\u0160iemet Panev\u0117\u017eio muzikinio teatro spektaklis \u2013 Broniaus Kutavi\u010diaus ir Sigito Gedos opera-poema \u201eStrazdas \u2013 \u017ealias pauk\u0161tis\u201c \u2013 bus parodytas Vilniuje, Kaune, Klaip\u0117doje, Alytuje ir Bir\u017euose. Prie\u0161 dvejus metus Panev\u0117\u017eyje atgim\u0119s legendinis k\u016brinys leid\u017eiasi \u012f kelion\u0119 po Lietuv\u0105, primindamas vien\u0105 reik\u0161mingiausi\u0173 lietuvi\u0161kos operos rei\u0161kini\u0173.<\/p>\n\n\n\n
\u201eStrazdo\u201c istorija prasid\u0117jo dar 1967 metais, kai Sigitas Geda para\u0161\u0117 poem\u0105 \u201eStrazdas\u201c. K\u016brinys i\u0161siskyr\u0117 daugiaprasme simbolika, kurioje am\u017eininkai \u012f\u017evelg\u0117 ir laisv\u0117s, ir pasiprie\u0161inimo \u017eenkl\u0173. Poema sudomino re\u017eisieri\u0173 Jon\u0105 Vaitk\u0173, jis pasi\u016bl\u0117 kompozitoriui Broniui Kutavi\u010diui sukurti muzik\u0105. Taip gim\u0117 vienas svarbiausi\u0173 j\u0173 bendr\u0173 darb\u0173 \u2013 opera-poema \u201eStrazdas \u2013 \u017ealias pauk\u0161tis\u201c.<\/p>\n\n\n\n
1984 metais Kauno dramos teatre pristatytas Jono Vaitkaus spektaklis tapo i\u0161skirtiniu Lietuvos kult\u016bros \u012fvykiu. Apeigini\u0173 form\u0173 su folkloro elementais reginys savita Kutavi\u010diaus muzikos kalba pasakojo ne tik apie liaudies daini\u0173 Antan\u0105 Strazd\u0105-Drazdausk\u0105, bet ir apie \u017emogaus bei tautos dvasin\u0119 laisv\u0119. V\u0117liau spektaklis buvo ekranizuotas, ta\u010diau ilgus metus \u012f scen\u0105 negr\u012f\u017eo.<\/p>\n\n\n\n
2023-iaisiais Broniaus Kutavi\u010diaus gimtajame mieste Panev\u0117\u017eyje kilo ambicinga id\u0117ja gr\u0105\u017einti \u201eStrazd\u0105\u201c \u017ei\u016brovams. Spektakl\u012f v\u0117l stat\u0117 Jonas Vaitkus, o atlikti muzikin\u0119 k\u016brinio rekonstrukcij\u0105 buvo pakviestas jaunosios kartos dirigentas Imantas Jonas \u0160imkus. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje simfonin\u012f dirigavim\u0105 baig\u0119s, Vienos muzikos ir scenos men\u0173 universitete studijav\u0119s, 2024 metais meno daktaro laipsn\u012f \u012fgij\u0119s dirigentas kartu su kompozitoriumi Luku Butkumi \u0117m\u0117si darbo, kurio iki tol niekas nebuvo dar\u0119s.<\/p>\n\n\n\n
\u201eBroniaus Kutavi\u010dius \u201eStrazdas \u2013 \u017ealias pauk\u0161tis\u201c para\u0161ytas stygini\u0173 ir liaudies instrument\u0173 orkestrams, chorui, dviem solistams bei vargon\u0117liams. Ta\u010diau toki\u0105 atlik\u0117j\u0173 sud\u0117t\u012f surinkti buvo sud\u0117tinga, tod\u0117l ruo\u0161iant pirm\u0105j\u012f pastatym\u0105 Kauno dramos teatre did\u017eioji muzikos dalis buvo \u012fra\u0161yta \u012f magnetofono juostas. Atskirai \u012fra\u0161ytas stygini\u0173 orkestras, atskirai \u2013 liaudies instrument\u0173 orkestras, dar viena juosta skirta chorui. Spektaklyje \u0161ios juostos b\u016bdavo leid\u017eiamos vienu metu, jos \u0161iek tiek ritmi\u0161kai prasilenkdavo. Taip buvo kuriamas Kutavi\u010diui b\u016bdingas ritminis pie\u0161inys, o scenoje gyvai dainuodavo tik du solistai ir grodavo vargon\u0117liai\u201c, \u2013 pasakoja I. J. \u0160imkus.<\/p>\n\n\n\n
Panev\u0117\u017eio muzikinio teatro spektaklio k\u016br\u0117jai pasirinko kitok\u012f sprendim\u0105. \u201eDid\u017eiausias i\u0161\u0161\u016bkis buvo rekonstruoti partit\u016br\u0105 taip, kad neprarastume n\u0117 dalel\u0117s Kutavi\u010diaus sumanymo. Originale didel\u0117 muzikos dalis buvo atliekama i\u0161 \u012fra\u0161\u0173, o m\u016bs\u0173 tikslas buvo, kad ji skamb\u0117t\u0173 gyvai\u201c, \u2013 sako dirigentas. Tam reik\u0117jo perra\u0161yti originali\u0105 kompozitoriaus partit\u016br\u0105. Pasak I. J. \u0160imkaus, Kutavi\u010diaus naudota pusiau grafin\u0117 notacija buvo itin detali, ta\u010diau ne visuomet lengvai perskaitoma \u0161iuolaikiniams atlik\u0117jams.<\/p>\n\n\n\n
\u201eBuvo atliktas did\u017eiulis darbas. Kartu su Luku Butkumi analizavome originali\u0105 partit\u016br\u0105, klaus\u0117m\u0117s istorini\u0173 \u012fra\u0161\u0173 ir visk\u0105 perra\u0161\u0117me \u012f moderni\u0105 notacij\u0105. Svarbiausia buvo nieko nekeisti, i\u0161saugoti autenti\u0161k\u0105 autoriaus sumanym\u0105, bet kartu sukurti partit\u016br\u0105, kuri\u0105 b\u016bt\u0173 galima atlikti gyvai.\u201c<\/p>\n\n\n\n
