{"id":7443,"date":"2026-01-19T12:04:59","date_gmt":"2026-01-19T12:04:59","guid":{"rendered":"https:\/\/choras.lt\/?p=7443"},"modified":"2026-01-19T12:05:01","modified_gmt":"2026-01-19T12:05:01","slug":"atmintis-be-automatikos-sausio-13-osios-vakaras-su-vaclovo-augustino-requiem","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/2026\/01\/19\/atmintis-be-automatikos-sausio-13-osios-vakaras-su-vaclovo-augustino-requiem\/","title":{"rendered":"Atmintis be automatikos: Sausio 13-osios vakaras su Vaclovo Augustino \u201eRequiem\u201c"},"content":{"rendered":"\n<p><strong>Lukrecija Stonkut\u0117<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Sausio 13-\u0105j\u0105, visada pastebiu save galvojant ne apie tai, k\u0105 dar kart\u0105 reikia prisiminti, o apie tai, KAIP prisiminti. Mat faktai yra \u017einomi: 1991-\u0173j\u0173 naktis, prie Televizijos bok\u0161to, Lietuvos radijo ir televizijos pastato ir kit\u0173 strategi\u0161kai svarbi\u0173 viet\u0173 susirink\u0119 beginkliai \u017emon\u0117s savo k\u016bnais stojo ginti k\u0105 tik atgautos Nepriklausomyb\u0117s. \u0160arvuoti tankai, \u0161\u016bviai, sumaitotos ma\u0161inos, \u017emoni\u0173 \u0161\u016bksniai ir giedama \u201eLietuva brangi\u201c \u2013 vaizdai ir garsai iki \u0161iol gyvenantys atmintyje. Per soviet\u0173 kariuomen\u0117s agresij\u0105 \u017euvo 14 civili\u0173, t\u016bkstan\u010diai \u017emoni\u0173 buvo su\u017eeisti. Taigi kasmet kyla klausimas, ar atmintis pas mus dar yra gyva praktika, ar ji jau tapo tvarkingai sud\u0117liotu ritualu, kuris \u012fvyksta tod\u0117l, kad taip turi b\u016bti.<\/p>\n\n\n\n<p>Ritualas pats savaime n\u0117ra blogas rei\u0161kinys. Problema atsiranda tada, kai ritualas tampa automatinis: kai \u017einai, k\u0105 pasakysi, dar net neprad\u0117j\u0119s kalb\u0117ti, ir kai \u017einai, k\u0105 jausi, dar net neprad\u0117j\u0119s jausti. Tokiose situacijose man kartais pritr\u016bksta d\u0117mesio ir ai\u0161kumo. Ir b\u016btent \u010dia svarbi muzika \u2013 ne kaip fonas ar \u201enuotaikos k\u016brimas\u201c, o kaip susikaupimo disciplina.<\/p>\n\n\n\n<p>Sausio 13-osios vakar\u0105, Vilniaus \u0160v. Kazimiero ba\u017eny\u010dioje skamb\u0117jusios kompozitoriaus ir choro dirigento Vaclovo Augustino \u201eMi\u0161ios u\u017e mirusius (Requiem)\u201c a cappella su vargonais ad libitum, tapo atminties ir tikrojo susikaupimo erdve. \u0160i muzika nesiek\u0117 pasakoti istorijos, kuri\u0105 ir taip \u017einome. Ji nepavert\u0117 Sausio 13-osios siu\u017eetu, nesi\u016bl\u0117 iliustracij\u0173. Prie\u0161ingai \u2013 pasirinko paprastesn\u0119, sykiu nelengv\u0105 krypt\u012f \u2013 i\u0161b\u016bti d\u0117mesyje.<\/p>\n\n\n\n<p>V. Augustino \u201eRequiem\u201c tam ypa\u010d tinka. Kompozicijoje n\u0117ra orkestro, kuris i\u0161laikyt\u0173 tonacij\u0105 ar pridengt\u0173 netikslumus. Jei choras nekv\u0117puoja kartu, tai girdisi. Jei intonacija pradeda slysti, tai irgi girdisi. Jei tekstas neai\u0161kus, jis tiesiog i\u0161tirpsta akustikoje. Tokia muzika reikalauja darbo ir b\u016btent d\u0117l to man ji tapo puikiu atminties formatu.