Vilniaus knygų mugė skelbė žinią apie 100-to metų sukaktį minėsiančią Lietuvos dainų šventę


Šį savaitgalį vykstančioje Knygų mugės Muzikos salėje įsikūrusi Lietuvos kultūros centrų alėja tapo vieta, kurioje lankytojai atrado įvairiapusį mūsų miestų ir miestelių kultūrinį gyvenimą. Tradicija tampančioje, šalies kultūrinių renginių įvairovę pristatančioje Kultūros centrų alėjoje vyksta kūrybiniai susitikimai, diskusijos, edukacinės veiklos, renginiai, nušviesiantys svarbiausius šiųmečius įvykius – reikšmingą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetį, Tauragės – Lietuvos kultūros sostinės – minėjimą, skelbiantys svarbią žinią apie 2024 m. šimto metų sukaktį minėsiančią Lietuvos dainų šventę.

„Lietuvos regionuose vyksta aktyvus kultūrinis gyvenimas, veikia daug kultūros centrų, sėkmingai organizuojančių ne tik mėgėjų, bet ir profesionaliojo meno sklaidą, vykdančių edukacinę veiklą, buriančių meno kolektyvus. Per metus čia surengiama per 50 tūkst. įvairius meno žanrus jungiančių renginių, gausiai įtraukiančių vietos bendruomenes. Kultūros centrai kasdien dirba tam, kad jų miestuose žmones suburtų daina ir šokis – būtent čia, intensyviai repetuojant ir koncertuojant, ruošiamasi Lietuvos dainų šventės tradicijos šimtmečiui. Jau šiemet per Lietuvos miestus keliaus koncertinis turas, kviesdamas žmones į šį tūkstančius vienijantį renginį“, – pasakojo Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa.

Diskusijos

Muzikos salės Pokalbių scenoje vykstančiose diskusijose dalyvauja kultūros įstaigų ir visuomenės atstovai, projektų rengėjai, atlikėjai.

Vasario 23 d. diskusijoje „Gyvasis paveldas – tvarus ir tvarumui“ buvo liečiami nematerialaus kultūros paveldo ir muzikos tradicijų gyvybingumo klausimai: ką šis paveldas reiškia bendruomenėms, jų tapatumui, tvariai gyvensenai, kaip apčiuopti vienos ar kitos tradicijos esmę, koks vaidmuo išsaugant paveldą tenka kūrybiškumui, kaip sąveikauja tęstinumas ir kismas. Dalyvavo etnomuzikologė, hab. dr. Daiva Vyčinienė, istorikas, archeologas dr. Rimvydas Laužikas, etnomuzikologė dr. Loreta Sungailienė. Pokalbį moderavo muzikologė Vida Šatkauskienė.

Vasario 23 d.diskusijoje „Koks Lietuvos dainų šventės vaidmuo visuomenėje“ apie kitąmet vyksiančią šimtmetį mininčią Lietuvos dainų šventę, jos svarbą mums, kaip visuomenei, apie ką kalbėsime, dainuosime ir šoksime 2024-aisiais diskutavo choro dirigentas prof. Vytautas Miškinis, projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ rinkodaros ir komunikacijos vadovas Mindaugas Reinikis. Pokalbį moderavo Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius S. Liausa.

Pramogos

Kultūros centrų alėjoje lankytojų laukė ir įvairios pramogos: Tauragės miesto stende įsikurė Kultūros muitinė, kurios lankytojai galėjo išbandyti Kultūros skenerį, pasidaryti nuotrauką ir gauti unikalią vizą, suteikiančią galimybę atvykti į šiųmetę Lietuvos kultūros sostinę – Tauragę. Klaipėdos stende vyko interaktyvi viktorina ir žaidimas „Sugauk žuvį kultūros jūroje“, Rytų Aukštaitijos stende buvo galima nusipinti aukštaitišką pintinę juostą.

Lietuvos nacionalinio kultūros centro stende buvo dalijama 2024 m. dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ atributika, specialus portalas lankytojus supažindino su Dainų šventės istorija bei ryškiausiais šventės žanrais – chorais, dainų ir šokių ansambliais, folkloro kolektyvais, pučiamųjų instrumentų orkestrais, teatrais, tautodaile, o užsidėjus virtualios realybės akinius bus galima pasijusti Dainų šventės dalimi.

Taip pat mugės lankytojai buvo kviečiami jungtis į Kultūros centrų alėjos akciją ir su tautodailės meistrais pinti 2024 m. dainų šventės simbolį – šiaudinį sodą.

Koncertai

Muzikos salės Didžiojoje scenoje Lietuvos nacionalinio kultūros centro šiemet išleistą enciklopedijos žinyną „Lietuvos tautinių instrumentų puoselėtojai“, kurio autorė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto docentė dr. Algytė Merkelienė, pristatė ryškiausi žinyne aprašomi atlikėjai ir jų kolegos.

Svarbiausius kultūros įvykius pristatė šalies kultūros centruose veikiantys mėgėjų meno kolektyvai: Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansambliai, sostinės vaikų ir jaunimo centro choras „Kivi“, Panevėžio r. pučiamųjų instrumentų orkestras „Aukštyn“, Plungės kultūros centro vaikų ir jaunimo tautinių šokių ansamblis „Žirginėliai“ ir Tauragės krašto kolektyvai.

Žiūrovai sužinojo apie reikšmingą sukaktį minintį Klaipėdos kraštą, naujas kultūros idėjas ir iniciatyvas įgyvendinančią 2023 m. Lietuvos kultūros sostinę – Tauragę, išgirdo šimto metų istoriją apie dainuojančią, šokančią Lietuvą pasakojančią Dainų šventę, kitų metų vasarą visus pakviesiančią vėl susitikti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *