RASA GELGOTIENĖ
Rugsėjo 24-25 dienomis aštuoni Lietuvos ir Latvijos chorai susitiko pajūryje – Liepojoje ir Klaipėdoje – ir surengė du koncertus Baltų vienybės dienos proga.
Baltų vienybės diena – rugsėjo 22-oji. Tą dieną 1236 metais susivieniję baltų-žemaičių ir žemgalių pulkai sumušė kalavijuočių ordiną Saulės mūšyje. 2000-aisiais Latvijos ir Lietuvos Seimai paskelbė šią dieną Baltų vienybės diena.
Baltų vienybės dienai skirti koncertai “Lielais dzintars” salėje Liepojoje rengiami jau ne pirmą kartą. Pernai “Lielais dzintars” salės, Liepojos universiteto ir Lietuvos chorų sąjungos organizuotame koncerte dalyvavo latvių chorai ,,Intis” ir ,,Atbalss” bei Lietuvos chorai ,,Gaudeamus “, ,,Ave vita”, ,,Pajūrio aidos ” ir ,,Jaunystė “.
Nepaprastai džiugu, jog šia proga lietuvių chorai turi galimybę koncertuoti tokioje prestižinėje, vienoje geriausių modernių koncertų salių ne tik Latvijoje, bet ir visoje Europoje. “Lielais dzintars” (,,didžiojo gintaro”) koncertų salė Liepojoje – tikras architektūros šedevras, suteikiantis galimybę ir atlikėjams, ir klausytojams mėgautis muzika, nepriekaištinga garso kokybe. Salės atsiradimą šiame pajūrio mieste inicijavo Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga. 2003 metais buvo paskelbtas konkursas, kurį laimėjo žymus austrų architektas Folkeris Ginkė, architektūros grandas, skaitantis modernios architektūros paskaitas Jeilo, Londono architektūros, Buenos Airių universitetuose ir daug kur kitur. Salės ,,Lielais dzintars” architektūrinė koncepcija – gintaro formos pastatas su gintaro spalvos stiklais per visą fasadą, jūrinio lainerio deniai salės holuose, žvejybinio laivo dėžių spalvų kėdės salėje – visa tai atspindi Liepoją, kaip jūrinį miestą bei uostamiestį. Salės akustiką įrengė Karlheinz Miller – vokiečių akustikos meistras, kūręs koncertinių salių akustiką Niujorko, Pekino, Maskvos, Zalcburgo, Venecijos, Romos koncertų salėse ir teatruose. Vos per dvejus metus (2013-2015) pastatyta salė iškart gavo daugybę architektūrinių bei akustikos apdovanojimų visame pasaulyje.
Lietuvių chorų pažintis su šia sale įvyko Liepojos chorų ,,Intis ” ir ,,Atbalss” dirigentės Ilzės Valcės dėka – bendradarbiaujantys su Liepojos universiteto chorais Vilniaus universiteto chorai ,,Gaudeamus”, ,, Virgo” ir ,,Pro musica” ne kartą dalyvavo bendruose projektuose – tokiuose, kaip Baltijos jūros choras, koncertai su VU kameriniu orkestru, NICO orkestru ir kituose. 2022 metų Baltų dienos koncerto idėją Liepojoje pratęsė ir Klaipėdos Žvejų kultūros rūmai, pasikviesdami visus atlikėjus dar vienam koncertui Klaipėdoje.
Šių metų Baltų vienybės dienos programa “Lielais dzintars” salėje buvo tikrai išskirtinė: pirmoje dalyje dainavę latvių chorai ,,Intis” ir ,,Austrums” parengė originalią programą, skirtą abiejų kolektyvų šiemet minimam 35-mečiui. Du dirigentai – Ilzė Valce ir Arijus Škepastis – vienu metu stovintys scenoje, pakaitomis dirigavo įspūdingą vientisą romantinę kompoziciją iš dešimties Arijaus Škepasčio kūrinių. Muzikinius numerius jungė jautrūs ir įtaigūs skaitovų tekstai.
