Baland\u017eio 28 d., pirmadien\u012f, 21 val. Paduvos universitete vyksian\u010diame antrajame \u201eMusic Together\u201c koncert\u0173 ciklo renginyje, pavadintame \u201e\u0160iaur\u0117s \u0161viesa: \u0161iuolaikin\u0117s harmonijos ir balti\u0161kosios tradicijos\u201c, dalyvaus Paduvos universiteto \u201eConcentus Musicus Patavinus\u201c kamerinis choras, vadovaujamas Ignacio Vazzoler ir Vilniaus universiteto mergin\u0173 choras \u201eVirgo\u201c, vadovaujamas Rasos Gelgotien\u0117s.<\/p>\n\n\n\n
Bendro dviej\u0173 universitet\u0173 chor\u0173 koncerto reng\u0117jai kvies pasinerti \u012f atmosferinius \u0161iuolaikin\u0117s chorin\u0117s muzikos skambesius ir pa\u017einti gilias balti\u0161k\u0173j\u0173 tradicij\u0173 \u0161aknis. \u0160iuolaikini\u0173 kompozitori\u0173, toki\u0173 kaip \u0112riks E\u0161envalds ir Ivo Antognini, k\u016briniai tyrin\u0117ja naujas harmonines dimensijas, kurdami atmosfer\u0105, tarsi pakibusi\u0105 tarp \u017eem\u0117s ir dangaus. Tuo pat metu Mikalojaus Konstantino \u010ciurlionio ir Leonido Abario k\u016briniai atgaivins sen\u0105sias Lietuvos melodijas, supindami liaudies dainas su garsiniais peiza\u017eais, primenan\u010diais nepaliest\u0105 Baltijos \u0161ali\u0173 gamt\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Koncertas vyks garsiojoje Mil\u017ein\u0173 sal\u0117je (it.\u00a0Sala dei Giganti), esan\u010dioje Paduvos universiteto Liviano r\u016bm\u0173 (it.\u00a0Palazzo Liviano) pastate. \u0160i didinga sal\u0117 taip pavadinta d\u0117l \u012fsp\u016bding\u0173 fresk\u0173, vaizduojan\u010di\u0173 Romos didvyrius ir \u017eymius Paduvos literatus, yra ne tik istorinis architekt\u016bros perlas, bet ir gyvas kult\u016bros bei mokslo simbolis.<\/p>\n\n\n\n
Kiekvienas fresk\u0173 pot\u0117pis pasakoja apie \u017emogaus dvasios didyb\u0119, o sal\u0117s erdv\u0117, kadaise tarnavusi kaip universiteto biblioteka, dabar yra koncert\u0173, konferencij\u0173 ir kult\u016brini\u0173 susitikim\u0173 vieta. \u201eLankydamasis ar koncertuodamas \u0161ioje sal\u0117je jauti ne tik istorijos dvelksm\u0105, bet ir pa\u010di\u0105 Paduvos universiteto dvasi\u0105 \u2013 am\u017ein\u0105 laisv\u0117s, k\u016brybos ir \u017eini\u0173 siek\u012f\u201c, \u2013 sak\u0117 \u201eVirgo\u201c meno vadov\u0117 ir vyriausioji dirigent\u0117 R. Gelgotien\u0117.<\/p>\n\n\n\n
VU mergin\u0173 choras \u201eVirgo\u201c, \u012fkurtas 1980 m., yra vienas geriausi\u0173 \u0161alies moter\u0173 chor\u0173 \u2013 2023 m. suaugusi\u0173j\u0173 chor\u0173 konkurse laim\u0117j\u0119s I viet\u0105 tapo geriausiu moter\u0173 choru Lietuvoje. Peln\u0119s daugyb\u0119 tarptautini\u0173 apdovanojim\u0173, \u201eVirgo\u201c koncertavo net keturiuose \u017eemynuose \u2013 daugelyje Europos \u0161ali\u0173, taip pat JAV, Kanadoje, Meksikoje, Kuboje, Brazilijoje, Argentinoje, Urugvajuje ir tolimojoje Japonijoje. Choro repertuaras apima k\u016brinius nuo ankstyvojo renesanso iki v\u0117lyvojo romantizmo, daug d\u0117mesio skiriant lietuvi\u0161kai muzikai ir \u0161iuolaikiniams opusams. Kolektyvas taip pat dalyvauja avangardinio meno performansuose.<\/p>\n\n\n\n
