Pats vasaros \u017eyd\u0117jimas – ilga vasaros diena sklidina \u0161viesos, \u017eolynai \u0161vie\u010dia vasarai keli\u0105, kur tik pasisuksi – visur stulbinantis spalv\u0173 ir atspalvi\u0173 gra\u017eumas… Vilniaus \u201eDobilas\u201c (vad. Ignas Garla, chormeisteris Domininkas Rama\u0161auskas, akompaniator\u0117 Vilma Pe\u010diukonyt\u0117) skuba \u012f Visagin\u0105, \u012f \u0161ventin\u012f Valstyb\u0117s dienos min\u0117jim\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Liepos 6-oji – tai ne tik prie\u0161 septynis \u0161imtme\u010dius vykusio kunigaik\u0161\u010dio Mindaugo kar\u016bnavimo karaliumi min\u0117jimas – istorinis m\u016bs\u0173 valstyb\u0117s gimtadienis, bet ir vis\u0173 pasklidusi\u0173 po pasaul\u012f lietuvi\u0173 bendryst\u0117s, meil\u0117s t\u0117vynei, giedant Vinco Kudirkos \u201eTauti\u0161k\u0105 giesm\u0119\u201c, vienyb\u0117s i\u0161rai\u0161ka. Tai diena, kurioje nebelieka sien\u0173, atstum\u0173 ar laiko juost\u0173, kai vienu metu milijonai lietuvi\u0173 susirink\u0119 vienyb\u0117s samb\u016brin taria tuos pa\u010dius brangius \u017eod\u017eius.<\/p>\n\n\n\n
Valstyb\u0117s dienos pamin\u0117jimui Visagino kult\u016bros centras ir Visagino savivaldyb\u0117 paruo\u0161\u0117 turining\u0105 \u0161ventin\u0119 program\u0105, kviet\u0117 visus prisiminti tautos istorines \u0161aknis, patirti malonius dvasinius i\u0161gyvenimus, bendryst\u0117s jausm\u0105 per muzik\u0105, buvim\u0105 kartu. D\u017eiugu buvo gird\u0117ti gana i\u0161sam\u0173 \u201eDobilo \u201c pristatym\u0105 visaginie\u010diams – rengini\u0173 organizator\u0117 Karolina Petrovskaja pasakojo apie choro koncertin\u0119 veikl\u0105, muzikin\u012f gyvenim\u0105. Sveikinimo \u017eod\u012f \u0161ia proga tar\u0117 Visagino savivaldyb\u0117s meras Erlandas Galaguz.<\/p>\n\n\n\n
Renginys prasid\u0117jo neoficialiu chorin\u0117s bendruomen\u0117s himnu – \u201eKur giria \u017ealiuoja\u201c (muzika Juozo Gudavi\u010diaus, \u017eod\u017eiai Jono Vanagai\u010dio). \u0160i i\u0161kilminga, i\u0161 Klaip\u0117dos kra\u0161to kilusi giesm\u0117 ir malda u\u017e t\u0117vyn\u0119 kvie\u010dia visus giedoti draug\u0117n \u012fvairiais balsais. Subtiliai ir ai\u0161kiai i\u0161rei\u0161kiama meil\u0117 Lietuvai, jos didybei vyr\u0173 balsais, \u0161velniai lyri\u0161kai \u0161alies gamt\u0105 apdainuoja moterys. \u017dinotina, kad \u0161io k\u016brinio \u017eod\u017ei\u0173 autoryst\u0117s kelias istorijos verpetuose k\u0117l\u0117 daug diskusij\u0173, buvo ilgas, vingiuotas ir labai painus. \u012esimintin\u0173 patir\u010di\u0173, maloni\u0173 prisiminim\u0173 suteik\u0117 lietuvi\u0161ko dokumentinio filmo \u201e\u0160vent\u0117\u201c per\u017ei\u016bra apie pra\u0117jusi\u0105 100-me\u010dio dain\u0173 \u0161vent\u0119 \u201eKad giria \u017ealiuot\u0173\u201c, kurioje skamb\u0117jo ir dobilie\u010di\u0173 balsai. Dain\u0173 \u0161vent\u0117se kolektyvas dalyvauja nuo \u012fsik\u016brimo, t.y nuo 1966 met\u0173.<\/p>\n\n\n\n
