Lukrecija Stonkut\u0117<\/p>\n\n\n\n
Kai gruod\u017eio vakarai sutrump\u0117ja iki keli\u0173 \u0161viesos ruo\u017e\u0173, miestuose \u012fsi\u017eiebia ne tik egl\u0117s. \u012esi\u017eiebia ir bendryst\u0117, tokia, kuri\u0105 sunku nupasakoti, bet lengva pajusti, kai \u0161alia tav\u0119s kv\u0117puoja dar du \u0161imtai dainuojan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173. B\u016btent toki\u0105 patirt\u012f gruod\u017eio m\u0117nes\u012f dovanojo jau dvide\u0161imt penktus metus skai\u010diuojantis berniuk\u0173 chor\u0173 festivalis\u2013akcija \u201eLietuvos berniukai prie\u0161 smurt\u0105 ir narkomanij\u0105\u201c. Koncertai did\u017eiuosiuose miestuose tapo ne tik \u0161ventin\u0117s muzikos ciklu, bet ir ai\u0161kia visuomenine \u017einute, jog vaiko u\u017eimtumas, k\u016brybinis kelias ir artima bendruomen\u0117 yra viena veiksmingiausi\u0173 destrukcijos prevencijos form\u0173.<\/p>\n\n\n\n
Koncertai vyko gruod\u017eio 8 d. Kauno valstybin\u0117je filharmonijoje ir gruod\u017eio 10 d. Klaip\u0117dos koncert\u0173 sal\u0117je, o gruod\u017eio 21 d. dar skamb\u0117jo Lietuvos nacionalin\u0117je filharmonijoje. Renginiai jungia tai, kas, atrodyt\u0173, gyvena skirtinguose pasauliuose: barokin\u012f spindes\u012f ir labai n\u016bdieni\u0161k\u0105 r\u016bpest\u012f, kad vaikai augt\u0173 saugiai, girdimi, matomi, patiriantys prasming\u0105 kasdienyb\u0119.<\/p>\n\n\n\n
Didel\u0117 muzika jaunam balsui<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u0160i\u0173 met\u0173 programos a\u0161imi tapo Antonio Vivaldi \u201eGloria\u201c \u2013 k\u016brinys, kuris visuomet veikia kaip \u0161viesos architekt\u016bra. Nuo pirm\u0173j\u0173 takt\u0173 iki finalo jis formuoja erdv\u0119, kurioje balsas tampa tvirtas, o mintis rami. \u201eGloria\u201c reikalauja ir disciplinos, ir vidin\u0117s laisv\u0117s. Chorui \u2013 dinaminio tikslumo, orkestrui \u2013 stilistinio lengvumo, solistams \u2013 skaidraus pasakojimo. \u0160iame festivalyje b\u016btent toks \u201eGloria\u201c skambesys ir gim\u0117. Ne kaip demonstracija, o kaip bendras kv\u0117pavimas. Taip pat skamb\u0117jo to paties kompozitoriaus Juditos arija \u201eAgitata in fidu flatu\u201c i\u0161 oratorijos \u201eJuditos triumfas\u201c, kuri\u0105 atliko mecosopranas Nora Petro\u010denko.<\/p>\n\n\n\n Kartu programoje skamb\u0117jo arijos \u201eHappy Beauty\u201c, \u201eCharming Beauty\u201c, \u201eThus to Ground\u201c, \u201eFaithful Mirror!\u201c, \u201eGuardian Angels\u201c, i\u0161 Georgo Frydricho Hendelio oratorijos \u201eLaiko ir Tiesos triumfas\u201c. Jas atliko sopranas Ieva Gaidamavi\u010di\u016bt\u0117-Barkausk\u0117 ir sopranas Gunta Gelgote. Tai muzika, kurioje barokas kalba apie \u017emog\u0173 be jokio patoso, tiksliai ir \u012ftikinamai. Greta j\u0173 skamb\u0117jo Juozo Naujalio kal\u0117din\u0117s giesm\u0117s \u201eSveikas, J\u0117zau gimusis\u201c ir \u201eTyli\u0105j\u0105 nakt\u012f\u201c, kurios sugr\u0105\u017eina \u012f artim\u0105, lietuvi\u0161kai atpa\u017e\u012fstam\u0105 \u0161vent\u0117s dvasi\u0105. Toks repertuaro derinys \u0161iemet veikia kaip prasmi\u0173 tiltas: nuo did\u017eiosios tradicijos iki bendruomeninio, \u201enam\u0173\u201c skambesio.<\/p>\n\n\n\n 200 atlik\u0117j\u0173 bendras choras \u2013 kaip gyvas organizmas<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u012e bendr\u0105 chor\u0105 \u0161iam projektui susijung\u0117 apie du \u0161imtai atlik\u0117j\u0173: Vilniaus \u201e\u0104\u017euoliuko\u201c muzikos mokyklos berniuk\u0173 ir jaunuoli\u0173 choras \u201e\u0104\u017euoliukas\u201c (vad. Vytautas Mi\u0161kinis), Kauno berniuk\u0173 chorinio dainavimo mokyklos \u201eVarpelis\u201c berniuk\u0173 ir jaunuoli\u0173 choras \u201eVarpelis\u201c (vad. Christian Frattima) ir Klaip\u0117dos Jeronimo Ka\u010dinsko muzikos mokyklos berniuk\u0173 ir jaunuoli\u0173 choras \u201eGintar\u0117lis\u201c (vad. Tomas Ambrozaitis).<\/p>\n\n\n\n Toks susijungimas visuomet yra daugiau nei \u201edidesn\u0117 choro sud\u0117tis.