Paduvos ir Vilniaus universitet\u0173 kult\u016brinis bendradarbiavimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n Vilniaus universiteto (VU) chor\u0173 ir Paduvos universiteto chor\u0173 bendradarbiavimas u\u017esimezg\u0117 palyginti neseniai, ta\u010diau per pastaruosius metus pl\u0117tojosi intensyviai. \u0160\u012f kult\u016brin\u012f bendradarbiavim\u0105 per Europos universitetin\u012f tinkl\u0105 \u201eArqus\u201c iniciavo VU chor\u0173 vadov\u0117 Rasa Gelgotien\u0117. Pirmieji kontaktai buvo u\u017emegzti, kai ji su chor\u0173 \u201eGaudeamus\u201c ir \u201ePro musica\u201c chormeisteriu Ignu Garla 2022 m. vasario m\u0117nes\u012f lank\u0117si Paduvos universitete ir ten susipa\u017eino su \u0161io Italijos universiteto chorais bei j\u0173 vadovu, steb\u0117jo repeticijas, gilinosi \u012f choro darbo metodik\u0105.<\/p>\n\n\n\n 2022 metais Paduvos universitetas \u0161vent\u0117 savo 800-\u0105j\u0105 \u012fsteigimo sukakt\u012f, tod\u0117l skirtingu metu \u012f \u012fvairias i\u0161kilmes vyko net du Vilniaus universiteto chorai. 2022 m. bir\u017eel\u012f VU \u201eGaudeamus\u201c kartu su Paduvos universiteto chorais atliko L. Cherubini \u201eRequiem\u201c, o t\u0173 pa\u010di\u0173 met\u0173 rugs\u0117j\u012f Paduvoje lank\u0117si VU \u201ePro musica\u201c ir su vietos chorais koncerte pristat\u0117 L. van Bethoveno Fantazij\u0105 fortepijonui, solistams, chorui ir orkestrui.<\/p>\n\n\n\n 2024 m. baland\u012f VU Kult\u016bros centro chorai sulauk\u0117 sve\u010dio i\u0161 Paduvos universiteto \u2013 choro dirigento Ignacio Vazzoler. Vizito metu jis ved\u0117 meistri\u0161kumo pamokas VU chorams \u201eVirgo\u201c ir \u201eGaudeamus\u201c. Dirigentas dirbo su choristais, tobulindamas Giuseppe Verdi k\u016brin\u012f \u201eGiesm\u0117 Mergelei Marijai\u201c (it.\u00a0Laudi alla Vergine Maria), kuris buvo paruo\u0161tas pernyk\u0161\u010dio VU chor\u0173 sezono u\u017edarymo koncertui \u0160v. Jon\u0173 ba\u017eny\u010dioje. Ignacio Vazzoler, kaip itali\u0161ko\u00a0bel canto\u00a0vokalo ekspertas, taip pat ved\u0117 balso lavinimo pratybas, kurios praturtino chorist\u0173 techninius dainavimo \u012fg\u016bd\u017eius.<\/p>\n\n\n\n 2024 m. gegu\u017e\u0119 VU chor\u0173 vadov\u0117 R. Gelgotien\u0117 ir chormeisteris I. Garla per \u201eArqus\u201c mobilumo program\u0105 lank\u0117si Paduvos universitete, kur ved\u0117 repeticijas ir tobulino G. Faur\u00e9 \u201eRequiem\u201c bei K.\u00a0Jenkinso \u201eMi\u0161i\u0173 u\u017e taik\u0105\u201c (en.\u00a0A\u00a0Mass for Peace) atlikim\u0105. O t\u0173 pa\u010di\u0173 met\u0173 \u201eKlasik\u0105 visiems\u201c projekte Vilniuje, kuriame ir skamb\u0117jo pastarasis k\u016brinys, dalyvavo b\u016brys Paduvos universiteto chor\u0173 nari\u0173.<\/p>\n\n\n\n Abu universitetai, puosel\u0117dami gilias akademines ir kult\u016brines tradicijas, siekia per chor\u0173 bendradarbiavim\u0105 skatinti tarptautin\u012f dialog\u0105, dalintis patirtimi ir glaudinti bendrus dviej\u0173 institucij\u0173 ry\u0161ius. Ateityje galima tik\u0117tis daugiau bendr\u0173 koncert\u0173, muzikini\u0173 projekt\u0173 ar meistri\u0161kumo kurs\u0173, kurie dar labiau suartins abu universitetus.