Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre po ilgesn\u0117s pertraukos diskusijoms v\u0117l renkasi Lietuvos ir u\u017esienio operos kritikai: rugs\u0117jo 12-\u0105j\u0105 juos sukviet\u0117 XII tarptautin\u0117 operos kritik\u0173 konferencija \u201eIstorin\u0117 opera kaip dienos aktualija \u2013 ar tai \u012fmanoma?\u201c. I\u0161 keturi\u0173 valstybi\u0173 susirink\u0119 lektoriai diskutavo apie istorines operas ir svarst\u0117, kaip j\u0173 pastatymai perteikia k\u016br\u0117j\u0173 po\u017ei\u016brius \u012f praeit\u012f ir politin\u0119 ideologij\u0105. <\/p>\n\n\n\n
Svarbiu konferencijos akcentu tapo LNOBT sezon\u0105 atidariusi premjera \u2013 Amilcare\u2018s Ponchielli opera \u201eLietuviai\u201c. Brit\u0173 operos kritikas, \u012ftakingo \u017eurnalo \u201eOpera\u201c vyriausiasis redaktorius Johnas Allisonas atsigr\u0119\u017e\u0117 \u012f \u0161ios operos libreto pagrindu tapusio \u201eKonrado Valenrodo\u201c autori\u0173 Adom\u0105 Mickevi\u010di\u0173 ir akcentavo, kad A. Ponchielli opera \u201eLietuviai\u201c yra vienintelis iki \u0161iol matomas \u017eymaus ra\u0161ytojo k\u016brybos atspindys pasauliniame operos repertuare: \u201ePalyginti su A. Mickevi\u010diaus paminklais \u012fvairiuose miestuose, nuo Minsko iki Pary\u017eiaus \u2013 nepamir\u0161tant Vilniaus, Lvivo ir Lenkijos miest\u0173, opera \u201eLietuviai\u201c galb\u016bt n\u0117ra taip pla\u010diai \u017einoma, ta\u010diau kaip de facto nacionalin\u0117 Lietuvos opera ji i\u0161lieka vieninteliu matomu jo operiniu paminklu.\u201c<\/p>\n\n\n\n
Muzikos ir operos kritik\u0117 \u017divil\u0117 Ramo\u0161kait\u0117 ap\u017evelg\u0117 1874 m. kovo 7 d. Milano operos teatre \u201eLa Scala\u201c prasid\u0117jusi\u0105 permaining\u0105 \u0161ios operos pastatym\u0173 istorij\u0105. Nors LNOBT scenoje \u201eLietuviai\u201c pirm\u0105kart nuskamb\u0117jo 1991 m., tai tebuvo \u010cikagos lietuvi\u0173 operai sukurtas ir trumpam \u012f Vilni\u0173 atve\u017etas pastatymas.<\/p>\n\n\n\n
Pirm\u0105j\u012f LNOBT scenai ir repertuarui skirt\u0105 \u201eLietuvi\u0173\u201c pastatym\u0105 Vilniuje \u0161\u012f ruden\u012f \u012fgyvendino Argentinos re\u017eisierius ir dailininkas Hugo de Ana.<\/p>\n\n\n\n
Klasikos ir \u0161iuolaikini\u0173 oper\u0173 konkurencija<\/strong><\/p>\n\n\n\n Dr. Lauma Mell\u0113na-Bartkevi\u010da i\u0161 Latvijos Jazepo Vytuolo muzikos akademijos pateik\u0117 Latvijos kompozitori\u0173 sukurt\u0173 istorini\u0173 oper\u0173 pavyzd\u017ei\u0173. Tai \u2013 mitinio siu\u017eeto Alfredo Kalninio \u201eBaniuta\u201c (1920), Martino Jansono \u201eTobagas\u201c (1930), \u012fkv\u0117ptas Kur\u0161o ir \u017diemgalos kunigaik\u0161tyst\u0117s kolonijini\u0173 avanti\u016br\u0173, Kristapo Petersono \u201eMichailas ir Michailas \u017eaid\u017eia \u0161achmatais\u201c (2013), prik\u0117l\u0119s Latvijos \u0161achmat\u0173 didmeistrio Michailo Talio dvikov\u0105 d\u0117l pasaulio \u010dempiono titulo su Rusijos \u0161achmatininku Michailu Botviniku, holokausto \u012fvykius menanti Arturo Maskataso \u201eValentina\u201c (2014) ir Eriko E\u0161envaldo \u201eU\u017em\u016brytoji\u201c (2016) apie Latvijos nacionalin\u0117s bibliotekos pastato statyb\u0105.<\/p>\n\n\n\n Italijos nacionalin\u0117s muzikos kritik\u0173 asociacijos atstov\u0117 Monika Prusak teig\u0117, jog Italijos teatruose pagal oper\u0173 pastatym\u0173 skai\u010di\u0173 nepralenkiamais autoriais vis dar i\u0161lieka Giuseppe Verdi ir Giacomo Puccini. Nepaisant muzikin\u0117s kalbos atsinaujinimo XX am\u017eiuje, nei\u0161vengiamai paveikusio ir muzikin\u012f teatr\u0105, publika ir toliau mieliausiai renkasi jai gerai \u017einomas bel canto melodijas. Viena i\u0161 paskat\u0173 1986 m. \u012fkurti Italijos nacionalin\u0119 muzikos kritik\u0173 asociacij\u0105, teikian\u010di\u0105 presti\u017ein\u0119 Franco Abbiati premij\u0105 klasikin\u0117s muzikos ir operos srityje, buvo siekis palaikyti profesionalumo kartel\u0119 ir atremti stipr\u0117jan\u010di\u0105 \u201ekritikos kritik\u0105\u201c.