{"id":6461,"date":"2025-04-28T08:14:27","date_gmt":"2025-04-28T08:14:27","guid":{"rendered":"https:\/\/choras.lt\/?p=6461"},"modified":"2025-04-28T08:14:30","modified_gmt":"2025-04-28T08:14:30","slug":"rezisierius-hugo-de-ana-klasikinio-irmodernaus-operos-pastatymo-savokos-man-neegzistuoja","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/2025\/04\/28\/rezisierius-hugo-de-ana-klasikinio-irmodernaus-operos-pastatymo-savokos-man-neegzistuoja\/","title":{"rendered":"Re\u017eisierius Hugo De Ana: \u201eKlasikinio irmodernaus operos pastatymo s\u0105vokos man neegzistuoja\u201c"},"content":{"rendered":"\n<p>Neseniai Lietuvoje vie\u0161\u0117jo argentinie\u010di\u0173 re\u017eisierius Hugo De Ana, gegu\u017e\u0119 prad\u0117siantis intensyvias Amilcare\u2018s Ponchielli operos \u201eLietuviai\u201c repeticijas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Gerai Lietuvoje \u017einomos operos premjera rugs\u0117jo 5-\u0105j\u0105 atidarys nauj\u0105j\u012f LNOBT sezon\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>Hugo De Ana bus ne tik \u201eLietuvi\u0173\u201c pastatymo re\u017eisierius, bet ir jo scenografijos bei kostium\u0173 dailininkas, taigi \u2013 kone vienvaldis b\u016bsimos premjeros vizualiojo plano autorius. Ir tai nestebina, nes \u0161is k\u016br\u0117jas savo karjer\u0105 prad\u0117jo b\u016btent kaip teatro dailininkas. Gim\u0119s Buenos Air\u0117se 1949 m., gimtajame mieste baig\u0117 vizuali\u0173j\u0173 men\u0173 studijas ir kur\u012f laik\u0105 pats d\u0117st\u0117 tame pa\u010diame universitete. V\u0117liau \u012fsidarbino garsiajame Teatro Col\u00f3n, kuriame tapo scenografijos vadovu.<\/p>\n\n\n\n<p>Netrukus prad\u0117jo bendradarbiauti su Madrido Teatro de la Zarzuela, Barselonos Gran Teatre del Liceu ir kitais Europos operos teatrais. Kaip re\u017eisierius, scenografas ir kostium\u0173 dailininkas suk\u016br\u0117 daugiau kaip 60 pastatym\u0173. Hugo De Ana gavo daugyb\u0119 apdovanojim\u0173 u\u017e savo meninius pasiekimus. Tarp j\u0173 \u2013 du Franco Abbiati muzikos kritik\u0173 apdovanojimai ir du Geriausio re\u017eisieriaus prizai, pelnyti pasauliniuose Operos apdovanojimuose.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>\u201eLietuvi\u0173\u201c pastatymui id\u0117jas brandinote jau seniai, ateina j\u0173 \u012fgyvendinimo laikas. K\u0105 \u012fdomaus atradote, gilindamasis \u012f \u0161ios operos istorij\u0105?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Opera \u201eLietuviai\u201c gim\u0117 1874 m. \u2013 tuo laikotarpiu, kai Amilcare\u2018s Ponchielli vardas muzikos pasaulyje tebebuvo naujas atradimas. Kompozitorius, v\u0117liau tap\u0119s Pietro Mascagni ir Giacomo Puccini d\u0117stytoju Milano konservatorijoje, savo ruo\u017etu yra priskiriamas Giuseppe\u2018s Verdi operos mokyklai. Ta\u010diau jo k\u016bryboje esama ir \u012fdomi\u0173, naujumo \u012fne\u0161an\u010di\u0173 muzikini\u0173 detali\u0173. Galima teigti, kad A. Ponchielli savo k\u016brybos stiliumi priart\u0117ja prie pranc\u016bzi\u0161kojo grand op\u00e9ra (did\u017eiosios operos) \u017eanro.<\/p>\n\n\n\n<p>\u201eLietuvi\u0173\u201c libreto autorius Antonio Ghislanzoni yra ir G. Verdi operos \u201eAida&#8221; libreto autorius. Kompozitoriui A. Ponchielli jis suk\u016br\u0117 siu\u017eeto strukt\u016br\u0105, itin primenan\u010di\u0105 \u201eAid\u0105&#8221; ar netgi \u201eDon Karl\u0105&#8221;. Ta\u010diau tur\u0117kime omenyje, kad \u201eLietuvi\u0173\u201c libretas atsirado i\u0161 Adomo Mickevi\u010diaus poemos \u201eKonradas Valenrodas&#8221;. \u0160ios poemos herojus yra dvigubas i\u0161davikas: jis i\u0161duoda sav\u0105j\u0105 lietuvi\u0173 taut\u0105, kad \u012fsiliet\u0173 \u012f Vokie\u010di\u0173 ordin\u0105, o tada tapt\u0173 Lietuvos i\u0161laisvintoju. \u0160itaip jis i\u0161duoda du kartus. \u012edomu tyrin\u0117ti Konrad\u0105 Valenrod\u0105, kuris visko atsisako aps\u0117stas minties apie laisv\u0119. Ta\u010diau atsisakydamas visko, kartu atsisako ir sav\u0119s, o galop nusi\u017eudo. Galima sakyti, tai postromantizmo herojus, tik labiau neigiamas.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Kaip gal\u0117tum\u0117te apib\u016bdinti operos persona\u017eus?