<\/p>\n\n\n\n Vilniaus ir Paduvos universitet\u0173 chor\u0173 bendradarbiavimas \u012fgyvendinamas per Europos universitet\u0173 aljans\u0105 \u201eArqus\u201c, vienijant\u012f devynis universitetus: Granados (Ispanija), Graco (Austrija), Leipcigo (Vokietija), Liono (Pranc\u016bzija), Meinuto (Airija), Minjo (Portugalija), Paduvos (Italija), Vilniaus (Lietuva) ir Vroclavo (Lenkija). Aljanso tikslas \u2013 pl\u0117tojant bendradarbiavim\u0105 pasinaudoti gausia universitet\u0173 nari\u0173 patirtimi, tvirtai integruoti aljanso nari\u0173 vykdomos politikos ir veiksm\u0173 planus, siekiant stiprinti \u0161vietim\u0105 tarp aktyviai \u0161ioje veikloje dalyvaujan\u010di\u0173 Europos ir pasaulio pilie\u010di\u0173, galin\u010di\u0173 ir norin\u010di\u0173 prisid\u0117ti kuriant daugiakult\u016brin\u0119, daugiakalb\u0119 ir \u012ftrauki\u0105 Europ\u0105, kuri b\u016bt\u0173 atvira pasauliui, didinti ir tobulinti universitet\u0173 partneri\u0173 bendrus mokslini\u0173 tyrim\u0173 paj\u0117gumus ir geriau reaguoti \u012f did\u017eiuosius XXI\u00a0a. visuomen\u0117s i\u0161\u0161\u016bkius Europoje ir u\u017e jos rib\u0173.<\/p>\n\n\n\n Istoriniai ry\u0161iai su Lietuva<\/strong><\/p>\n\n\n\n Paduvos universitetas, viena seniausi\u0173 auk\u0161tojo mokslo institucij\u0173 Europoje, kuri\u0105 1222 m. \u012fsteig\u0117 i\u0161 Bolonijos universiteto pasitrauk\u0119 d\u0117stytojai ir studentai, siekdami universitetin\u0117s laisv\u0117s ir privilegij\u0173. I\u0161 prad\u017ei\u0173 jame buvo d\u0117stoma teologija ir teis\u0117.<\/p>\n\n\n\n 1399 m. universitetas padalytas \u012f\u00a0Universitas Iuristarum\u00a0(civilin\u0117, kanon\u0173 teis\u0117 ir teologija) ir\u00a0Universitas Artistarum\u00a0(medicina, filosofija, gramatika, dialektika, retorika ir astronomija), 1813 m. abu universitetai sujungti.<\/p>\n\n\n\n 800 met\u0173 sukakties proga buvo restauruota reprezentacin\u0117 Keturiasde\u0161imties sal\u0117 (it.\u00a0Sala dei Quaranta). Ji taip vadinama d\u0117l joje eksponuojam\u0173 keturiasde\u0161imties garsiausi\u0173 universiteto student\u0173 u\u017esienie\u010di\u0173 portret\u0173, 1942 m. nutapyt\u0173 Gian Giacomo dal Forno (1909\u20131989).<\/p>\n\n\n\n Min\u0117toje Keturiasde\u0161imties sal\u0117je tarp garsi\u0173 medik\u0173, diplomat\u0173, literat\u0173, filosof\u0173 net i\u0161 24 Europos \u0161ali\u0173 portret\u0173, randame ir dvi Lietuvai itin svarbias asmenybes. Tai knyg\u0173 leidybos LDK pradininkas Pranci\u0161kus Skorina (gim\u0117 prie\u0161 1490 \u2013 mir\u0117 prie\u0161 1552), 1512 m. Paduvos universitete apsigyn\u0119s medicinos moksl\u0173 daktaro laipsn\u012f. Ir Lenkijos karalius bei LDK didysis kunigaik\u0161tis Steponas Batoras (1533\u20131586). Apie jo studijas Paduvos universitete bylojan\u010di\u0173 ai\u0161ki\u0173 \u012frodym\u0173 nei\u0161liko, ta\u010diau \u017einoma, kad 1549 m. jis tikrai lank\u0117si Paduvoje. S. Batoras, Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos valdovas, be kit\u0173 svarbi\u0173 nuopeln\u0173 suvaidino svarb\u0173 vaidmen\u012f pertvarkant Vilniaus j\u0117zuit\u0173 kolegij\u0105 \u012f Vilniaus universitet\u0105.