2026 metų spalio 3 dienos vakarą Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčioje koncertą surengė mišrus choras “Cantus omnium”. Susirinkusius į koncertą „Ortodoksiškos muzikos skambesiai“ pasveikino ir koncertą vedė kun. dr. Gintaras Sungaila (nuotr. pirmas iš kairės) – Lietuvos krikščionių ortodoksų dvasininkas, teologas, liturginių tekstų vertėjas, filosofijos mokslų daktaras. 2022 m., prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, kunigas G. Sungaila kartu su keliais kitais Lietuvos stačiatikių dvasininkais viešai išreiškė nepritarimą Maskvos patriarcho Kirilo pozicijai dėl karo. Už tai jie patyrė Maskvos patriarchato represijas ir buvo pašalinti iš kunigų luomo. Dvasininkai šį sprendimą apskundė Konstantinopolio patriarchatui. Visuotinis patriarchas Baltramiejus I juos visiškai išteisino ir priėmė į savo jurisdikciją. Šiuo metu dvasininkas tęsia tarnystę naujai įkurtame Konstantinopolio patriarchato egzarchate Lietuvoje.
Klausytojus maloniai nustebino žinia, kad profesionaliai skambantis mišrus choras „Cantus omnium“ susibūrė tik prieš mėnesį. Jį sudaro įvairių Vilniaus krikščionių ortodoksų bendruomenių nariai. Giedotojai priklauso skirtingoms tautoms, skirtingoms kultūroms, bet juos vienija vienas tikėjimas. Susipažinę per Bažnyčią, jie susibūrė bendrai meninei raiškai. Chorui dirigavo Mikalai Semianchuk (nuotr. pirmas iš dešinės).
Koncerto programa buvo ypatinga tuo, kad joje susitiko kelios kalbos ir kelios krikščioniškos muzikinės tradicijos. Skambėjo muzika lietuvių, baltarusių, bažnytine slavų ir lotynų kalbomis – nuo liturginių Ortodoksų Bažnyčios giesmių iki šiuolaikinių jų interpretacijų. Nemaža programos dalis buvo skirta lietuvių kompozitorės Justinos Trinkūnaitės-Sungailienės (nuotr. pirmoje eilėje penkta iš dešinės) kūrybai. Šį vakarą ji buvo ne tik atliekamų kūrinių autorė, bet ir solistė.
Koncertas prasidėjo giesme, kilusia iš pačios krikščionių ortodoksų liturgijos šerdies – „Dėl Tavęs džiaugiasi“. Tai Dievo Motinai skirta giesmė, giedama per šv. Bazilijaus Didžiojo Dieviškąją Liturgiją. Jos tekstas prasideda džiaugsmingu visos kūrinijos kreipiniu į Dievo Gimdytoją: ja džiaugiasi angelai ir žmonės. Šį seną liturginį tekstą savo muzikoje interpretavo Justina Trinkūnaitė-Sungailienė.
Toliau skambėjo viena svarbiausių Dieviškosios Liturgijos giesmių – “Cherubinų giesmė”. Liturgijoje ši giesmė palydi Didįjį įžengimą – momentą, kai duona ir vynas iškilmingai nešami ant altoriaus: giesmės tekstas kviečia tikinčiuosius mistiškai atvaizduoti cherubinus ir atidėti visus žemiškus rūpesčius. Giesmė buvo atlikta baltarusių – gimtąja daliai „Cantus Omnium“ kolektyvo – kalba, o muzikos autorė – šiuolaikinė baltarusių kompozitorė, choro dirigentė, tarptautinių kompozicijos konkursų laureatė Volha Miniankova. V. Miniankova ilgą laiką vadovavo Baltarusijos valstybinio universiteto chorinei kapelai. Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, kompozitorė sukūrė visą ciklą antikarinio turinio dainų ir jas viešai atliko su savo vadovaujamu choru net ir oficialių renginių metu. 2023 m. gegužę V. Miniankova buvo sulaikyta savo darbovietėje universitete. Sulaikymo priežastimi tapo jos viešas atsisakymas vykti su choru koncertuoti Rusijos okupuotame Donbase bei socialiniuose tinkluose išreikštas palaikymas Ukrainai. Kompozitorė buvo atleista iš darbo universitete .
Trečiajame koncerto kūrinyje klausytojai išgirdo vieną žinomiausių Biblijos tekstų – 23-ąją psalmę, Rytų krikščionių biblinėje numeracijoje žinomą kaip 22-ioji psalmė. Tai psalmė, prasidedanti žodžiais: „Viešpats – mano Ganytojas.“ Choras ją atliko lietuvių kalba. Jos vaizdiniai – ganytojas, žalios ganyklos, ramūs vandenys, kelias per mirties šešėlio slėnį – jau tūkstantmečius kalba apie žmogaus pasitikėjimą Dievu net tada, kai aplinkybės nėra ramios ar saugios. Muzika – Justinos Trinkūnaitės-Sungailienės. Ji pati atliko ir solinę partiją.
