Lietuvos chor\u0173 s\u0105jungos \u201eErasmus+\u201c projekto dalyv\u0117s Birut\u0117 V\u017eesniauskien\u0117 (nuotr. pirma i\u0161 kair\u0117s) – Lazdij\u0173 kult\u016bros centro kamerinio choro \u201eGaustas\u201c vadov\u0117, Ernesta Dargu\u017eien\u0117 (nuotr. pirma i\u0161 de\u0161in\u0117s) – Tel\u0161i\u0173 kult\u016bros centro dain\u0173 ir \u0161oki\u0173 ansamblio \u201eMastis\u201c meno vadov\u0117 ir Tel\u0161i\u0173 \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos \u0116mimo \u012f dang\u0173 ba\u017eny\u010dios vargoninink\u0117, bei Ausma Sakalauskait\u0117 (nuotr. antra i\u0161 kair\u0117s) – choro dirigent\u0117, asociacijos \u201eSkamb\u0117jimas\u201c pirminink\u0117 ir choro \u201eSonantem\u201c vadov\u0117, profesin\u0117s patirties s\u0117m\u0117si Rygoje.<\/p>\n\n\n\n
Pagrindine vie\u0161nag\u0117s vieta tapo VEF kult\u016bros r\u016bm\u0173 moter\u0173 choras \u201eDzintars\u201c, kur dalyv\u0117s steb\u0117jo choro meno vadov\u0117s profesor\u0117s Airos Birzi\u0146os (nuotr. antra i\u0161 de\u0161in\u0117s), chormeister\u0117s Madaros Boka ir vokalo specialist\u0117s darb\u0105, dalyvavo repeticijose, kalb\u0117josi apie darbo metodus ir Latvijos chorin\u012f gyvenim\u0105.<\/p>\n\n\n\n
\u201eDzintars\u201c daug d\u0117mesio skiria a cappella muzikai, atlieka sud\u0117tingus \u0161iuolaikini\u0173 latvi\u0173 ir u\u017esienio kompozitori\u0173 k\u016brinius. Tad vie\u0161nag\u0117 sutapo ir su naujo repertuaro mokymosi prad\u017eia \u2013 buvo galima steb\u0117ti vis\u0105 proces\u0105 nuo pirmojo nat\u0173 skaitymo iki darbo su fraze, dinamika ir k\u016brinio prasme.<\/p>\n\n\n\n
Vienas labiausiai \u012fsiminusi\u0173 dalyk\u0173 \u2013 ilgas ir labai kryptingas \u012fsidainavimas. \u010cia jis n\u0117ra tiesiog pasiruo\u0161imas \u201etikrajai\u201c repeticijai. Dirbama su k\u016bno laikysena, rezonansu, balsi\u0173 ir l\u016bp\u0173 pozicija, intonacija, garso poj\u016b\u010diu. Birut\u0117 V\u017eesniauskien\u0117 pasteb\u0117jo, kad pratimai intensyv\u016bs, \u012fvair\u016bs, kupini netik\u0117t\u0173 detali\u0173, o Ernesta Dargu\u017eien\u0117 i\u0161sive\u017e\u0117 ir konkre\u010di\u0173 id\u0117j\u0173 savo darbui \u2013 pratim\u0173 su \u201eri\u201c, \u201ezi\u201c, \u201enng-a\u201c, daugiau jud\u0117jimo nuo auk\u0161tesnio registro \u017eemyn, saugant, kad garsas ir intonacija \u201enenus\u0117st\u0173\u201c.<\/p>\n\n\n\n
Ne ma\u017eiau \u012fdomu buvo steb\u0117ti, kiek nedaug repeticijoje naudojamas fortepijonas. Naujas repertuaras skaitomas i\u0161 nat\u0173, chorist\u0117ms paliekant atsakomyb\u0119 u\u017e savo partij\u0105, intonacij\u0105 ir harmonijos gird\u0117jim\u0105. Jei intervalas nepavyksta, jis \u012fvardijamas ir i\u0161siai\u0161kinamas, o ne tiesiog kelet\u0105 kart\u0173 pakartojamas. Sud\u0117tingesn\u0117s vietos mokomos atskiromis bals\u0173 grup\u0117mis, ta\u010diau gana greitai gr\u012f\u017etama prie bendro daugiabalsio skambesio.<\/p>\n\n\n\n