<\/p>\n\n\n\n Paduvos universiteto studentai i\u0161 Lietuvos<\/strong><\/p>\n\n\n\n Paduvos universitete studijavo nema\u017eai jaunuoli\u0173 i\u0161 Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s. Visuotin\u0117s lietuvi\u0173 enciklopedijos duomenimis, XVI a. j\u0173 b\u016bta 20, o XVII a. \u2013\u00a0net 30. Tarp j\u0173 tokie gars\u016bs LDK veik\u0117jai, kaip\u00a0J.\u00a0Abramavi\u010dius,\u00a0J.\u00a0K.\u00a0Chodkevi\u010dius,\u00a0M.\u00a0K.\u00a0Radvila Na\u0161lait\u0117lis,\u00a0K.\u00a0L.\u00a0Sapiega, Lenkijos ir Lietuvos Valstyb\u0117s valdovai\u00a0S.\u00a0Batoras,\u00a0J.\u00a0Sobieskis\u00a0(j\u0173 skulpt\u016br\u0173 paminklai puo\u0161ia did\u017eiausi\u0105 Paduvos miesto aik\u0161t\u0119\u00a0Prato della Valle.\u00a0\u017demai\u010di\u0173 vyskupas J.\u00a0Petkevi\u010dius Petk\u016bnas, Vilniaus vyskupas\u00a0E.\u00a0Valavi\u010dius, jau min\u0117tas spaudos pradininkas Lietuvoje\u00a0P.\u00a0Skorina, ispan\u0173 kilm\u0117s Lietuvos poetas ir teisininkas\u00a0P.\u00a0Roizijus, kompozitorius\u00a0K.\u00a0S.\u00a0Rudamina Duseti\u0161kis. 1607\u20131745 LDK Paduvos universiteto student\u0173 brolijai priklaus\u0117 ir \u0160v.\u00a0Stanislovo koply\u010dia \u0160v.\u00a0Antano bazilikoje Paduvoje. Universiteto galerijos lubos ir sienos papuo\u0161tos LDK didik\u0173 herbais.<\/p>\n\n\n\n \u0160iandien \u0161imtme\u010dius siekiantys istoriniai ry\u0161iai tarp Lietuvos ir Paduvos universiteto atgimsta per gyv\u0105 kult\u016brin\u012f bendradarbiavim\u0105. Kaip kadaise Paduvos auditorijose skamb\u0117jo lietuvi\u0173 student\u0173 balsai, taip dabar \u0161io universiteto sal\u0117se nuaid\u0117s lietuvi\u0161kos chorin\u0117s muzikos garsai, \u012fprasmindami sen\u0105sias tradicijas nauju, muzika kalban\u010diu dialogu. Tai ne tik pagarba praei\u010diai, bet ir gyvas pa\u017eadas atei\u010diai \u2013 t\u0119sti akademinius ir kult\u016brinius mainus, kurie stiprina ne tik universitet\u0173, bet ir taut\u0173 bendryst\u0119.<\/p>\n\n\n\n Nuotraukoje:<\/strong> centre\u00a0– Ignacio Vazzoler, Paduvos universiteto \u201eConcentus Musicus Patavinus\u201c kamerinio choro vadovas, su \u201eVirgo\u201c choru<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Baland\u017eio 28 d., pirmadien\u012f, 21 val. Paduvos universitete vyksian\u010diame antrajame \u201eMusic Together\u201c koncert\u0173 ciklo renginyje, pavadintame \u201e\u0160iaur\u0117s \u0161viesa: \u0161iuolaikin\u0117s harmonijos ir balti\u0161kosios tradicijos\u201c, dalyvaus Paduvos universiteto \u201eConcentus Musicus Patavinus\u201c kamerinis… <\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":6454,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[3],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6451"}],"collection":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6451"}],"version-history":[{"count":7,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6451\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":6460,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6451\/revisions\/6460"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6454"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6451"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6451"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6451"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}