Nauj\u0105j\u012f Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro sezon\u0105 rugs\u0117jo 5 d. atidarys devyniolikto am\u017eiaus ital\u0173 kompozitoriaus Amilcare\u2018s Ponchielli operos \u201eLietuviai\u201c premjera. K\u016brinys, kurio libreto pagrindu buvo pasirinkta Adomo Mickevi\u010diaus poema \u201eKonradas Valenrodas\u201c, pasakoja apie ry\u017etingas ir pasiaukojan\u010dias lietuvi\u0173 kovas u\u017e laisv\u0119.<\/p>\n\n\n\n
\u0160iandien Lietuva, kaip ir aplinkin\u0117s Europos \u0161alys, v\u0117l susiduria su geopolitine \u012ftampa. Dar 2023 m. LNOBT pasira\u0161\u0117 bendradarbiavimo sutart\u012f su Lietuvos gynybos, kult\u016bros i\u0161 \u0161vietimo asociacija (LGK\u0160A), kurios tikslas \u2013 prisid\u0117ti prie valstyb\u0117s saugumo, jos pamat\u0173 stiprinimo per \u0161alies karininkijos kult\u016brin\u012f \u0161vietim\u0105, b\u016bsim\u0173j\u0173 kari\u0173 ir karinink\u0173 edukacij\u0105, glaudesnio ry\u0161io su visuomene mezgim\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Apie tai, kaip opera \u201eLietuviai\u201c, o \u017evelgiant pla\u010diau \u2013 ir visas Lietuvos kult\u016bros sektorius gali pasitarnauti ugdant lietuvi\u0173 tautos patriotin\u0119 dvasi\u0105, mintimis pakviet\u0117me pasidalinti LGK\u0160A viceprezident\u0105 prof. Eugenij\u0173 Laurinait\u012f.<\/p>\n\n\n\n
Gerbiamas profesoriau, ar gal\u0117tum\u0117te trumpai apib\u016bdinti, kaip kito patrioti\u0161kumo ideal\u0173 vaidmuo ir svarba \u0161iuolaikin\u0117je, neretai materialioms vertyb\u0117ms pirmenyb\u0119 teikian\u010dioje visuomen\u0117je?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Per pastaruosius \u0161imt\u0105 met\u0173 patriotini\u0173 ideal\u0173 vaidmuo kasdieniame \u017emoni\u0173 gyvenime tikrai pakito. Pavyzd\u017eiui, 1918\u20131920 m., Lietuvai kovojant u\u017e savo nepriklausomyb\u0119, patrioti\u0161kumo tikrai pakako \u2013 tiesa, jis buvo paremtas ne vien idealais, o ir materialiais interesais, nes \u017emon\u0117ms u\u017e kov\u0105 buvo \u017eadama \u017eem\u0117, kuri lietuviui visada buvo svarbus dalykas.<\/p>\n\n\n\n Mums dabar niekas nieko, i\u0161skyrus pa\u010di\u0105 laisv\u0119, pa\u017ead\u0117ti negali. Tai rei\u0161kia, kad \u017emon\u0117ms turi r\u016bp\u0117ti, kiek \u0161alis, u\u017e kuri\u0105 jie ruo\u0161iasi kovoti, atitinka j\u0173 l\u016bkes\u010dius ir \u012fsivaizdavim\u0105, kokia tur\u0117t\u0173 b\u016bti valstyb\u0117, kurioje jiems nor\u0117t\u0173si gyventi.<\/p>\n\n\n\n Per tris su puse nepriklausomyb\u0117s de\u0161imtme\u010di\u0173 m\u016bs\u0173 gyvenimo kokyb\u0117 ir jo materialinis lygis smarkiai pager\u0117jo. Bet ar tai padidino \u017emoni\u0173 patrioti\u0161kum\u0105 ir nor\u0105 u\u017e \u0161it\u0105 valstyb\u0119 kovoti \u2013 yra didelis klausimas. Ties\u0105 sakant, tokiai prielaidai pagr\u012fsti reik\u0117t\u0173 mokslini\u0173 tyrim\u0173, atskleid\u017eian\u010di\u0173, koks i\u0161 ties\u0173 dabar yra tas patrioti\u0161kumo lygis.<\/p>\n\n\n\n Kiek kult\u016bra turi gali\u0173 padedant ugdyti patriotines nuostatas? Ar ji paj\u0117gi keisti \u017emoni\u0173 pasirinkimus?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Kas pad\u0117s apsispr\u0119sti kiekvienam individualiam \u017emogui \u2013 labai sunku pasakyti. Da\u017enai apsisprendimas b\u016bna akimirkos reikalas, kuriam \u017emogus br\u0119sta ilgai viduje abejodamas. Kai ateina momentas, reikalaujantis pasakyti \u201etaip\u201c arba \u201ene\u201c, kartais nulemia visai netik\u0117ti, ne\u017eym\u016bs motyvai ar pavyzd\u017eiai. Ir a\u0161 galvoju, kad operoje \u201eLietuviai\u201c rodomi pasiaukojantys kovotojai gali ka\u017ek\u0105 \u012fkv\u0117pti, priartinti t\u0105 apsisprendim\u0105.<\/p>\n\n\n\n Postmoderni pastar\u0173j\u0173 de\u0161imtme\u010di\u0173 visuomen\u0117 apskritai suma\u017eino vertybi\u0173 vaidmen\u012f pasirenkant m\u016bs\u0173 gyvenimo keli\u0105. Galioja nuostatos, kad kiekvienas turi teis\u0119 \u012f savo asmenin\u0119 nuomon\u0119 ir \u0161iai nuomonei niekas niekaip negali daryti \u012ftakos. Modifikuojamas \u017emogus yra laisvas, nepaisant to, kad tos laisv\u0117s pasirei\u0161kimai da\u017enai b\u016bna keisti arba net skandalingi.<\/p>\n\n\n\n Tod\u0117l galvo\u010diau, kad kult\u016bros pavyzd\u017eiai anks\u010diau dar\u0117 didesn\u0119 \u012ftak\u0105 \u017emoni\u0173 vertyb\u0117ms ir nuostatoms, nei daro dabar, kai \u0161iuos pavyzd\u017eius mes suvokiame tik kaip dar vien\u0105 nuomon\u0119 ir k\u016br\u0117j\u0173 po\u017ei\u016brio rai\u0161k\u0105, o ne sektin\u0105 vertybi\u0173 rinkin\u012f. \u0160iandien \u017emon\u0117s pavyzd\u017ei\u0173 sau ie\u0161ko ne mene ir kult\u016broje, o steb\u0117dami, kas grei\u010diau ir patogiau \u012fsitaiso aplinkiniame gyvenime. Menin\u0117s k\u016brybos teikiami herojai mums atrodo pernelyg svetimi, tolimi ir nereal\u016bs. Tam, kad visuomen\u0117 ka\u017ekuo sekt\u0173, jai reikia tikr\u0173, gyv\u0173 lyderi\u0173, kuriuos b\u016bt\u0173 verta sekti.<\/p>\n\n\n\n Gal \u0161iuolaikinis menas, jausdamas did\u0117jan\u010di\u0105 auditorijos nuomoni\u0173 poliarizacij\u0105, netgi nebando imtis sud\u0117tingos misijos ie\u0161koti heroj\u0173? Antiherojai vis dar gerokai populiaresni\u2026<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u0160i\u0105 tendencij\u0105 dar dvide\u0161imto am\u017eiaus viduryje \u012fved\u0117 ir pama\u017eu sustiprino Holivudas. \u017dmon\u0117s, ie\u0161kantys vis nauj\u0173 sukr\u0117tim\u0173, buvo viliojami \u012f kino teatrus demonstruojant jiems nusikalt\u0117li\u0161ko elgesio pavyzd\u017eius ir pra\u017e\u016btingas aistras. Nes kasdienis gyvenimas su tradicin\u0117mis vertyb\u0117mis n\u0117ra toks u\u017edegantis, jis tarsi \u201esavaime suprantamas\u201c.<\/p>\n\n\n\n Bet i\u0161 tikr\u0173j\u0173 jis n\u0117ra savaime suprantamas, ir, mano manymu, meno \u017emon\u0117s tur\u0117t\u0173 stengtis atskleisti, kaip sunku i\u0161laikyti paprastas gyvenimi\u0161kas vertybes \u0161iame sud\u0117tingame ir nenusp\u0117jamame pasaulyje, skatinan\u010diame nerimo ir netikrumo jausm\u0105. Mes nebe\u017einome, kaip numatyti ateit\u012f, kuri m\u016bs\u0173 laukia.<\/p>\n\n\n\n \u201eLietuviai\u201c \u2013 vienintel\u0117 klasikin\u0117 opera, netgi savuoju pavadinimu dedikuota konkre\u010diai tautai. Kaip manote, u\u017e k\u0105 mums, lietuviams, teko tokia garb\u0117?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Italija yra operos meno gimtin\u0117, tad ir ital\u0173 k\u016bryba operos pasaulyje itin vertinama \u2013 ne tik d\u0117l savo muzikin\u0117s kokyb\u0117s, bet ir d\u0117l nei\u0161vengiamo atspaudo j\u0173 vertybi\u0173, atskleid\u017eiam\u0173 operose, nepaisant to, kad ital\u0173 k\u016br\u0117jai jose vaizdavo pa\u010dius \u012fvairiausius am\u017eius ir pasaulio kra\u0161tus. Veikiausiai per savo pa\u010di\u0173 visuomen\u0119 jie ne visuomet gal\u0117davo taip ai\u0161kiai ir \u012ftikinan\u010diai perteikti norimas gyvenimo situacijas. Nuk\u0117lus veiksm\u0105 \u012f tolim\u0105 Europos pakra\u0161t\u012f, kokiu devynioliktame am\u017eiuje italams ir atrod\u0117 Lietuva, buvo galima laisviau interpretuoti vaizduojamo siu\u017eeto aplinkybes. Tad Lietuvos istorijos pasakojimo pasirinkim\u0105 itali\u0161kos operos siu\u017eetui a\u0161 labiau vertin\u010diau kaip menin\u0119 priemon\u0119, o ne tiksling\u0105 lietuvi\u0173 tautos i\u0161auk\u0161tinim\u0105.<\/p>\n\n\n\n Savame laike ir savoje tautoje sud\u0117tingiau \u012f\u017evelgti herojus? Papras\u010diau idealizuoti tolimus ir menkai pa\u017e\u012fstamus dalykus?