Kai orkestro garsai tik pabyra,
Tuoj daina ir nusineša tylą
Per laiko, per nuotolių mylias…
Rodos, mintys padangėn pakyla,
Net debesys tarsi suskyla ‒
Jaučiu: ne tik siela ir kūnas į dangų,
Jį palydi aistringasis tango…
Ar aš vis dar koncerte? Lyg ištirpus…
Smuikų stygos netildamos virpa:
Lyg Vivaldžio ,,Metus“ atkartoja ‒
Tai aidi džiaugsmu, tai vaitoja…
Aš koncerte!..
Aš vis dar koncerte:
Mane muzika neša ir neša
Per pasaulį ‒ tokį didelį, gražų…
(Joana Grigaitienė)
Ir jeigu prie paveikslo, prie skulptūros reikia daugiau laiko įžvalgai, spalvų ir formų dermės analizei bei suvokimui, tai muzika, daina ‒ tarsi visaapimanti lavina, harmoningo skambėjimo vilnis pagauna iškart, tada neša nors ir nematytomis, bet tokiomis artimomis erdvėmis virš gimtosios žemės… Kiekviena akimirka klausytoją apdovanoja vis naujais įspūdžiais, užpildo nauja patirtimi dažnai atsivėrusias kasdienybės rutinoje dvasines tuštumas… Tokią bangą sukėlė chorai, festivalio Varėnoje „Širdžių kalba“ dalyviai.
Septintajame chorinės muzikos festivalyje „Širdžių kalba“ Varėnoje 2024-ųjų metų gruodžio 15 d. dainavo šie kolektyvai:
- Alytaus kultūros centro kamerinis choras „Varsa“ (vad. V. Simanauskas),
- Kauno kultūros centro mišrus choras „Diemedis“ (vad. A. Petrauskas),
- Lazdijų kultūros centro kamerinis choras „Gaustas“ (vad. B. Vžesniauskienė),
- LŠS Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės choras „Para Bellum“ (vad. L. Jaskevičienė),
- Panevėžio kultūros centro mišrus choras „Čiūto“ (vad. D. Gaspariūnienė),
- Vilniaus DMK mišrus choras „Alumni Vilnenses“ (vad. A. Kriūnas),
- Varėnos kultūros centro choras „Merkinė“ (vad. K. Breidokas),
- Varėnos kultūros centro choras „Harmonija“ (vad. I. Zalanskienė).
Jau kelios dienos po šventės, tačiau nuotaika tokia, kad iš tų įspūdžių, to emocinio pakilumo išsivaduoti negalὶ ir net nenόri… Gal ir dėl to, kad ,,kalba iš širdies į širdį ‒ turbūt svarbiausia kalba. Tokie smagūs sambūriai reikalingi – tą liudija mus vienijantis kilnus mūsų santykis, meilė dainai ir vienas kitam bei labai graži bendrystė. Todėl festivalis itin laukiamas ir tapo jau tradicinis, sukviečiantis jo dalyvius į Varėną“, ‒ kaip teigia pati festivalio iniciatorė, Varėnos kultūros centro mišraus choro „Harmonija“ meno vadovė, dirigentė Ilona Zalanskienė.
Svarbu ir tai, kad šiai kalbai vertėjų nereikia: „Harmonija“ koncertavo Čekijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Maltoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje. Choras tvirtai žengia su lietuvybės vėliava: du trečdaliai repertuaro ‒ lietuviškos dainos, kartais koncertai būdavo tik lietuvių kalba, ir visur dainininkus lydėjo gausūs aplodismentai, ovacijos. Be to, kolektyvas aktyviai dalyvauja savo krašto kultūriniame gyvenime, savo dainomis džiugina ir kitų rajonų gyventojus, dalyvavo trijose Lietuvos Dainų šventėse.