At\u0117jus i\u0161kilmingai valandai kartu su \u012f rengin\u012f susirinkusia Visagino bendruomene, su visais Lietuvos miest\u0173, miesteli\u0173 gyventoj\u0173 balsais ir mintimis, pasaulio lietuviais giedojome \u201eTauti\u0161k\u0105 giesm\u0119\u201c \u2013 tautinio vienyb\u0117s jausmo simbol\u012f. Ta nematoma jungtis skambant balsams i\u0161judina, provokuoja, \u012fkvepia, perkelia \u012f kit\u0105 realyb\u0119, jos aidas nuvilnija per vis\u0105 pasaul\u012f. Tai m\u016bs\u0173 ry\u0161ys, M\u016bs\u0173 laisv\u0117. M\u016bs\u0173 pa\u017eadas b\u016bti vieningiems ir vertiems savo istorijos.<\/p>\n\n\n\n
Nuskamb\u0117jus \u201eTauti\u0161kai giesmei\u201c, t\u0119s\u0117me koncert\u0105. Programoje – \u012fvairi\u0173 kompozitori\u0173 k\u016briniai apie gimtin\u0119, meil\u0119 t\u0117vynei. Daugiau kaip prie\u0161 \u0161imt\u0105 met\u0173 gyvenusio Ma\u017eosios Lietuvos \u0161viesuolio Vilhelmo Storostos (Vyd\u016bno) dainos \u201eLietuva brangi \u0161alele\u201c tekstas – apie Lietuvos gamt\u0105, t\u0117v\u0173 namus – skamba kaip giesm\u0117, malda, priesaika, ir tinka kiekvienam i\u0161 m\u016bs\u0173 ir \u0161iandien. Nuolat koncertuose skamban\u010dioje tautinio atgimimo (XIX \u2013 XX a.) id\u0117j\u0173 simboliu vadinamo Juozo Naujalio \u201eU\u017e Raseini\u0173, ant Dubysos\u201c dainoje-giesm\u0117je jaut\u0117me ka\u017ek\u0105 maironi\u0161ko, k\u016brinyje \u2013 pagarba m\u016bs\u0173 brangiai \u0161aliai, jos gro\u017eiui, susir\u016bpinimas jos ateitimi.<\/p>\n\n\n\n
Juozo Tallat-Kelp\u0161os \u201eTris dienas\u201c ir M. K. \u010ciurlionio aran\u017euotoje lietuvi\u0173 l. dainoje \u201eAnt kalno gluosnys\u201c i\u0161lik\u0119s liaudies melodij\u0173 autenti\u0161kumas, \u010ciurlioni\u0161ka dvasia. Prof. Viktorija Daujotyt\u0117 \u2013 Pakerien\u0117 (lietuvi\u0173 literat\u016bros tyrin\u0117toja) ra\u0161o: \u201e\u010ciurlionio dainos \u2013 aidintis laikas\u2026 Muzikos akimirkos, \u012f kurias atpl\u016bsta dainuojantys lietuvi\u0173 am\u017eiai. Atgimsta viltis, kad sen\u0105sias dainas dainuos ir ainiai\u201c.<\/p>\n\n\n\n
Klausytojai buvo d\u0117mesingi choro vyrams, kurie nuotaikingai atliko \u017eemaiti\u0161k\u0105 dain\u0105 \u201eLietuvos bruolia\u201c (aran\u017euot\u0117 Zitos Bru\u017eait\u0117s, liet. l. \u017eod\u017eiai). Nuotaikingai skamb\u0117jo jubiliejinei Dain\u0173 \u0161ventei sukurtos dainos: \u201eSavo \u017eem\u0117s vaikai\u201c (muz. Dainiaus Pulausko, \u017e. Jolantos Mili\u0161auskait\u0117s), \u201eMano namai\u201c (muz. ir \u017eod\u017eiai Egl\u0117s Sirvydyt\u0117s, aran\u017euot\u0117 chorui Danguol\u0117s Beinaryt\u0117s) ir \u201eLietuva\u201c (muz. Galinos Savinien\u0117s, Gedimino Purlio aran\u017euot\u0117 chorui).<\/p>\n\n\n\n