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Suprantama, \u201esufabrikuoto vaizdo\u201c istorijos lengviau pasiduoda idealizavimui. Publikai jos atrodo teisingesn\u0117s ir tikrovi\u0161kesn\u0117s. Bet, manau, norime to ar nenorime, mes galime atsidurti pasirinkimo situacijoje, kada reik\u0117s nuspr\u0119sti, o k\u0105 gi darysime Dien\u0105 X, apie kuri\u0105 dabar taip da\u017enai kalbame. Ir menininkams laikas pademonstruoti savo pozicij\u0105, parodyti, kaip jie mato, kas m\u016bs\u0173 gimtajame kra\u0161te su jo politiniu ir kult\u016briniu susiskaldymu vis d\u0117lto yra pamatin\u0117s vertyb\u0117s, kuri\u0173 negalima nei parduoti, nei pakeisti ka\u017ekuo kitu.<\/p>\n\n\n\n A\u0161 manau, kad m\u016bs\u0173 laisv\u0117 ir nepriklausomyb\u0117 ir yra tos pamatin\u0117s vertyb\u0117s, ant kuri\u0173 stovi m\u016bs\u0173 tauta. Prie\u0161ingu atveju tautos tiesiog nebelieka.<\/p>\n\n\n\n \u0160iandien Lietuva \u2013 kataliki\u0161kas kra\u0161tas, kuriame, kalbant apie b\u016btinyb\u0119 ruo\u0161tis ginkluotai kovai, prisimenamas ir Penktasis Dievo \u012fsakymas \u201eNe\u017eudyk\u201c. Kaip tikin\u010diam \u017emogui spr\u0119sti \u0161\u012f vidin\u012f konflikt\u0105?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Tai \u2013 sud\u0117tinga, nes Dekalogo nuostatas daugelis i\u0161 savo \u0161eimos perimame dar vaikyst\u0117je. Tuo pa\u010diu netur\u0117tume pamir\u0161ti, kad pati Katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia laimindavo savo karius, siun\u010diamus \u012f kruvinus \u017eygius \u2013 kad ir tuos pa\u010dius Kry\u017eiaus \u017eygius, vaizduojamus operoje \u201eLietuviai\u201c. Kry\u017eiuo\u010diai po Kristaus meil\u0117s v\u0117liava b\u016bdavo netgi labai \u017eiaur\u016bs ir negailestingi tiems, kurie j\u0173 atne\u0161tojo \u201eg\u0117rio\u201c nenor\u0117davo taip paprastai priimti.<\/p>\n\n\n\n Pana\u0161i\u0173 prie\u0161taravim\u0173 istorijoje b\u016bta daug. Lietuvis su savo lietuvi\u0173 kalba savoje Lietuvoje daug am\u017ei\u0173 netur\u0117jo jokios \u012ftakos ir galios, ir tai i\u0161mok\u0117 j\u012f prisitaikyti. \u0160is fenomenas iki \u0161iol n\u0117ra visai numir\u0119s. <\/p>\n\n\n\n Kaip tai atsiliepia mums \u0161iandien, gr\u0117sm\u0117s akivaizdoje? Ar prisitaikymo fenomenas lemia \u012fsivaizdavim\u0105, kad nuo art\u0117jan\u010dios geopolitin\u0117s audros \u012fmanoma tiesiog pasisl\u0117pti, i\u0161b\u016bti, i\u0161laukti?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Labai ger\u0105 pamok\u0105, kurios negalima u\u017emir\u0161ti, mums dav\u0117 suomiai, 1938 m. apsigyn\u0119 nuo rus\u0173 puolimo: kai visa suomi\u0173 tauta stojo ginti savo t\u0117vyn\u0117s, did\u017eiul\u0117s valstyb\u0117s bandymas u\u017eimti ma\u017e\u0105 baig\u0117si totaline nes\u0117kme. \u0160is pavyzdys \u012frodo, kad ir ma\u017eas karo lauke yra karys. Ir ma\u017ea tauta gali apsiginti.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Nauj\u0105j\u012f Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro sezon\u0105 rugs\u0117jo 5 d. atidarys devyniolikto am\u017eiaus ital\u0173 kompozitoriaus Amilcare\u2018s Ponchielli operos \u201eLietuviai\u201c premjera. K\u016brinys, kurio libreto pagrindu buvo pasirinkta Adomo Mickevi\u010diaus poema… <\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":6751,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[7],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6748"}],"collection":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6748"}],"version-history":[{"count":10,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6748\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":6777,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6748\/revisions\/6777"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6751"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6748"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6748"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6748"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}