Įdomu, kokius įspūdžius, dainos poveikį patyrė žiūrovai, patys dalyviai šitame sambūryje? Visagino kūrybos ir menų akademijos direktorius, buvęs Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos direktorius Romualdas Kondrotas: „Prireikė kelių dienų, kad suvoktum, jog, pasibaigus Dainų šventei „Kad giria žaliuotų“, gali dar įvykti toks įspūdingas, jau tradiciniu tampantis Varėnoje chorų festivalis ,,Širdžių kalba“… Ir kurgi ta paslaptis, kad labai sunkiai judantys didesni ir mažesni chorų kolektyvai patraukė į Varėną? O visos paslaptys beveik visada ‒ vienas žmogus: stipri, kūrybinga asmenybė tampa traukos centru. Šiuo atveju ‒ tai ,,Harmonijos“ vadovė Ilona Zalanskienė. Išskirtinis
jos gebėjimas suburti chorus ne tik bendrai dainai, bet ir nuoširdžiai draugystei, norui būti kartu, bendrauti širdžių kalba. Šią kalbą supranta tik tie žmonės, kurie pasišventę dainai. Daina mus atvedė į nepriklausomybę, daina mus sujungė dideliems siekiams ir nepriklausomai nuo to, ką kalba kai kurie kultūrologai. Lietuva per amžius dainavo, dainuoja, dainuos, nes tai ‒ širdžių kalba, kurią ne visiems duota suprasti. Šiais ne pačiais geriausiais chorinio meno laikais žmones sujungia daina, kuri taurina sielą, džiugina dvasine bendryste. Ilgametė patirtis liudija, jog, kol yra uždegantis vadovas, tol gyvuos kolektyvas. Tai gyvuok, Varėna ir jos ,,Širdžių kalba“! Ilgiausių metų Jums!”
Lietuvos Respublikos Seimo narys Martynas Katelynas kreipėsi į ,,Harmonijos“ kolektyvą: „Mieli ,,Harmonijos“ nariai, pagarba jums, kad esate užkariavę ir užsienio sales. Sveikinu Iloną, nes jos iniciatyva suburtas šis deimantas, kuriuo galime didžiuotis. Tikiuosi, kad atitinkamas dėmesys bus skirtas ir toliau bei linkiu pasiekimų. Taip pat sveikinu visus chorus.“ Paklaustas, koks jo požiūris į festivalį, Martynas atsakė: „Be abejonės, tik teigiamas. Argi gali būti kitoks? Puiki atmosfera, pilna salė gerbėjų, aukšto lygio pasirodymas. Kita vertus, tokie susibūrimai leidžia pasidžiaugti rajone veikiančiais kolektyvais, kurie garsina Varėną užsienyje, pelno įvairiausius apdovanojimus, aukščiausius įvertinimus. Įspūdis iš renginio tikrai puikus.“
Varėnos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Alvydas Verbickas pasveikino festivalio organizatorius ir svečius: „Nuoširdžiai dėkojame festivalio organizatorei, choro „Harmonija“ vadovei Ilonai Zalanskienei, kurios atsidavimas ir kūrybinis darbas subūrė tiek daug talentingų balsų į vieną nuostabią šventę. Taip pat sveikiname Iloną, kuri su gerbiama mokytoja Joana Grigaitiene ir būriu chorą supančių žmonių išpildė svajonę ir išleido choro albumą, – tai dar vienas žingsnis, puoselėjant mūsų krašto dainavimo tradicijas.“
Noriu pasidžiaugti, kad ši graži „Harmonijos“ kelionė su daina prasidėjo čia ir kad apie Varėną dabar žino pusė pasaulio. Jos kelionę su daina pakartojau albume, tik šiek tiek kita intencija. Tai labai gražus pavyzdys visiems skeptikams, manantiems, ką gi tame užkampyje galima daryti? Veiklus žmogus visada randa vietą savo veiklai. „Harmonija“ graži ne tik išorine gražių žmonių kelione. Dar Kristijonas Donelaitis yra pasakęs, kad kaip tik lietuviams gražus žmogus yra tas, kuris daro gražius darbus. Daina, muzika sukuriamas toks stiprus emocinis laukas, kad klausydamas žmogus užsimiršta ‒ jo tarsi nebelieka… Nuoširdi, didelė padėka visam kolektyvui, ypatingai chore dainuojantiems nuo pat pradžių. Iki graudulio miela, kad Varėnoje tiek daug gražių žmonių, todėl šis albumas ‒ jau dvyliktas leidinys apie iškiliausius šio krašto žmonių darbus. Sudarytojai gera, kad yra ką sudaryti ir ką redaguoti. „Net minties nebuvo, kad įmanoma apie mūsų chorą išleisti albumą, bet mano buvusi lietuvių kalbos mokytoja Joana Grigaitienė neleido man pasakyti „Ne“. Priėmiau šį albumą kaip mūsų krašto istorijos dalį“, ‒ pažymėjo Ilona Zalanskienė.
