{"id":7739,"date":"2026-04-15T10:52:41","date_gmt":"2026-04-15T10:52:41","guid":{"rendered":"https:\/\/choras.lt\/?p=7739"},"modified":"2026-04-15T10:52:43","modified_gmt":"2026-04-15T10:52:43","slug":"lnobt-scenoje-baltijos-saliu-teatru-spektakliai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/2026\/04\/15\/lnobt-scenoje-baltijos-saliu-teatru-spektakliai\/","title":{"rendered":"LNOBT scenoje \u2013 Baltijos \u0161ali\u0173 teatr\u0173 spektakliai"},"content":{"rendered":"\n<p>Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) suteikia ret\u0105 galimyb\u0119 i\u0161vysti kit\u0173 Baltijos valstybi\u0173 nacionalini\u0173 teatr\u0173 spektaklius: savo repertuaro perlus baland\u017eio pabaigoje vilnie\u010diams pristatys sve\u010diai i\u0161 Talino ir Rygos.<\/p>\n\n\n\n<p>Estijos nacionalin\u0117 opera baland\u017eio 21 d. LNOBT scenoje pristato Claude\u2019o Debussy oper\u0105 \u201ePel\u0117jas ir Melisanda\u201c, o baland\u017eio 23 d. \u2013 \u0161iuolaikin\u012f balet\u0105 \u201ePasaulio pabaigos \u0161viesa\u201c. Latvijos nacionalin\u0117 opera ir baletas baland\u017eio 29 ir 30 d. rodys klasikinio baleto \u201eEsmeralda\u201c spektaklius.<\/p>\n\n\n\n<p>Savo ruo\u017etu LNOBT artistai taip pat ruo\u0161iasi gastrol\u0117ms: Estijos nacionalin\u0117s operos scenoje baland\u017eio 24-\u0105j\u0105 jie rodys choreografo Martyno Rimeikio balet\u0105 \u201eKopelija\u201c, o baland\u017eio 26-\u0105j\u0105 \u2013 Benjamino Britteno oper\u0105 \u201eVasarvid\u017eio nakties sapnas\u201c.<\/p>\n\n\n\n<p>\u201eLietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalini\u0173 operos ir baleto teatr\u0173 partneryst\u0117 simbolizuoja bendr\u0105 siek\u012f stiprinti kult\u016brinius ry\u0161ius, skatinti menin\u0119 \u012fvairov\u0119 ir praturtinti m\u016bs\u0173 \u0161ali\u0173 kult\u016brin\u012f bendradarbiavim\u0105. Jis atveria duris glaudesnei meninink\u0173 partnerystei, bendr\u0173 projekt\u0173 \u012fgyvendinimui bei dalijimuisi patirtimi. Tai \u017eenklas, kad drauge galime siekti auk\u0161\u010diausi\u0173 menini\u0173 standart\u0173 ir pristatyti savo \u0161ali\u0173 kult\u016br\u0105 tarptautin\u0117je erdv\u0117je\u201c, \u2013 teigia LNOBT generalin\u0117 direktor\u0117 Laima Vilimien\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-center\"><strong>\u201ePel\u0117jas ir Melisanda\u201c: magi\u0161kas scenos ritualas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>C. Debussy opera \u201ePel\u0117jas ir Melisanda\u201c buvo sukurta pagal dramaturgo Maurice\u2018o Maeterlincko, v\u0117liau gavusio Nobelio literat\u016bros premij\u0105, para\u0161yt\u0105 pjes\u0119. Operos premjera \u012fvyko 1902 m. Pary\u017eiuje, ir tai \u2013 vienintel\u0117 C. Debussy sukurta opera.<\/p>\n\n\n\n<p>Estijos nacionalin\u0117je scenoje \u0161io k\u016brinio premjera \u012fvyko 2023 m. rugs\u0117jo 22 d. Pastatymo autorius \u2013 garbus re\u017eisierius i\u0161 Belgijos Albert-Andr\u00e9 Lheureux (g. 1945), pastat\u0119s daugiau nei 70 dramos ir apie 60 operos spektakli\u0173 \u012fvairi\u0173 \u0161ali\u0173 teatruose.<\/p>\n\n\n\n<p>\u201eOpera \u201ePel\u0117jas ir Melisanda\u201c \u2013 tarsi magi\u0161kas ritualas, pa\u017eadinantis paslapting\u0105 pasaul\u012f mumyse ir aplink mus. Tai aistringa poeti\u0161kos meil\u0117s istorija, prikaustyta prie pavydo, abejoni\u0173 ir smurto k\u0117d\u0117s.<\/p>\n\n\n\n<p>Simbolizmo klest\u0117jimo laikotarpiu, kai buvo skatinamas ne\u017einom\u0173 pasauli\u0173 tyrin\u0117jimas, M. Maeterlinckas para\u0161o pjes\u0119 \u201ePel\u0117jas ir Melisanda\u201c, o kompozitorius C. Debussy i\u0161kart \u012f\u017evelgia joje operos tem\u0105\u2026 Nuostabus teksto ir muzikos derinys leid\u017eia tik miglotai suvokti paslapting\u0105 \u017emogaus esyb\u0119. Kokia yra m\u016bs\u0173 gyvenimo prasm\u0117, m\u016bs\u0173 sielos kelion\u0117, m\u016bs\u0173 abejoni\u0173 ir tiesos paie\u0161k\u0173 prasm\u0117? Kur yra tiesa? Kiekvienas jos ie\u0161ko savaip\u201c, \u2013 teigia A.-A. Lheureux.