Antrą koncerto dalį pradėjo jungtinis latvių ir lietuvių merginų choras (chorai ,,Atbalss “, ,,Dangė” ir ,, Virgo”) – muzikaliai ir jautriai diriguojamos Juditos Kiaulakytės merginos atliko Lauros Jekabsonės aranžuotą ,,Dziedat meitas” ir Vytauto V. Barkausko ,,Aušra”. Į sceną suėjus lietuvių mišriems chorams – VU chorui ,, Gaudeamus “, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto chorui ,, Ave vita “, Kauno Sveikatos universiteto chorui ,, Neris ” – plačiai nuskambėjo Liongino Abariaus ,,Augo bernelis” ir Sauliaus Petreikio ,,Sidabro lakiūtė”. Šias dvi dainas dirigavo Tomas Lapinskas, įtaigiai vesdamas melodines linijas į stiprias, galingas kulminacijas. Į sceną veržliai įžengus mūsų mylimam dirigentui Kastyčiui Barisui, suskambėjo dvi studentų chorų mėgiamos dainos – Vytauto Kernagio ,,Baltas paukštis” ir Lino Adomaičio ..Vandenynai”. Kaip visuomet, dirigentas Kastytis Barisas sukūrė smagų šou, ,,Vandenynus” papildydamas choristų judesiais ir paleisdamas scenos šviesose žaismingai mirgančius muilo burbulus. Pasitraukus merginų chorams, scenoje liko vien mišrieji chorai – jie, diriguojami šių eilučių autorės, atliko Martino Palmerio ,,Gloria”. Akomponavo žymi latvių pianistė, improvizatorė Mareta Beitika.
Koncerto pabaigoje į sceną sugrįžo latvių chorai ,,Atbalss “, ,,Intis” ir ,,Austrum” – ir visas didžiulis, beveik 200 choristų bendras lietuvių ir latvių choras padainavo latvišką ,,Rita un vakara dziesma” (dirigavo Ilze Valce) ir Juozo Gudavičiaus ,,Kur giria žaliuoja” (dirigavo Rasa Gelgotienė).
Rugsėjo 25 dieną visas šis atlikėjų būrys vėl susitiko Klaipėdoje, Žvejų kultūros rūmų salėje. Latvių chorai ,,Atbalss” ir ,,Intis”, diriguojami Ilzės Valcės, atliko kitą, vien merginų chorų programą – R. Jermaks ,,Dzied, masina tu pret mani”, Selgos Mences ,,Kur tu biji?”, Jekabo Jančevskio ,,Koki” ir Valdžio Zilverio ,,Veja mate” . Jungtinis latvių ir merginų choras, diriguojamas Juditos Kiaulakytės, padainavo V. V. Barkausko ,,Aušrą” ir L. Jekabsones ,,Dziedat meitas” , Lietuvos chorai kartojo “Lielais dzintars” salėje atliktus kūrinius: smagiai atlikti ,,Vandenynai” susilaukė ,,biso” , o koncerto pabaigoje vėl skambėjo kartu atliekamos lietuvių ir latvių dainos ,,Rita un vakara dziesma” bei ,,Kur giria žaliuoja”.
Klausytojų aplodismentai ir Liepojos, ir Klaipėdos koncertų salėse parodė, jog chorinis menas yra gyvas ir reikalingas: jis uždega žmonių širdis. 200 choristų balsų jėga geba apjungti, suvienyti, sujaudinti ir priminti mums bendrą mūsų šalių istoriją, liaudies dainų melodika ir tekstai atskleidžia mūsų – baltų šalių – giminystę bei etninį artumą. Dainų švenčių tradicijos puoselėjimas mums, Lietuvos ir Latvijos chorams, padeda parengti bendras įspūdingas programas – juk visi kartu dalyvaujame studentų dainų šventėse “Gaudeamus”, visi kartu mokame ne tik vieni kitų himnus, bet ir populiaresnes vieni kitų dainas.
Džiaugiamės, kad Lietuvos studentų chorams ta proga jau rugsėjo mėnesį teko parengti tokią stiprią programą – tai suteikė jiems gero starto galimybę, padėjo į chorus įtraukti naujokus. Tokie koncertai – tai puiki proga pabendrauti vadovams, pasidalinti mintimis ir idėjomis apie tolesnę chorų veiklą ir bendradarbiavimą, apie situaciją universitetinių chorų srityje. Džiugu, jog Lietuvos universitetų chorams jų universitetai padeda – tiesa, skirtingu mastu – didžiausiu choro veiklos palaikymu pasižymi Sveikatos universitetas, silpniausiu – Kauno Vytauto Didžiojo universitetas, o VU šiuo atveju būtų per vidurį. Norėtųsi, kad universitetų vadovai pastebėtų ir suprastų chorinio judėjimo svarbą Lietuvos kultūrai, o taip pat ir pačiai universitetų bendruomenei. Studentija – mūsų ateitis, ir matant entuziastingai dainuojančius scenoje kelis šimtus studentų Liepojos “Lielais dzintars” salėje ir Klaipėdos Žvejų kultūros rūmų salėje kyla tikėjimas, jog ta ateitis – daininga.