim\u0105 Betliejuje. Pagrindin\u0117 \u0161ios giesm\u0117s \u017einia yra d\u017eiaugsmas ir pagarba Kristui \u2013 Dievo s\u016bnui, kuris gim\u0117 pasauliui kaip gelb\u0117tojas.
Kiekvienas k\u016brinys klausytojus apdovanoja vis naujais \u012fsp\u016bd\u017eiais, u\u017epildo nauja patirtimi, per tekst\u0105, per muzikos gro\u017e\u012f, per j\u0173 sintez\u0119 dvasi\u0161kai praturtina. Muzika sujungia sielas. Muzika \u2013 geriausia paguoda ir pastiprinimas kiekvienam, ne tik nuli\u016bdusiam \u017emogui.<\/p>\n\n\n\n
Pareng\u0117 dr. Irena Lamsodien\u0117<\/strong><\/p>\n\n\n\n