Minint i\u0161kiliausio Kur\u0161i\u0173 nerijos kult\u016bros paveldo puosel\u0117tojo Martyno Liudviko R\u0117zos 250-\u0105sias gimimo metines, Neringa pradeda \u0161iai sukak\u010diai dedikuot\u0173 rengini\u0173 cikl\u0105. <\/p>\n\n\n\n
Sausio 9 d. Nidos kult\u016bros ir turizmo informacijos centre \u201eAgila\u201c vyko konkursas-koncertas \u201eM. L. R\u0117zos dainos po 200 met\u0173\u201c, kuriame R\u0117zos surinktas ir u\u017era\u0161ytas pamario kra\u0161to dainas naujai interpretavo ne tik atlik\u0117jai i\u0161 visos Lietuvos, bet ir filologas, dainininkas, reperis Pijus Vasiliauskas, pla\u010diau \u017einomas kaip Pijus Opera.<\/p>\n\n\n\n
Konkurso tikslas \u2013 populiarinti M. L. R\u0117zos palikim\u0105, i\u0161 naujo j\u012f \u012fprasminti ir paskatinti \u0161iuolaiki\u0161kas, dr\u0105sias bei k\u016brybi\u0161kas dain\u0173 interpretacijas, jungian\u010dias tradicin\u012f folklor\u0105 su dabarties muzikin\u0117mis formomis.<\/p>\n\n\n\n
\u201eD\u017eiaugiuosi \u0161ia id\u0117ja kaip \u017emogus, kuris svarsto apie m\u016bs\u0173 i\u0161likim\u0105 \u0161iame pasaulyje \u2013 b\u016bti ne tik neu\u017emir\u0161tam po 200 met\u0173, bet netgi naujai atrastam teikia \u0161iokios tokios vilties, kad tai, k\u0105 darome, n\u0117ra beprasmi\u0161ka. Pats asmeni\u0161kai dabar atrandu senus autorius, pvz. Sarbievij\u0173, ir suvokiu, kad j\u0173 tekstai yra visi\u0161kai aktual\u016bs dabartiniam \u017emogui. Kaip filologas ir, sykiu, \u017emogus kil\u0119s i\u0161 t\u0173 kra\u0161t\u0173, kaip ir M. L. R\u0117za, d\u017eiaugiuosi, kad jis yra nepamir\u0161tamas\u201c, \u2013 sak\u0117 Pijus Opera, savo k\u016bryboje originaliai jungiantis lietuvi\u0173 literat\u016bros, folkloro ir \u0161iuolaikin\u0117s muzikos klodus.<\/p>\n\n\n\n
Anot jo, M. L. R\u0117za kalba apie fundamentalius dalykus, tokius kaip meil\u0117, laikinumas, ilgesys, kurie nepraranda aktualumo. \u201eTa\u010diau mane R\u0117za domina d\u0117l pa\u010dios tekstin\u0117s geografijos: gausu nuorod\u0173 \u012f Kur\u0161i\u0173 nerij\u0105, u\u017epustytus\u00a0Karvai\u010dius, ko m\u016bs\u0173 poezijoje reta ir tai, kad tarp lietuvi\u0161kos gamtos, pavyzd\u017eiui \u2013 Nidos, jis \u012fterpia svetimybes, pavyzd\u017eiui \u2013 palmes. Tai modernus poetas ne tik tais laikais, bet ir \u0161iais. \u017dinoma, reikia \u012fvertinti ir jo i\u0161kalbingum\u0105, ritm\u0105 bei rim\u0105, kurie skaitant vokie\u010di\u0173 kalba dar labiau i\u0161ry\u0161k\u0117ja\u201c, \u2013 mintimis dalijosi Pijus Opera.<\/p>\n\n\n\n
Nidos kult\u016bros ir turizmo informacijos centro \u201eAgila\u201c organizuojamame konkurse-koncerte suskamb\u0117jo daugiau nei trys de\u0161imtys M. L. R\u0117zos u\u017era\u0161yt\u0173 pamario kra\u0161to dain\u0173, kurias atliko muzikantai ne tik i\u0161 Klaip\u0117dos regiono, bet ir i\u0161 Vilniaus, Kauno, Vilkavi\u0161kio, Jurbarko bei Veliuonos, taip pat dalyvavo Neringos folkloro ansambliai. Vaik\u0173 kategorijoje var\u017e\u0117si tik autenti\u0161ko dainavimo atlik\u0117jai, o suaugusieji pristat\u0117 ir instrumentines, ir elektronines interpretacijas. \u201eSausio 9-oji, tikroji Martyno Liudviko R\u0117zos gimimo diena, taps puikia proga i\u0161girsti pamario kra\u0161to dainas naujai\u201c, \u2013 teig\u0117 renginio organizator\u0117 Au\u0161ra Feser.<\/p>\n\n\n\n