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Turime suprasti, kad operos persona\u017eai n\u0117ra reali\u0173 istorini\u0173 asmenybi\u0173 \u012fk\u016bnijimai. Tai n\u0117ra drama tiesiogine prasme. Taip, \u010dia yra ir duet\u0173, ir arij\u0173, kaip visose did\u017eiosiose operose. Bet svarbiausia tai, kad persona\u017eai \u010dia veikia labiau kaip simboliai, archetipai: ir Vitoldas \u2013 lietuvi\u0173 i\u0161davikas, ir stiprusis Albanis, ir kovotojas Arnoldas, ir Aldona \u2013 santuokin\u0117s meil\u0117s bei pareigos savo vyrui ir t\u0117vynei simbolis. Aldona i\u0161 ties\u0173 ir yra pagrindinis operos persona\u017eas: nepamir\u0161kime, kad vienu metu nor\u0117ta pavadinti \u0161i\u0105 oper\u0105 \u201eAldona&#8221;.<\/p>\n\n\n\n<p>Operoje \u201eLietuviai\u201c yra dar vienas esminis persona\u017eas \u2013 tai tauta. Taut\u0105 vaizduoja choras. \u0160iame k\u016brinyje religijos ir vald\u017eios prie\u0161prie\u0161a n\u0117ra taip akivaizd\u017eiai i\u0161ry\u0161kinta, kaip G. Verdi operose \u201eAida&#8221; ar \u201eDon Karlas&#8221;, bet vis d\u0117lto ji yra. Religija \u010dia juntama kaip ka\u017ekas i\u0161 auk\u0161\u010diau, kas visk\u0105 valdo. Operos finale \u012fvyksta labai \u012fdomus dalykas: pasigirsta vilisi\u0173 balsai. Galima klausti, kuo \u010dia d\u0117tos vilis\u0117s, juk tai n\u0117ra fantastin\u0117 istorija. Bet jos simbolizuoja siel\u0105 tautos, kuriai reikia jaustis mylimai ir laisvai. Tuo \u0161ios operos finalas ir gra\u017eus.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>LNOBT kuriamas pastatymas savo vizualiais sprendimais bus labiau tradicinis ar modernus?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>M\u016bs\u0173 kuriamo spektaklio ne\u012fmanoma priskirti klasikinei arba moderniai versijai \u2013 man tokios s\u0105vokos neegzistuoja. Pastatymas turi tiesiog tarnauti muzikai. Scenografija bus labai paprasta: erdv\u0117je \u017eaid\u017eiama su veidrod\u017eiais, su vaizdo projekcijomis. Pastarosios atsiranda tik tam tikru momentu, kai veiksmas pakyla iki dramati\u0161kos kulminacijos. Bet i\u0161 esm\u0117s erdv\u0117 bus abstrakti, nes tik tokioje publika gali geriausiai atpa\u017einti simbolius, kuriuos mums svarbu atskleisti. \u017di\u016brovams neb\u016btina rodyti atpa\u017e\u012fstam\u0173 viet\u0173, kad jie suprast\u0173 kan\u010dios ir karo reik\u0161m\u0119. Neb\u016btina pernelyg realisti\u0161kai vaizduoti to, k\u0105 kasdien gali matyti monitoriuose ar televizoriuose.<\/p>\n\n\n\n<p>Labai \u012fdomu dirbti prie \u0161ios operos, kuri ir man pa\u010diam buvo visi\u0161kai nauja. Juk A. Ponchielli pa\u017e\u012fstame vis\u0173 pirma kaip \u201eD\u017eokondos&#8221; kompozitori\u0173 \u2013 tai vienintel\u0117 jo opera, i\u0161likusi pasaulio operos repertuaruose. J\u016bs\u0173 \u0161alyje \u201eLietuviai\u201c jau yra tap\u0119 tautiniu simboliu. Bet manau, kad ir kitiems der\u0117t\u0173 \u0161i\u0105 A. Ponchielli oper\u0105 atrasti, nes tai be galo \u012fdomus devyniolikto am\u017eiaus k\u016brinys.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-center\"><strong>Martyno Aleksos nuotr.<\/strong><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Neseniai Lietuvoje vie\u0161\u0117jo argentinie\u010di\u0173 re\u017eisierius Hugo De Ana, gegu\u017e\u0119 prad\u0117siantis intensyvias Amilcare\u2018s Ponchielli operos \u201eLietuviai\u201c repeticijas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Gerai Lietuvoje \u017einomos operos premjera rugs\u0117jo 5-\u0105j\u0105 atidarys&hellip; <\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":6463,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6461"}],"collection":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6461"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6461\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":6466,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6461\/revisions\/6466"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6463"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6461"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6461"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6461"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}