Prie\u0161paskutinis k\u016brinys pagal program\u0105 – latvi\u0173 kompozitoriaus Raimonds Tiguls \u201eKilk, saulyte\u201c (\u017e. Rasos Bugevi\u010di\u016bt\u0117s – Pece ). Tai latvi\u0173 Dain\u0173 \u0161vent\u0117s pabaigoje atliekamas k\u016brinys, pilnas pasiry\u017eimo nepasiduoti baimei, i\u0161laikyti vilt\u012f rytdiena ir vienytis. \u012e lietuvi\u0173 kalb\u0105 Vaclovo Augustino i\u0161verstas k\u016brinio tekstas skamba taip: \u201eKilk, saulyte, ankst\u0173 ryt\u0105, ir ap\u0161viesk rugpj\u016b\u010dio skliaut\u0105. Baim\u0117s tams\u0105 i\u0161sklaidyk ir suvienyk m\u016bs\u0173 taut\u0105\u201c- tai priesakas visiems.<\/p>\n\n\n\n
\u0160ventin\u012f koncert\u0105 vainikavo \u201eM\u016bs\u0173 dienos kaip \u0161vent\u0117\u201c (muz. Vytauto Kernagio, \u017e. Vytauto Kernagio, Salom\u0117jos Neries, Juozo Erlicko). \u0160is k\u016brinys labai populiarus ir visiems \u017einomas: nenustebome, kad klausytojai mums pritar\u0117 stov\u0117dami! Nuvilnijus labai gausiems aplodismentams, bisui sudainavome Matteo Flecha k\u016brin\u012f \u201eRiu, riu, chiu\u201c senovine ispan\u0173 kalba, pritariant tamburinu. Skirtingus posmelius atliko vyr\u0173 ir moter\u0173 balsai, susiliedami priedainiuose. Melodija u\u017epild\u0117 sal\u0117s erdv\u0119 gyvenimo d\u017eiaugsmu, primin\u0117 akimirkos \u017eaves\u012f, suteik\u0117 ramyb\u0117s ir vidin\u0117s \u0161viesos.<\/p>\n\n\n\n
Renginio metu jutome, kad nematoma gija tvyro \u201etarp m\u016bs\u0173 \u0161ird\u017ei\u0173\u201c. Kiekvienas k\u016brinys dovanojo klausytojams naujus \u012fsp\u016bd\u017eius, u\u017epild\u0117 nauja patirtimi, dvasi\u0161kai praturtino. \u201eTauti\u0161ka giesm\u0117\u201c suteik\u0117 \u0161iai dienai ypatingo \u0161vyt\u0117jimo, primin\u0117 ne tik m\u016bs\u0173 tautos pergales, bet ir , tikiu, pad\u0117s kurti stipri\u0105 viening\u0105 valstyb\u0119. Valstyb\u0119, kuri\u0105 auginame kasdien, ir kiekvienas Lietuv\u0105 turime toki\u0105, kokie esame patys.<\/p>\n\n\n\n
Pareng\u0117 dr. Irena Lamsodien\u0117, choras \u201eDobilas\u201c<\/strong><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Pats vasaros \u017eyd\u0117jimas – ilga vasaros diena sklidina \u0161viesos, \u017eolynai \u0161vie\u010dia vasarai keli\u0105, kur tik pasisuksi – visur stulbinantis spalv\u0173 ir atspalvi\u0173 gra\u017eumas… Vilniaus \u201eDobilas\u201c (vad. Ignas Garla, chormeisteris Domininkas… <\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":6772,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[3],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6768"}],"collection":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6768"}],"version-history":[{"count":8,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6768\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":6781,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6768\/revisions\/6781"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6772"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6768"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6768"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6768"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}