<\/p>\n\n\n\n<p>Interviu metu V. Augustinas yra pasakoj\u0119s apie k\u016brinyje naudojam\u0105 Tom\u00e1s Luis de Victorios\u00a0Officium defunctorum\u00a0formos model\u012f: \u201ePasinaudojau jo teksto segmentavimo principu \u2013 Renesanso tradicija kaitalioti grigali\u0161k\u0105j\u012f giedojim\u0105 su polifonin\u0117mis dalimis tapo mano atrama\u201c. Tai rei\u0161kia, kad \u201eRequiem\u201c \u010dia n\u0117ra \u201eka\u017ekas moderniai li\u016bdna\u201c. Tai yra strukt\u016bruotas k\u016brinys, kurio vidin\u0117 logika sukurta taip, kad i\u0161laikyt\u0173 klausytojo d\u0117mes\u012f. Daug segment\u0173, per\u0117jim\u0173, jung\u010di\u0173. Kartais tokia sandara gali i\u0161irti, jei atlikimas nesuvaldomas.<\/p>\n\n\n\n<p>Valstybinis choras \u201eVilnius\u201c t\u0105 vakar\u0105 skamb\u0117jo sutelktai ir brand\u017eiai. Jaut\u0117si bendras kv\u0117pavimas, kruop\u0161\u010diai valdoma intonacija, ai\u0161k\u016bs per\u0117jimai tarp segment\u0173. Svarbiausia \u2013 jie i\u0161laik\u0117 vidin\u0119 rimt\u012f ir eti\u0161k\u0105 laikysen\u0105. D\u0117l tokios choro parengties stipriai juntamas meno vadovo bei vyr. dirigento Art\u016bro Dambrausko darbas. Maestro mostuose muzika jud\u0117jo kaip ciklas, o ne kaip atskir\u0173 epizod\u0173 virtin\u0117. Buvo gird\u0117ti ai\u0161ki kryptis, proporcijos, suvaldyta visuma. Greta to svarbus ir Vincenzo De Martino vargonavimas. Nors vargonai \u010dia ad libitum, ta\u010diau V. De Martino grojimas veik\u0117 takti\u0161kai \u2013 skambesys nebuvo dominuojantis, bet ten, kur reik\u0117jo, suteik\u0117 atram\u0105 ir krypt\u012f.<\/p>\n\n\n\n<p>\u0160is k\u016brinys turi dar vien\u0105, Sausio 13-osios kontekste, reik\u0161ming\u0105 aspekt\u0105 \u2013 jis gim\u0117 i\u0161 asmenini\u0173 netek\u010di\u0173. Pats kompozitorius yra sak\u0119s, kad noras ra\u0161yti \u201eRequiem\u201c brendo seniai. Galutin\u012f post\u016bm\u012f suteik\u0117 artim\u0173 bi\u010diuli\u0173, koleg\u0173 mirtys bei choro \u201eVilnius\u201c u\u017esakymas sukurti didel\u0117s apimties k\u016brin\u012f XV tarptautiniam \u0160v. Jok\u016bbo sakralin\u0117s muzikos festivaliui.<\/p>\n\n\n\n<p>K\u016brinys dedikuotas kompozitoriui Vidmantui Bartuliui, vienam pirm\u0173j\u0173 \u201e\u0104\u017euoliuko\u201c kartos atstov\u0173 Rimui Karaliui, talentingam ir visada k\u016brybingam muzikologui Vladui Zalatoriui, artimam bi\u010diuliui Gintarui Burbai, spalvingajam ansambli\u0173 k\u016br\u0117jui Genadijui Alfimovui. \u010cia pat i\u0161mintingajam filosofui Leonidui Donskiui, fortepijono pedagogei Melitai Diamandidi, pranc\u016bz\u0173 dirigentui Amaury du Closel, atgaivinusiam daugyb\u0117s \u017eyd\u0173 kompozitori\u0173 muzik\u0105, ilgametei choro \u201eJauna muzika\u201c dainininkei ir direktorei Salom\u0117jai Jonynaitei \u2013 \u017emogui, kuris \u0161iam kolektyvui buvo ne tik administracijos dalis, bet ir gyvoji