\u201c Tai skirtingos mokyklos, repetavimo tradicijos, charakteriai, kurie turi tapti viena skambesio id\u0117ja. Dviejuose koncertuose \u0161i vienyb\u0117 buvo juntama ne tik forte kulminacijose, bet ir ten, kur sunkiausia \u2013 tylioje, subtilioje fakt\u016broje, kai kiekvienas balsas privalo jausti kit\u0105. Dviejuose koncertuose chorams pritar\u0117 Klaip\u0117dos kamerinis orkestras (meno vadovas Mindaugas Ba\u010dkus). O gruod\u017eio 21-osios koncerte pritars kamerin\u0117s muzikos ansamblis \u201eMusica humana\u201c (vad. Robertas Beinaris). \u0160ie du kolektyvai \u2013 profesionali atrama, leid\u017eianti jaunam chorui saugiai jaustis didel\u0117s partit\u016bros apr\u0117ptyje. Klavi\u0161iniais akompanuoja Rimvydas Mitkus ir Just\u0117 \u0160ilait\u0117. Solines partijas atliko Gunta Gelgot\u0117 (sopranas), Ieva Gaidamavi\u010di\u016bt\u0117-Barkausk\u0117 (sopranas) ir Nora Petro\u010denko (mecosopranas). Skirtingi tembrai, skirtinga energija \u2013 b\u016btent tod\u0117l solin\u0117s akimirkos tapo programos \u201eatod\u016bsiais\u201c, leid\u017eian\u010diais chorui ir klausytojui trumpam persikelti i\u0161 did\u017eiulio kolektyvinio bangavimo \u012f intymesn\u012f, asmenin\u012f pasakojim\u0105. Du koncertus ved\u0117 Ausma Sakalauskait\u0117, o tre\u010di\u0105j\u012f – muzikolog\u0117 Lukrecija Stonkut\u0117.<\/p>\n\n\n\n Festivalis, turintis socialin\u012f stubur\u0105<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u201eLietuvos berniukai prie\u0161 smurt\u0105 ir narkomanij\u0105\u201c nuo pat prad\u017ei\u0173 buvo sumanytas ne kaip vienkartin\u0117 akcija, o kaip ilgalaik\u0117 laikysena. Choras, tai ne tik muzika, bet ir gyvenimo strukt\u016bra. Vaikas, dalyvaujantis repeticijose, neabejotinai jau\u010dia atsakomyb\u0119 prie\u0161 draugus, vadov\u0105, koncert\u0105 ir bendr\u0105 tiksl\u0105. Jis daug re\u010diau lieka tu\u0161tumoje, kurioje paty\u010dios, agresija ar priklausomybi\u0173 pagundos ima atrodyti kaip i\u0161eitis. \u010cia prevencija vyksta ne pamokslais, o kasdieniu buvimu kartu \u2013 dainuojant, klausantis, mokantis, klystant.<\/p>\n\n\n\n Neatsitiktinai \u0161is projektas da\u017enai vadinamas neturin\u010diu analog\u0173. Jis nuosekliai jungia auk\u0161to meninio lygio koncertus su ai\u0161kia socialine kryptimi \u2013 kalb\u0117ti apie smurt\u0105 ir narkomanij\u0105 ne kaip apie \u201eka\u017ekieno kito problem\u0105\u201c, o kaip apie visuomen\u0117s atsakomyb\u0119. \u0160i\u0173 met\u0173 koncertai, regis, dar kart\u0105 patvirtina paprast\u0105 ties\u0105: kai muzika u\u017epildo erdv\u0119, joje atsiranda vietos ir empatijai.<\/p>\n\n\n\n \u0160vent\u0117, i\u0161liekanti ilgiau nei eglut\u0117s<\/strong><\/p>\n\n\n\n Po paskutinio akordo publik\u0105 da\u017enai apima tas retas jausmas, kai norisi ne ploti garsiau, o kur\u012f laik\u0105 tiesiog pab\u016bti tyloje. \u0160i\u0173 met\u0173 festivalio du koncertai paliko b\u016btent tok\u012f, ilgalaik\u012f \u012fsp\u016bd\u012f \u2013 ne vien gra\u017e\u0173, bet ir prasming\u0105. \u0160vent\u0117 neapsiribojo vien kal\u0117diniu blizgesiu. Ji kalb\u0117jo apie tai, kokius vaikus augina m\u016bs\u0173 miestai, mokyklos, kult\u016bra.<\/p>\n\n\n\n Festival\u012f rengia Lietuvos chor\u0173 s\u0105junga ir Lietuvos nacionalinis kult\u016bros centras, projekt\u0105 finansuoja Lietuvos kult\u016bros taryba ir Lietuvos nacionalinis kult\u016bros centras. Be to, \u0161is festivalis-akcija \u0161iemet apdovanotas miesto globojamo renginio statusu. Ta\u010diau svarbiausia, kad \u0161\u012f projekt\u0105 kasmet \u201efinansuoja\u201c ir dar viena valiuta \u2013 vaik\u0173 ir jaunuoli\u0173 pasitik\u0117jimas, atsakomyb\u0117, draugyst\u0117, kuri gimsta repeticij\u0173 sal\u0117se ir nuskamba did\u017eiosiose scenose.<\/p>\n\n\n\n Asoc. nuotr.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Lukrecija Stonkut\u0117 Kai gruod\u017eio vakarai sutrump\u0117ja iki keli\u0173 \u0161viesos ruo\u017e\u0173, miestuose \u012fsi\u017eiebia ne tik egl\u0117s. \u012esi\u017eiebia ir bendryst\u0117, tokia, kuri\u0105 sunku nupasakoti, bet lengva pajusti, kai \u0161alia tav\u0119s kv\u0117puoja dar… <\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":4683,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[2],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7369"}],"collection":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7369"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7369\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":7388,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7369\/revisions\/7388"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/4683"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7369"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7369"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7369"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}