Konkurso-koncerto dalyvius vertino Loreta Sungailien\u0117 (LNKC nematerialaus kult\u016bros paveldo specialist\u0117), Nijol\u0117 Sliu\u017einskien\u0117 (Klaip\u0117dos etnokult\u016bros centro direktor\u0117), Donatas Bielkauskas (kompozitorius ir atlik\u0117jas, postfolkloro ir garsovaizd\u017ei\u0173 k\u016br\u0117jas), doc. Jonas Jurk\u016bnas (kompozitorius, LMTA Kompozicijos katedros d\u0117stytojas), Jonas Kavaliauskas (etnologas, etnin\u0117s muzikos atlik\u0117jas).<\/p>\n\n\n\n
Renginys vyko\u00a0sausio 9 d. atsinaujinusiame Nidos kult\u016bros ir turizmo informacijos centre \u201eAgila\u201c. Konkurso partneriai \u2013 Lietuvos nacionalinis kult\u016bros centras ir Lietuvos literat\u016bros ir tautosakos institutas.\u00a0<\/p>\n\n\n\n
Kiti M. L. R\u0117zos metams skirti renginiai Neringoje<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u201eSimboli\u0161ka, kad Martyno Liudviko R\u0117zos metus pradedame kviesdami pa\u017evelgti \u012f jo surinkt\u0105 pamario kra\u0161to dain\u0173 lobyn\u0105 \u2013 dainas, kurias R\u0117za i\u0161saugojo ir paliko mums. Tai gyvas paveldas, jungiantis kartas, stiprinantis m\u016bs\u0173 tradicijas ir praturtinantis dabart\u012f. Tegul pamario kra\u0161to dainos suskamba naujai ir dr\u0105siai, tuo pa\u010diu i\u0161laikydamos pagarb\u0105 m\u016bs\u0173 paveldui \u201c, \u2013 sako Neringos savivaldyb\u0117s meras Darius Jasaitis.<\/p>\n\n\n\n Martyno Liudviko R\u0117zos 250-osioms gimimo metin\u0117ms skirt\u0173 rengini\u0173 cikl\u0105 sausio 10 d. prat\u0119s\u0117 Juodkrant\u0117s evangelik\u0173 liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dioje \u012fvykusi tradicin\u0117 Martyno Liudviko R\u0117zos kult\u016bros ir meno premijos \u012fteikimo ceremonija. Septynioliktoji premija Neringos savivaldyb\u0117s tarybos sprendimu skirta\u00a0tapytojui, plener\u0173 organizatoriui Sauliui Kruopiui.<\/p>\n\n\n\n Vasar\u0105 Kur\u0161i\u0173 nerijos istorijos muziejuje bus pristatyta paroda i\u0161 Aleksandro Popovo ir Jelenos Kosinovos kolekcijos, skirta R\u0117zai, o rugpj\u016b\u010dio pabaigoje vyks folkloro festivalis \u201eP\u016bsk, v\u0117ju\u017ei!\u201c, aktualizuojantis jo ind\u0117l\u012f \u012f lietuvi\u0173 tautosakos ir kult\u016bros paveld\u0105.<\/p>\n\n\n\n Ruden\u012f jubiliejini\u0173 met\u0173 program\u0105 prat\u0119s tarptautin\u0117 mokslin\u0117 konferencija \u201eR\u0117za \u2013 Ap\u0161vietos epochos \u017emogus\u201c, subursianti tyr\u0117jus ir kult\u016bros istorikus. Visus metus visuomenei bus skirtas laid\u0173 ciklas \u201eDid\u017eioji kelion\u0117 per Ma\u017e\u0105j\u0105 Lietuv\u0105\u201c, taip pat vyks istorinio laivo \u2013 kur\u0117no \u201eR\u0117za\u201c statyba Gintaro \u012flankoje Juodkrant\u0117je.<\/p>\n\n\n\n Jubiliejinius metus papildys nauji turistiniai mar\u0161rutai, specialios ekskursijos, edukacijos, vie\u0161osios paskaitos ir kitos kult\u016bros, \u0161vietimo \u012fstaig\u0173 bei nevyriausybini\u0173 organizacij\u0173 iniciatyvos, leid\u017eian\u010dios pla\u010diau pa\u017einti Martyno Liudviko R\u0117zos asmenyb\u0119, jo k\u016brybin\u012f palikim\u0105 ir reik\u0161m\u0119 Lietuvos kult\u016brai.<\/p>\n\n\n\n Apie Martyn\u0105 Liudvik\u0105 R\u0117z\u0105<\/strong><\/p>\n\n\n\n Martynas Liudvikas R\u0117za gim\u0117 1776 m. sausio 9 d. Karvai\u010di\u0173 kaime kur\u0161inink\u0173 \u0161eimoje. Anksti lik\u0119s na\u0161lai\u010diu pirmuosius devynerius gyvenimo metus gyveno Kur\u0161i\u0173 nerijoje, v\u0117liau augo ir brendo Kristijono Dovydo Viticho \u0161eimoje Kauk\u0117nuose, motinos giminai\u010di\u0173 Pr\u016bsijos lietuvnink\u0173 aplinkoje.