Dviejų Romoje įsikūrusių diplomatinių atstovybių – Lietuvos Respublikos ambasados Italijoje ir Lietuvos Respublikos ambasados prie Šventojo Sosto ir Maltos ordinui – organizuojamas Vasario 16-osios renginys buvo skirtas ne tik švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, paminėti diplomatų Lozoraičių metus, pasimelsti už Lietuvą, bet ir pristatyti šimtametę Dainų švenčių tradiciją, su kuria klausytojus supažindino iš Lietuvos atvykęs jungtinis choras, subūręs iš virš šimto choristų.
Šv. Mišias už Lietuvos laisvę gynusius, už mūsų šalies ateitį, o taip pat ir dabartį grėsmės akivaizdoje aukojo antrasis pagal rangą po popiežiaus Pranciškaus Vatikano pareigūnas – valstybės sekretorius, kardinolas Pietro Parolin. „Buvo labai džiugu, kad jis sutiko – įsivaizduojant jo dienotvarkę ir rangą nelabai tikėjausi, bet buvo labai smagu, kad visgi priėmė mūsų kvietimą“, – sakė ambasadorė prie Šventojo Sosto doc. dr. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė.
Renginį Švenčiausiojo Jėzaus Vardo bažnyčioje vainikavo koncertas, kuriame iš skirtingų Lietuvos miestų atvykę ir į jungtinį chorą susivieniję 5 kolektyvai pristatė artėjančios Šimtmečio dainų šventės programą. „Vasario 16-osios iškilmės – puiki proga pristatyti mūsų unikalią Dainų švenčių tradiciją, kuri yra įtraukta į Unesco paveldo sąrašus, kad apie ją sužinotų kuo daugiau žmonių už Lietuvos ribų“, – sakė jungtinio choro idėjos iniciatorė Rasa Gelgotienė.
Pirmoji Lietuvos Dainų šventė buvo surengta 1924 m. Kaune, todėl 2024 m. liepos 6-ąją Vilniuje vyksianti Nacionalinė dainų ir šokių šventė vadinama Šimtmečio švente. Dainų ir šokių švenčių tradicija yra tautinio kultūrinio identiteto išraiška, besiremianti masiniu meno kolektyvų judėjimu. Per šimtmetį šios šventės įgijo tarptautinį pripažinimą kaip unikalus kultūrinis reiškinys, kuris stiprina bendruomenių ryšius ir skatina tautinį tapatumą. 2008 m. Dainų ir šokių šventės Baltijos valstybėse įrašytos į Unesco Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Į Romą atvykusį, virš 100 choristų jungiantį chorą sudarė Klaipėdos Žvejų kultūros rūmų moterų choras „Dangė“ (vadovė Judita Kiaulakytė), Marijampolės mišrus choras „Suvalkija“ (vadovė Virginija Junevičienė), Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ (vadovas Remigijus Adomaitis), Vilniaus kolegijos merginų choras „Vaidilutės“ (vadovė Genovaitė Kumpienė), Vilniaus universiteto merginų choras „Virgo“ (vadovė Rasa Gelgotienė). Dainininkams akompanavo vargonininkė Jarūnė Barkauskaitė.
Neatsitiktinai minėjimas vyko Lietuvai istoriškai svarbioje Romos Švenčiausiojo Jėzaus Vardo bažnyčioje, kurioje 1600 m. buvo palaidotas LDK didikas, kardinolas Jurgis Radvila. Tai pirmoji jėzuitų bažnyčia Romoje, pradėta statyti 1568-1584 m. ordino įkūrėjo Ignaco Lojolos sumanymu, kurioje jis ir atgulė amžinojo poilsio. Šventovė tapo modeliu daugeliui jėzuitų bažnyčių visame pasaulyje.
Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimas, Šv. Mišios ir Dainų šventės pristatymo koncertas vyko 2024 m. vasario 16 d. Romos Švenčiausiojo Jėzaus Vardo (Il Gesù) bažnyčioje (Piazza del Gesù, 00186 Roma).