T\u0119sdamas bendradarbiavim\u0105 su Leipcigo universiteto choru, VU choras \u201eGaudeamus\u201c surengs gastroles Vokietijoje, kuri\u0173 metu spalio 7 d., koncertuos \u017eymiojoje \u201eGewandhaus\u201c sal\u0117je Leipcigo universiteto nauj\u0173 akademini\u0173 met\u0173 prad\u017eios i\u0161kilm\u0117se, o spalio 8 d. 19 val. Leipcigo universiteto \u0160v. Pauliaus ba\u017eny\u010dioje surengs solin\u012f koncert\u0105. Su choru taip pat koncertuos VU vargonininkai Vidas Pinkevi\u010dius ir Au\u0161ra Mot\u016bzait\u0117.<\/p>\n\n\n\n
Leipcigo \u201eGewandhaus\u201c koncert\u0173 sal\u0117 yra visame pasaulyje garsi ne tik d\u0117l savo fenomenalios, architekt\u0173 kruop\u0161\u010diai i\u0161tobulintos akustikos, bet ir d\u0117l neatsiejamo ry\u0161io su seniausiu pasaulyje miesto, o ne dvaro, simfoniniu orkestru, kuriam praeityje vadovavo tokie muzikos titanai kaip Felixas Mendelssohnas.<\/p>\n\n\n\n
Pirmasis \u201eGewandhaus\u201c (1781\u20131886 m.) pastatas buvo pirkli\u0173 audini\u0173 sand\u0117lis, kurio pal\u0117p\u0117je buvo \u012frengta puiki koncert\u0173 sal\u0117. Miestui augant, ji tapo per ma\u017ea, tod\u0117l buvo pastatyti nauji, prabang\u016bs neoklasikiniai muzikos r\u016bmai. Deja, per Antr\u0105j\u012f pasaulin\u012f kar\u0105 1944 m. jie buvo visi\u0161kai sugriauti. 1981 m. aik\u0161t\u0117je prie\u0161ais operos teatr\u0105 i\u0161kilo modernus pastatas, kur\u012f matome \u0161iandien.<\/p>\n\n\n\n
Kadangi universitetas yra \u012fsik\u016br\u0119s toje pa\u010dioje centrin\u0117je miesto aik\u0161t\u0117je (Augustusplatz) kaip ir \u201eGewandhaus\u201c koncert\u0173 sal\u0117, nauj\u0173 akademini\u0173 met\u0173 prad\u017eios ceremonija vyksta joje. Tai viena svarbiausi\u0173 universiteto \u0161ven\u010di\u0173. Renginys prasideda i\u0161kilmingu universiteto senato bei garb\u0117s sve\u010di\u0173 \u012f\u017eengimu. Pirmakursius sveikina universiteto rektor\u0117, sakomos i\u0161kilmingos kalbos, vyksta diskusijos apie studij\u0173 prad\u017ei\u0105 ir atliekamas simbolinis student\u0173 \u012fra\u0161ymas \u012f universiteto knygas.<\/p>\n\n\n\n
Kadangi \u0161vent\u0117 vyksta vienoje garsiausi\u0173 pasaulio koncert\u0173 sali\u0173, joje skamba gyva muzika, kuri\u0105 atlieka Leipcigo universiteto muzikiniai ansambliai. \u0160iemet sve\u010di\u0173 teis\u0117mis i\u0161kilm\u0117se dalyvaus VU choras \u201eGaudeamus\u201c. Kasmet sal\u0117 b\u016bna pilnut\u0117l\u0117 \u2013 joje susirenka apie 1700 nauj\u0173 student\u0173. D\u0117l riboto viet\u0173 skai\u010diaus \u0161eimos nariai ir sve\u010diai ceremonij\u0105 da\u017eniausiai stebi per tiesiogin\u0119 vaizdo transliacij\u0105 i\u0161 \u0161alia esan\u010dio universiteto \u201ePaulinum\u201c komplekso.<\/p>\n\n\n\n
\u201eGalimyb\u0117 koncertuoti Leipcige, kuriame k\u016br\u0117 daugyb\u0117 \u017eymi\u0173 kompozitori\u0173, ir prisiliesti prie chorin\u0117s kult\u016bros i\u0161tak\u0173, kur jau daugiau nei a\u0161tuonis \u0161imtus met\u0173 gieda garsusis \u0160v. Tomo ba\u017eny\u010dios choras, kurio kantoriumi ir vadovu dirbo pats Johanas Sebastianas Bachas, \u2013 tai nepaprasta ir ne\u012fkainojama patirtis m\u016bs\u0173 choristams\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017e\u0117 \u201eGaudeamus\u201c choro meno vadov\u0117 ir vyriausioji dirigent\u0117 Rasa Gelgotien\u0117.<\/p>\n\n\n\n
Antrasis \u201eGaudeamus\u201c koncertas vyks moderniame architekt\u016briniame komplekse \u201ePaulinum\u201c, kuris pastatytas vietoj istorin\u0117s \u0160v. Pauliaus \u0161ventov\u0117s. Gotikin\u0117 ba\u017eny\u010dia s\u0117kmingai i\u0161silaik\u0117 \u0161imtme\u010dius, joje pamokslus sak\u0117 Martynas Liuteris, o muzikos direktoriumi XVIII a. dirbo pats Johanas Sebastianas Bachas. Nors ji stebuklingai beveik nenukent\u0117jo per Antr\u0105j\u012f pasaulin\u012f kar\u0105, 1968 m. komunistin\u0117 Ryt\u0173 Vokietijos vald\u017eia j\u0105 cini\u0161kai susprogdino, kad atlaisvint\u0173 viet\u0105 socialistinio stiliaus universiteto miesteliui. Po