<\/p>\n\n\n\n Gera recenzija \u2013 kas tai?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Teatro kritikos tyrin\u0117tojas, Vilniaus universiteto ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, Lietuvos kult\u016bros tyrim\u0173 instituto mokslo darbuotojas Martynas Petrikas pateik\u0117 istorin\u0119 teatro kritikos vaidmens poky\u010di\u0173 ap\u017evalg\u0105. Pasak jo, kritikos aukso am\u017eiumi buvo XIX \u0161imtmetis, kai kritiko \u017eodis gal\u0117davo i\u0161kelti arba su\u017elugdyti. M\u016bs\u0173 laikais kritikos autoritetas i\u0161sisklaido: \u201eTinklara\u0161\u010diai ir socialiniai tinklai leido auditorijai tiesiogiai dalyvauti kritiniame diskurse, perleisdami vertinimo gali\u0105 platesnei visuomenei. Be to, instituciniai veik\u0117jai (kuratoriai, festivaliai, finansavim\u0105 teikian\u010dios organizacijos ir pan.) \u012fgijo didesn\u0119 \u012ftak\u0105 nustatant menin\u0119 vert\u0119, tuo i\u0161 dalies perimdami tradicini\u0173 recenzent\u0173 funkcijas\u201c, \u2013 akcentavo M. Petrikas.<\/p>\n\n\n\n Konferencij\u0105 \u201eIstorin\u0117 opera kaip dienos aktualija \u2013 ar tai \u012fmanoma?\u201c u\u017ebaig\u0117 jos dalyvi\u0173 diskusija, kuri\u0105 moderavo muzikolog\u0117 Beata Baublinskien\u0117, konferencijos programos sudarytoja. Diskusijos prad\u017eioje konstatuota, kad opera \u2013 bene pats politi\u0161kiausias menas (pasak J. Allisono), o vadinamieji istoriniai siu\u017eetai da\u017eniausiai b\u016bdavo ir yra pasitelkiami kaip priemon\u0117 \u012ftvirtinti operos suk\u016brimo, o da\u017enai ir pastatymo, laikme\u010dio ideologij\u0105 (L. Mell\u0113na-Bartkevi\u010da). Per praeities \u012fvaizd\u017eius perteikiamos aktualios id\u0117jos. Tad koks \u010dia kritikos vaidmuo? Kritikas kaip srities ekspertas gali pad\u0117ti publikai \u201ede\u0161ifruoti\u201c k\u016brin\u012f (M. Prusak).<\/p>\n\n\n\n Susiskald\u017eiusi\u0173 pasaul\u0117\u017ei\u016br\u0173 pasaulyje toks rei\u0161kinys, kaip \u201evisiems \u017einomi dalykai\u201c, jau nebeegzistuoja, tod\u0117l menas vis da\u017eniau virsta \u201e\u0161velniosios galios\u201c forma (M. Petrikas), naudojama tam tikram istoriniam Taigi \u2013 k\u0105 \u0161iandien gal\u0117tume pavadinti gera recenzija? Tikriausiai tai, kas skaitytojui ar klausytojui kelia Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre po ilgesn\u0117s pertraukos diskusijoms v\u0117l renkasi Lietuvos ir u\u017esienio operos kritikai: rugs\u0117jo 12-\u0105j\u0105 juos sukviet\u0117 XII tarptautin\u0117 operos kritik\u0173 konferencija \u201eIstorin\u0117 opera kaip dienos… <\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":6941,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6938"}],"collection":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6938"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6938\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":6942,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6938\/revisions\/6942"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6941"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6938"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6938"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6938"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
naratyvui kurti.<\/p>\n\n\n\n
susidom\u0117jim\u0105 (\u017d. Ramo\u0161kait\u0117), o ne vien tik vertina.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"