Dar vienas opusas, kuriame susitiko Rytų ir Vakarų krikščionybės tradicijos – „Sub tuum praesidium“ („Tavo apgynimo šaukiamės“) – viena seniausių krikščioniškų maldų Dievo Motinai. Seniausias žinomas jos tekstas išliko graikiškame Egipto papiruse. Kada tiksliai jis parašytas, mokslininkai diskutuoja – siūlomos datos nuo III iki gerokai vėlesnių amžių, tačiau pati malda neabejotinai priklauso labai senam bendram krikščionybės paveldui. Giesmei melodiją XX amžiuje sukūrė baltarusių ortodoksų kompozitorius Mikola Butoma (1905-1983 m. Gomelyje). Kompozitorius ir chorvedys, dvasininko sūnus, sukūrė gausybę dvasinės muzikos kūrinių mišriam a cappella chorui. Jo kūrybinį kraitį sudaro liturginės giesmės, maldos bei bažnytinės chorinės partitūros. M. Butomos harmonizuoti kūriniai pasižymi giliu melodingumu, tradicinių ortodoksų giedojimo kanonų paisymu ir iki šiol yra atliekami dvasinės muzikos chorų. Koncerte „Sub tuum praesidium“ skambėjo ne baltarusių, o lotynų kalba.
Dar kartą klausytojai išgirdo cherubinų giesmę – tačiau jau visai kita muzikine kalba ir lietuviškai. Tas pats liturginis tekstas per amžius įkvėpė daugybę kompozitorių, todėl ortodoksų tradicijoje nėra vienos vienintelės „Cherubinų giesmės“ melodijos. Skambėjo kompozitorės Justinos Trinkūnaitės-Sungailienės „Cherubinų giesmė“, vėliau psalmė “Jis mane išgelbėjo” bei I.Smirnovo “Šlovinkite Viešpaties vardą”.
Į koncertą pabaigą choras sugiedojo bet kurios krikščioniškos tradicijos žmogui geriausiai pažįstamą maldą – „Tėve mūsų“, baltarusiškai – „Ойча наш“. Muzikos autorius natose nurodytas H. Pichuros vardu. Tokį baltarusišką slapyvardį susigalvojo neeilinė asmenybė – Guy Picarda (1931–2007), iškilus anglų-prancūzų kilmės teisininkas, muzikologas bei vienas svarbiausių Baltarusijos kultūros, istorijos ir dvasinės muzikos tyrinėtojų bei populiarintojų Vakarų pasaulyje. G. Picarda, ieškodamas repertuaro koncertui, atrado baltarusių dvasinę muziką. Ji taip jį sužavėjo, kad visą likusį gyvenimą jis paskyrė baltarusių bažnytinei muzikai – ją rinko, tyrinėjo, aranžavo ir pats kūrė.
Sakralinės muzikos koncertas buvo užbaigtas kūriniu, kurio reikšmė baltarusių kultūroje peržengia vien bažnytinės ar net koncertinės muzikos ribas. „Магутны Божа“ – „Galingasis Dieve“ – yra baltarusių malda-giesmė, kurios tekstą Antrojo pasaulinio karo metais parašė poetė Natalija Arsenjeva, o 1947 metais Mikola Ravenskis sukūrė muziką. Ilgainiui „Магутны Божа“ tapo viena žinomiausių baltarusių dvasinių giesmių. Ji buvo giedama baltarusių bendruomenėse tiek pačioje Baltarusijoje, tiek diasporoje, įvairių krikščioniškų konfesijų aplinkoje, ir neretai vadinama dvasiniu baltarusių tautos himnu. Tai malda Dievui už savo kraštą, jo žmones, jų darbą, tikėjimą ir laisvę.
“Dėkojome mišriam chorui „Cantus omnium“ ir jo dirigentui Mikalai Semianchuk. Dėkojame Justinai Trinkūnaitei-Sungailienei – šį vakarą girdėjome ir jos kūrybą, ir jos balsą. Dėkojome Vilniaus evangelikų reformatų parapijai, kuri priėmė mus po savo stogu. Šio vakaro programa leido išgirsti ortodoksų sakralinę muziką ne kaip vienos kalbos ar vienos tautos reiškinį, bet kaip gyvą kultūrą, kurioje susitinka lietuvių ir baltarusių tradicijos, senieji liturginiai tekstai ir šiandienos muzikinė kūryba. Ačiū chorui, solistei, dirigentui ir jums visiems, kad buvote kartu,” – tokiais padėkos žodžiais įspūdingą ir įkvepiantį choro pasirodymą užbaigė koncerto vedėjas kun. dr. Gintaras Sungaila.
Choras.lt dėkoja kun. dr. G. Sungailai už pasidalintą koncerto vedėjo tekstą.