Vokietijos susivienijimo buvo nuspr\u0119sta \u0161i\u0105 istorin\u0119 klaid\u0105 i\u0161taisyti. Toje pa\u010dioje vietoje 2017 m. i\u0161kilo \u012fsp\u016bdingas, modernus oland\u0173 architekto Ericko van Egeraato suprojektuotas pastat\u0173 kompleksas. Jis atlieka dvigub\u0105 funkcij\u0105 \u2013 tai yra ir universiteto did\u017eioji aula ir kartu \u0160v. Pauliaus universiteto ba\u017eny\u010dia. Joje \u012frengti nauji ir itin modern\u016bs vargonai. Pastato fasadas ir interjeras suprojektuoti taip, kad moderniomis stiklo bei betono formomis atkartot\u0173 ir vizualiai primint\u0173 senosios, susprogdintos gotikin\u0117s ba\u017eny\u010dios kont\u016brus.<\/p>\n\n\n\n
Vilniaus ir Leipcigo universitet\u0173 chor\u0173 bendradarbiavim\u0105 pagal \u201eArqus\u201c aljanso projekt\u0105 prie\u0161 kelis metus iniciavo VU chor\u0173 vadov\u0117 Rasa Gelgotien\u0117. 2024 m. ji kartu su chormeisteriu Ignu Garla lank\u0117si Leipcigo universitete ir steb\u0117jo choro darb\u0105, susipa\u017eino su moderniais \u0160v. Pauliaus ba\u017eny\u010dios vargonais. Bendradarbiavimas t\u0119s\u0117si 2025 m. sve\u010di\u0173 i\u0161 Vokietijos vizitu. Sausio m\u0117n. VU lank\u0117si Leipcigo universiteto profesorius, vargonininkas, muzikos direktorius ir choro vadovas dr. David Timm. Jo vizitas vyko pagal \u201eArqus\u201c projekto \u201eBottom up Initiative\u201c iniciatyv\u0105 ir VU bendruomenei suteik\u0117 galimyb\u0119 pasisemti \u012fkv\u0117pimo, \u012fgyti meistri\u0161kumo bei nauj\u0173 \u017eini\u0173.<\/p>\n\n\n\n
Vizito metu sve\u010dias i\u0161band\u0117 did\u017eiuosius \u0160v. Jon\u0173 ba\u017eny\u010dios vargonus, ved\u0117 meistri\u0161kumo kursus VU chorams \u201eGaudeamus\u201c, \u201eVirgo\u201c ir \u201ePro Musica\u201c ir atskleid\u0117 jiems voki\u0161kojo choralo interpretacijos subtilybes. \u0160i intensyvi repeticija buvo skirta Franz Liszt \u201eVia Crucis\u201c projektui, suteikiant choristams galimyb\u0119 giliau suprasti \u0161io k\u016brinio atlikimo niuansus. Choro repeticijoje D. Timm talkino jo chormeister\u0117
Maria Kuestner.<\/p>\n\n\n\n
\u201eArqus\u201c yra presti\u017einis Europos universitet\u0173 aljansas, kurio tikslas \u2013 stiprinti glaud\u0173 akademini\u0173 institucij\u0173 bendradarbiavim\u0105 studij\u0173, mokslini\u0173 tyrim\u0173 ir inovacij\u0173 srityse. \u0160iam stipriam tinklui priklauso devyni lyderiaujantys \u017eemyno universitetai, tarp kuri\u0173 yra ir Vilniaus universitetas, taip pat Granados (Ispanija), Graco (Austrija), Leipcigo (Vokietija), Liono Klodo Bernaro 1 (Pranc\u016bzija), Meinuto (Airija), Minjo (Portugalija), Paduvos (Italija) ir Vroclavo (Lenkija) universitetai. Kartu \u0161ios auk\u0161tosios mokyklos kuria atvir\u0105 ir integrali\u0105 Europos universitet\u0173 erdv\u0119, skatindamos student\u0173 bei mokslinink\u0173 mobilum\u0105 ir spr\u0119sdamos globalius visuomen\u0117s i\u0161\u0161\u016bkius.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
T\u0119sdamas bendradarbiavim\u0105 su Leipcigo universiteto choru, VU choras \u201eGaudeamus\u201c surengs gastroles Vokietijoje, kuri\u0173 metu spalio 7 d., koncertuos \u017eymiojoje \u201eGewandhaus\u201c sal\u0117je Leipcigo universiteto nauj\u0173 akademini\u0173 met\u0173 prad\u017eios i\u0161kilm\u0117se, o spalio… <\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":7327,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[3],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8196"}],"collection":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8196"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8196\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":8197,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8196\/revisions\/8197"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/7327"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8196"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8196"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8196"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}