Ateiname į šį pasaulį, nuveikiame darbus, skirtus iš Aukščiau ir grįžtame atgal… Atėjo diena atsisveikinti su muzike choro dirigente IRENA BUDRIŪNIENE.
Studentė Irutė buvo darbšti, kukli, paslaugi mergina. Kažkaip Ji „įkrito“ į akį prof. Antano Budriūno sūnui Algimantui. Su dideliu jauduliu Irutė ėjo į marčias profesoriaus šeimoje. Bet čia radusi šilumą, atsiskleidė ir kaip muzikė, ir kaip žmona bei motina. Anksti išėjus prof. A. Budriūnui, Irutė pamažu tampa visos šeimos atrama : anytai, vyrui, sūnums ir vėliau anūkams. Vieną kartą išsikalbėjome. Aš su pavydu paklausiau: „ Nejaugi jūs su Algeliu taip niekada ir nesusipykote per visą gyvenimą?“ Irutė atsakė: „Negaliu patikėti, bet tikrai nebuvo nė vieno kartelio“. Taip jie abu ėjo per gyvenimą, vienas į kitą atsiremdami, vienas kitą palaikydami. Kol atėjo lemtinga valanda…
Baigusi Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar LMTA), dirbo su buvusio Vilniaus pedagoginio instituto ( dabar VDU Edukologijos akademija) „Šviesos“ dainų ir šokių ansamblio choru, vadovavo kitiems mėgėjų kolektyvams. Iki išėjimo į užtarnautą poilsį, dirbo pedagoginį darbą J. Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje (dabar Konservatorija). Ugdė jaunąją choro dirigentų kartą. Išėjusi į pensiją, toliau palaikė glaudžius draugiškus ryšius su buvusiais kolegomis ir mokiniais. O buvę mokiniai Ją mylėjo ir gerbė kaip profesionalią ir kūrybišką Mokytoją. Tvarkė prof. A. Budriūno archyvą. Jos iniciatyva buvo parengta ir išleista knyga MUZIKAI BROLIAI BUDRIŪNAI. Nuoširdžiai rūpinosi ir išėjusių draugų atminimu. Kol leido sveikata, abu su vyru giedojo Vilniaus Šv. Jono teologo vienuolyno bažnyčioje. Nenustojo domėjusis bendru Lietuvos muzikiniu gyvenimu, aktyviai rėmė „Muzikos barų“ ir Muzikų sąjungos veiklą. Ji viską atsiminė, Jos dėmesio visur reikėjo.
Lietuvos muzikų ir choro dirigentų šeimą paliko nuoširdus, sąžiningas ir atviras žmogus IRENA BUDRIŪNIENĖ. Gili užuojauta vyrui Algimantui, sūnums, anūkams ir visiems artimiesiems. O mums, Jos artimiems draugams liks tuštuma širdyje.
Dabar Irutė jau diriguos Angelų chorams…
Lina Dumbliauskaitė – Jukonienė