siela. K\u016brinio partit\u016broje taip pat atsiduria lietuvi\u0161ko roko ir R&amp;B krik\u0161tat\u0117vis K\u0119stutis Antan\u0117lis, kompozitorius Faustas Lat\u0117nas, su kuriuo V. Augustin\u0105 siejo ypatingas, per tragi\u0161k\u0105 netekt\u012f u\u017egim\u0119s ry\u0161ys. Ir \u010dia, mano galva, \u012fvyksta svarbus dalykas. Sausio 13-osios kontekste asmenin\u0117 gedulo logika primena, kad kolektyvin\u0117 atmintis visada prasideda nuo konkre\u010di\u0173 \u017emoni\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p>Svarbu pamin\u0117ti ir tai, kad V. Augustino \u201eRequiem\u201c turi savo keli\u0105. Jis nebuvo sukurtas vienkartiniam min\u0117jimui. Premjera nuskamb\u0117jo 2025 m. rugs\u0117jo 13 d., \u0160v. apa\u0161tal\u0173 Pilypo ir Jok\u016bbo ba\u017eny\u010dioje, XV \u0160v. Jok\u016bbo sakralin\u0117s muzikos festivalyje, kuri\u0105 atliko valstybinis choras \u201eVilnius\u201c. Opusas buvo \u012fvertintas specialia, Lietuvos Nepriklausomyb\u0117s Akto signatar\u0117s, Europos audito r\u016bm\u0173 nar\u0117s, dr. Laimos Liucijos Andrikien\u0117s premija. Tai rei\u0161kia, kad k\u016brinio atlikimas Sausio 13-osios koncerte yra kompozicijos gyvenimo t\u0105sa, o ne vien proginis epizodas. Subjektyvia nuomone, tai svarbu, nes atmintis neturi b\u016bti vienkartin\u0117, o turi gr\u012f\u017eti naujuose kontekstuose.<\/p>\n\n\n\n<p>Po tokio vakaro man nesinor\u0117jo i\u0161syk aptarin\u0117ti koncerto. Ne tod\u0117l, kad n\u0117ra apie k\u0105 kalb\u0117ti, o tod\u0117l, kad Sausio 13-\u0105j\u0105 man svarbu i\u0161laikyti susikaupim\u0105. Jei ir reikia apibendrinti, tai tik vienu sakiniu: \u0161is vakaras primin\u0117, kad atmintis n\u0117ra vien jausmas. Galb\u016bt tai ir yra svarbiausia Sausio 13-osios pamoka po 35 met\u0173? Mat vis dar turime i\u0161mokti ne tik jausmingai prisiminti, bet ir i\u0161laikyti prisiminim\u0105 kaip atsakomyb\u0119, be skub\u0117jimo, patogumo ar automatikos.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Lukrecija Stonkut\u0117 Sausio 13-\u0105j\u0105, visada pastebiu save galvojant ne apie tai, k\u0105 dar kart\u0105 reikia prisiminti, o apie tai, KAIP prisiminti. Mat faktai yra \u017einomi: 1991-\u0173j\u0173 naktis, prie Televizijos bok\u0161to,&hellip; <\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":6872,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[3],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7443"}],"collection":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7443"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7443\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":7446,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7443\/revisions\/7446"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6872"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7443"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7443"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7443"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}