Dar sud\u0117tingesnis u\u017edavinys lauk\u0117 repeticijose. \u201eKutavi\u010diaus muzikoje gausu poliritmini\u0173 sluoksni\u0173. Leid\u017eiant magnetofono juostas tai \u012fgyvendinti papras\u010diau, ta\u010diau gyvai reikia sinchronizuoti stygini\u0173 orkestr\u0105, tautini\u0173 instrument\u0173 grupes, chor\u0105 ir solistus. Tai reikalauja ypatingo susiklausymo ir precizikos\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia dirigentas.<\/p>\n\n\n\n
\u0160iandien spektaklyje dalyvauja stygini\u0173 orkestras, tautini\u0173 instrument\u0173 ansamblis, choras, solistai ir vargon\u0117liai, fonograma i\u0161liko tik viename epizode d\u0117l aido efekto. Pasak I. J. \u0160imkaus, tai leido priart\u0117ti prie gyvo akustinio skambesio, kas buvo vienas svarbiausi\u0173 \u0161io pastatymo sieki\u0173.<\/p>\n\n\n\n
Ta\u010diau dirigentui ne ma\u017eiau svarbi ir pati k\u016brinio \u017einia. Operos-poemos centre \u2013 Antano Strazdo fig\u016bra. Kunigas, poetas ir \u0161viet\u0117jas Sigito Gedos ir Broniaus Kutavi\u010diaus k\u016brinyje yra kur kas daugiau nei istorin\u0117 asmenyb\u0117. Jono Vaitkaus spektaklyje ji virsta \u017emogaus-pauk\u0161\u010dio simboliu, jungian\u010diu \u017emog\u0173 ir gamt\u0105, \u017eemi\u0161k\u0105j\u0105 ir dvasin\u0119 tikrov\u0119, asmenin\u0119 ir tautos istorij\u0105.<\/p>\n\n\n\n
\u201eAntanas Strazdas gyveno carin\u0117s priespaudos laikotarpiu, o Sigitas Geda k\u016brin\u012f ra\u0161\u0117 sovietme\u010diu, tod\u0117l Strazdas tampa savoti\u0161ka Lietuvos personifikacija \u2013 \u017emogumi, kuris nepal\u016b\u017eta. Per valand\u0105 \u010dia papasakojama visa m\u016bs\u0173 rezistencijos istorija\u201c, \u2013 teigia I. J. \u0160imkus.<\/p>\n\n\n\n
Anot dirigento, b\u016btent tod\u0117l \u201eStrazdas\u201c ir \u0161iandien lieka aktualus. \u201eMan atrodo, \u0161is k\u016brinys pirmiausia kalba apie labai svarbius m\u016bs\u0173 tapatyb\u0117s dalykus. Jis leid\u017eia suvokti, kad Lietuvos istorija nebuvo lengva, kad laisv\u0117 ir nepriklausomyb\u0117 neatsirado savaime. Spektaklyje atsiveria skirtingi istoriniai laikotarpiai, per kuriuos m\u016bs\u0173 tauta siek\u0117 i\u0161likti ir nepal\u016b\u017eti. Tod\u0117l po kiekvieno spektaklio jau\u010diu d\u0117kingum\u0105 u\u017e tai, kad galime d\u017eiaugtis \u0161ia diena.\u201c<\/p>\n\n\n\n
2023 metais \u012fvykusi Panev\u0117\u017eio muzikinio teatro premjera sulauk\u0117 didelio \u017ei\u016brov\u0173 ir muzikolog\u0173 d\u0117mesio. K\u016br\u0117j\u0173 darb\u0105 \u012fvertino kult\u016bros bendruomen\u0117, spektakl\u012f \u012fra\u0161\u0117 Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Nauja scenin\u0117 versija i\u0161saugojo svarb\u0173 Lietuvos operos puslap\u012f ateities kartoms.<\/p>\n\n\n\n
\u0160iandien \u201eStrazdas \u2013 \u017ealias pauk\u0161tis\u201c i\u0161 Panev\u0117\u017eio kyla naujam skryd\u017eiui. Spektaklis, ilg\u0105 laik\u0105 laikytas primir\u0161tu lietuvi\u0173 operos istorijos rei\u0161kiniu, v\u0117l susitinka su \u017ei\u016brovais ir primena, kad laisv\u0117 n\u0117ra duotyb\u0117.<\/p>\n\n\n\n
<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\u0160iemet Panev\u0117\u017eio muzikinio teatro spektaklis \u2013 Broniaus Kutavi\u010diaus ir Sigito Gedos opera-poema \u201eStrazdas \u2013 \u017ealias pauk\u0161tis\u201c \u2013 bus parodytas Vilniuje, Kaune, Klaip\u0117doje, Alytuje ir Bir\u017euose. Prie\u0161 dvejus metus Panev\u0117\u017eyje atgim\u0119s… <\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":8026,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8024"}],"collection":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8024"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8024\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":8025,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8024\/revisions\/8025"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8026"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8024"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8024"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8024"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}