<\/p>\n\n\n\n D\u0117l savo stropumo ir ypatingo noro toliau mokytis per didelius vargus penkiolikos met\u0173 Viticho buvo i\u0161si\u0173stas \u012f Karaliau\u010di\u0173, kur nepaisant skurdo, gabus ir atkaklus jaunuolis baig\u0117 Karaliau\u010diaus universitet\u0105, tapo jo profesoriumi, o v\u0117liau ir rektoriumi. 30 met\u0173 vadovavo Karaliau\u010diaus universiteto Lietuvi\u0173 kalbos seminarui, r\u016bpinosi jo i\u0161likimu universitete, ir student\u0173 mokymosi s\u0105lyg\u0173 gerinimu \u2013 savo turt\u0105 testamentu paliko student\u0173 bendrabu\u010diui \u012fsteigti. <\/p>\n\n\n\n R\u0117zai turime b\u016bti d\u0117kingi ir u\u017e tai, kad i\u0161 rankra\u0161\u010di\u0173 ir nuora\u0161\u0173 pareng\u0117, \u012f vokie\u010di\u0173 kalb\u0105 i\u0161vert\u0117 ir i\u0161leido pirm\u0105j\u012f lietuvi\u0173 gro\u017ein\u0117s literat\u016bros k\u016brin\u012f \u2013 Kristino Donelai\u010dio \u201eMetus\u201c (1818 m.). Jis taip pat surinko, pareng\u0117 ir 1825 metais savo l\u0117\u0161omis i\u0161leido pirm\u0105j\u012f lietuvi\u0173 liaudies dain\u0173 rinkin\u012f, su dain\u0173 vertimais \u012f vokie\u010di\u0173 kalb\u0105 ir studija apie lietuvi\u0173 dain\u0173 poetik\u0105. Abi knygos i\u0161leistos ir buvo skirtos pla\u010diai Europos akademinei visuomenei, pateko \u012f Europos mokslo ir kult\u016bros erdv\u0119, o dain\u0173 rinkinys po dviej\u0173 met\u0173 pasirod\u0117 i\u0161verstas \u012f \u010dek\u0173 kalb\u0105. <\/p>\n\n\n\n R\u0117za i\u0161leido du poezijos tomus, bendru pavadinimu \u201ePrutena\u201c (1809 m. ir 1825 m.). I\u0161 originalo kalb\u0173 \u012f lietuvi\u0173 vert\u0117 ir pareng\u0117 nauj\u0173 Biblijos vertimo redakcij\u0173. Kaip karo kapelionas dalyvavo Napoleono karuose, gr\u012f\u017e\u0119s para\u0161\u0117, ir 1814 m. i\u0161leido intelektualin\u012f kelioni\u0173 dienora\u0161t\u012f \u201e\u017dinios ir pastabos apie 1813 ir 1814 met\u0173 karo \u017eygius i\u0161 vieno Pr\u016bsijos armijos kapeliono dienora\u0161\u010dio: m\u016b\u0161i\u0173, kuri\u0173 liudininku teko b\u016bti pa\u010diam autoriui, apra\u0161ymai\u201c.<\/p>\n\n\n\n Liudvik\u0105 R\u0117z\u0105 galime laikyti lietuvi\u0173 folkloristikos pradininku, vienu i\u0161 pirm\u0173j\u0173 lietuvi\u0173 literat\u016bros kanono formuotoj\u0173, tiltu tarp lietuvi\u0173 liaudies kult\u016bros ir Europos mokslo. Jo veikla tur\u0117jo \u017eenklios, net lemtingos \u012ftakos ir v\u0117lesniam lietuvi\u0173 tautiniam atgimimui, nors jis pats gyveno dar iki jo prad\u017eios.<\/p>\n\n\n\n Nuotraukoje – Pijus Opera (nuotr. i\u0161 asmeninio archyvo)<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Minint i\u0161kiliausio Kur\u0161i\u0173 nerijos kult\u016bros paveldo puosel\u0117tojo Martyno Liudviko R\u0117zos 250-\u0105sias gimimo metines, Neringa pradeda \u0161iai sukak\u010diai dedikuot\u0173 rengini\u0173 cikl\u0105. Sausio 9 d. Nidos kult\u016bros ir turizmo informacijos centre \u201eAgila\u201c… <\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":7417,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[2],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7415"}],"collection":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7415"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7415\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":7431,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7415\/revisions\/7431"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/7417"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7415"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7415"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7415"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}