Ausmai Sakalauskaitei b\u016btent tai tapo viena i\u0161 id\u0117j\u0173, kurias norisi parsive\u017eti \u012f savo repeticijas \u2013 ma\u017eiau remtis pianinu ir daugiau atsakomyb\u0117s perduoti choristams, mokant juos gird\u0117ti ne tik savo partij\u0105, bet ir vis\u0105 harmonij\u0105.<\/p>\n\n\n\n
\u012esp\u016bd\u012f paliko ir tai, kad mokantis nauj\u0105 k\u016brin\u012f ilgai neu\u017esib\u016bnama vien prie teising\u0173 nat\u0173. Nuo pat prad\u017ei\u0173 atsiranda tikrasis tempas, dinamika, tekstas, frazavimas ir muzikin\u0117 mintis. Techniniai dalykai ir muzika n\u0117ra atskiriami \u012f du skirtingus darbo etapus.<\/p>\n\n\n\n
Visos trys dalyv\u0117s atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f ir \u012f Airos Birzi\u0146os bendravim\u0105 su choru. Reikalaujama daug, ta\u010diau repeticijoje n\u0117ra nereikalingos \u012ftampos. Pastabos tikslios, bendravime netr\u016bksta vaizding\u0173 palyginim\u0173 ir humoro, o santykis su chorist\u0117mis paremtas pagarba ir pasitik\u0117jimu. Repeticijos prasideda ir baigiasi sutartu laiku \u2013 chorist\u0173 laikas gerbiamas taip pat, kaip ir pats muzikinis darbas.<\/p>\n\n\n\n
\u012edomi patirtis buvo steb\u0117ti ir tai, kas vyksta jau po koncerto. Repeticijoje skiriama laiko \u012fvykusiam pasirodymui aptarti: chorist\u0117s pa\u010dios kalba apie tai, k\u0105 gird\u0117jo ir jaut\u0117, kas pavyko, o kur dar galima paie\u0161koti geresnio sprendimo. Ta\u010diau pokalbis neapsiriboja klaid\u0173 aptarimu. Kalbama ir apie tai, koki\u0105 \u017einut\u0119 choras perduoda klausytojui. Ausmai Sakalauskaitei \u012fsimin\u0117 Airos Birzi\u0146os mintis, kad kiekvien\u0105 klausytoj\u0105 reikia gerbti maksimaliai geru pasirodymu \u2013 nesvarbu, ar dainuojama garsioje koncert\u0173 sal\u0117je, ar nedidel\u0117je ba\u017eny\u010dioje. Koncertas \u0161iuo po\u017ei\u016briu tampa ne darbo pabaiga, o dar viena proceso dalimi, i\u0161 kurios galima mokytis.<\/p>\n\n\n\n
Rygoje atsiskleid\u0117 ir gerokai platesnis choro vadovo vaidmuo. Aira Birzi\u0146a aktyviai dalyvauja Latvijos choriniame gyvenime ir Dain\u0173 \u0161ven\u010di\u0173 procesuose, bendradarbiauja su kompozitoriais. Nema\u017eai k\u016brini\u0173 sukurta b\u016btent \u201eDzintars\u201c, o bendradarbiavimas nesibaigia k\u016brinio u\u017esakymu \u2013 dirigent\u0117 \u012fsitraukia \u012f k\u016brybin\u012f proces\u0105 ir teikia kompozitoriams gr\u012f\u017etam\u0105j\u012f ry\u0161\u012f.<\/p>\n\n\n\n
\u0160i patirtis Ausmai Sakalauskaitei buvo artima ir d\u0117l jos pa\u010dios veiklos inicijuojant bei leid\u017eiant chorin\u0119 muzik\u0105, ta\u010diau kartu paskatino galvoti, kaip tok\u012f bendradarbiavim\u0105 su kompozitoriais b\u016bt\u0173 galima pl\u0117toti dar kryptingiau.<\/p>\n\n\n\n
Kalb\u0117damos apie Lietuvos ir Latvijos chorin\u012f gyvenim\u0105, dalyv\u0117s neskuba daryti i\u0161vad\u0173 apie vis\u0105 \u0161al\u012f pagal vien\u0105 kolektyv\u0105. Vis d\u0117lto bendrum\u0173 daug. Abi \u0161alis jungia Dain\u0173 \u0161ven\u010di\u0173 tradicija, chorinis dainavimas glaud\u017eiai susij\u0119s su bendruomene ir kult\u016brine tapatybe, o chorved\u017eiams tenka labai pana\u0161\u016bs klausimai \u2013 kaip motyvuoti \u017emones, auginti j\u0173 muzikin\u0119 atsakomyb\u0119 ir kartu siekti auk\u0161to meninio rezultato.<\/p>\n\n\n\n
Vie\u0161nag\u0117s metu dalyv\u0117s aplank\u0117 ir Latvijos Dain\u0173 \u0161ven\u010di\u0173 erdves bei muziej\u0173, tad pa\u017eintis su vieno choro kasdienybe nat\u016braliai i\u0161sipl\u0117t\u0117 \u012f pa\u017eint\u012f su Latvijos chorine tradicija. I\u0161 Rygos visos trys gr\u012f\u017eo su konkre\u010diais dalykais, kuriuos ketina i\u0161bandyti savo kolektyvuose: naujais balso formavimo ir intonacijos pratimais, ma\u017eesniu fortepijono naudojimu, didesne chorist\u0173 atsakomybe, daugiau refleksijos po koncert\u0173 ir noru nuo pat pirmos repeticijos dirbti ne tik su natomis, bet ir su muzikos prasme.<\/p>\n\n\n\n
Ta\u010diau turb\u016bt ne ma\u017eiau vertinga buvo pati galimyb\u0117 kuriam laikui pakeisti savo viet\u0105 repeticij\u0173 sal\u0117je. Chorvedys da\u017eniausiai yra tas, kuris stovi prie\u0161 kolektyv\u0105, veda repeticij\u0105, priima sprendimus ir ie\u0161ko atsakym\u0173. \u201eErasmus+\u201c projektas leido atsis\u0117sti kitoje sal\u0117s pus\u0117je \u2013 steb\u0117ti, klausytis, lyginti ir pa\u010diam v\u0117l mokytis. Kaip po savait\u0117s Rygoje sak\u0117 Ausma Sakalauskait\u0117, dirbant su savo kolektyvais lengva \u012fsitvirtinti savuose metoduose ir kasdien\u0117je rutinoje. Galimyb\u0117 steb\u0117ti kit\u0105 profesional\u0105, klausti, lyginti ir b\u016bti smalsiam sugr\u0105\u017eina profesin\u012f \u012fkv\u0117pim\u0105. Kartais chorved\u017eiui tiesiog labai svarbu v\u0117l tapti mokiniu.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Lietuvos chor\u0173 s\u0105jungos \u201eErasmus+\u201c projekto dalyv\u0117s Birut\u0117 V\u017eesniauskien\u0117 (nuotr. pirma i\u0161 kair\u0117s) – Lazdij\u0173 kult\u016bros centro kamerinio choro \u201eGaustas\u201c vadov\u0117, Ernesta Dargu\u017eien\u0117 (nuotr. pirma i\u0161 de\u0161in\u0117s) – Tel\u0161i\u0173 kult\u016bros centro… <\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":8288,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8286"}],"collection":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=8286"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8286\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":8289,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/8286\/revisions\/8289"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8288"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=8286"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=8286"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/choras.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=8286"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}