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-center\"><strong>\u201ePasaulio pabaigos \u0161viesa\u201c \u2013 baletas, kuriuo did\u017eiuojasi estai<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>2024 m. Taline \u012fvykusi baleto \u201ePasaulio pabaigos \u0161viesa\u201c premjera tapo vienu ry\u0161kiausi\u0173 \u012fvyki\u0173 Estijos baleto scenoje. K\u016brinys, apdovanotas Estijos nacionaline kult\u016bros premija, pasakoja apie pasaulio suk\u016brim\u0105, \u017emonijos gimim\u0105, harmonijos praradim\u0105, godum\u0105, senojo pasaulio sunaikinim\u0105 ir naujojo pasaulio galimyb\u0119. Susid\u016br\u0119 su apokalipse, \u017emon\u0117s atskleid\u017eia savo tamsiausi\u0105 pus\u0119, bet kartu \u2013 ir giliai sl\u0117pt\u0105 \u0161velnum\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>\u0160io baleto choreografas Jevgeni Gribas (g. 1988) nuo 2010 m. \u0161oko Estijos nacionalin\u0117s operos baleto trup\u0117je. 2013\u20132014 m. sezon\u0105 praleido Boriso Eifmano baleto trup\u0117je Sankt Peterburge, bet po met\u0173 sugr\u012f\u017eo atgal \u012f Talin\u0105, kur 2016 m. debiutavo kaip choreografas. 2024 m. rugpj\u016bt\u012f J. Gribas prad\u0117jo vadovauti Tartu \u201eVanemuine\u201c teatro baleto trupei.<\/p>\n\n\n\n<p>\u201ePasaulio pabaigos \u0161viesos\u201c kompozitor\u0117 Alisson Kruusmaa (g. 1992) yra viena \u012fdomiausi\u0173 ir daugiausiai u\u017esakym\u0173 sulaukian\u010di\u0173 jaun\u0173j\u0173 Estijos muzikos k\u016br\u0117j\u0173. Jos k\u016bryba apima kamerin\u0119 muzik\u0105, did\u017eiules orkestrines drobes ir scenin\u0119 muzik\u0105, da\u017enai \u012fkv\u0117pt\u0105 gamtos vaizd\u0173. A. Kruusmaa kuriamas gars\u0173 pasaulis pasi\u017eymi platumu, \u0161viesa ir \u0161velnumu \u2013 lyri\u0161k\u0105 emocij\u0173 poj\u016bt\u012f subalansuoja \u0161vari, ai\u0161ki forma ir niuansuotas i\u0161rai\u0161kos b\u016bdas.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-center\"><strong>\u201eEsmeralda\u201c \u2013 klasikin\u0117 meil\u0117s drama<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Latvijos nacionalin\u0117 opera ir baletas \u012f Vilni\u0173 atve\u017ea publikos itin m\u0117gstam\u0105 balet\u0105 \u201eEsmeralda\u201c pagal Cesare\u2018s Pugni ir Riccardo Drigo muzik\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>Garsus Victoro Hugo romanas \u201ePary\u017eiaus katedra\u201c \u012fkv\u0117p\u0117 daugyb\u0119 \u012fvairi\u0173 \u017eanr\u0173 meno k\u016brini\u0173. \u0160okio forma \u0161i istorija pirm\u0105 kart\u0105 buvo pristatyta 1844 m. Londone kaip baletas \u201eEsmeralda\u201c. Choreografo Aivaro Leimanio \u201eEsmeraldos\u201c pastatymas \u2013 jau ketvirtasis \u0161ios istorijos \u012fk\u016bnijimas Latvijos baleto istorijoje. A. Leimanis (g. 1958) \u2013 buv\u0119s \u017eymus Latvijos nacionalin\u0117s baleto trup\u0117s solistas, v\u0117liau tap\u0119s tos pa\u010dios trup\u0117s meno vadovu. 2003 m. A. Leimaniui \u012fteiktas Latvijos Trij\u0173 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 ordinas.<\/p>\n\n\n\n<p>\u201eEsmeralda\u201c \u2013 tai galinga istorija apie meil\u0119 ir mirt\u012f. Pary\u017eiaus Dievo Motinos\u00a0katedros arkidiakonas Klodas geid\u017eia gra\u017euol\u0117s \u010digonait\u0117s Esmeraldos, ta\u010diau merginos d\u0117mes\u012f patraukia vikrusis karininkas Febas. Apimtas pavydo, Klodas su\u017eeid\u017eia Feb\u0105, bet kalt\u0117 nepelnytai krenta Esmeraldai, kuriai skiriama mirties bausm\u0117. Katedros varpininkas kuprius Kvazimodas, taip pat slapta mylintis Esmerald\u0105, vardan jos pasiry\u017e\u0119s paaukoti visk\u0105\u2026<\/p>\n\n\n\n<p class=\"has-text-align-center\"><strong>Agnes\u0117s Zeltinos nuotr.<\/strong><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) suteikia ret\u0105 galimyb\u0119 i\u0161vysti kit\u0173 Baltijos valstybi\u0173 nacionalini\u0173 teatr\u0173 spektaklius: savo repertuaro perlus baland\u017eio pabaigoje vilnie\u010diams pristatys sve\u010diai i\u0161 Talino ir Rygos. Estijos&hellip; <\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":7742,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7739"}],"collection":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7739"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7739\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":7741,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7739\/revisions\/7741"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/7742"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7739"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7739"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7739"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}