Alytaus kultūros centro kamerinio choro vadovas Vidas Simanauskas: „Labai puikiai ir atsakingai, kaip visuomet, pasiruošta festivaliui ‒ tai tikros iškilmės. Suprantama, kad teko dalyvauti ne viename sambūryje, ne vienoje panašioje šventėje, tačiau šią norėčiau išskirti kaip pačią emocionaliausią, šilčiausią, gražiausią: daug kolektyvų, žiūrovų, net tokių žvaigždžių, kaip operos primadona Nomeda Kazlaus. Galima tik pavydėti vadovei entuziazmo, energijos, charizmos, padėkoti už chorinės kultūros puoselėjimą, sklaidą ir palinkėti toliau taip degti bei uždegti kitus.“
Merkinės kamerinio choro vadovas Kęstutis Breidokas: „Festivalyje „Širdžių kalba“ dalyvavo ir Merkinės choras ,,Merkinė“. Džiaugiamės buvę ne tik šio renginio dalimi, bet ir aukšta paties renginio kokybe. Dėkojame festivalio sumanytojai ir organizatorei, choro ,,Harmonija“ vadovei Ilonai Zalanskienei už kvietimą.“
Klausytojas Jonas Grigaitis: „Tai galingas, įtaigus renginys su aukščiausio lygio pabaiga, kuriai ypatingą atspalvį suteikė efektingas Nomedos Kazlaus pasirodymas.
Nomeda Kazlaus: „Apie Varėnos kraštą labai daug gražių žodžių esu girdėjusi. Taip sutapo, kad šiemet dainavau Senojoje Varėnoje. Čia, Varėnoje, dainavau pirmą kartą. Būdama čia, suprantu, ką Dzūkijos žmonės turi, ‒ nuoširdumą, tikrumą, ir dainingumą. Tai yra didžiulis kultūros paveldas. Dėkoju mielai Ilonai, kuri yra siela, įkvėpėja, žvaigždė, nuostabi, paprasta, nuoširdi pedagogė ir muzikė. Festivalis nuostabus!“ Operos primadonai Nomedai Kazlaus atliekant Leonard Kohen ,,Aleliuja“ ir Vytauto Kernagio ,,Baltą paukštį“, jai pritarė visi festivalio dalyviai, žiūrovai. Įspūdis žodžiais nenusakomas: pilnutėlė salė ir balkonas ‒ ne tik atsisėsti, bet ir atsistoti nebuvo vietos, kai kurie klausėsi, stovėdami tarpduryje arba net fojė, ir visus vienijo ta pakili dvasinės bendrystės nuotaika.
Pokalbis apie septintąjį festivalį ,,Širdžių kalba“ su pačia organizatore Ilona Zalanskiene:
‒ Kokia festivalio (-ių) intencija?
‒ Festivalio intencija ‒ skleisti chorinės muzikos žanrą, džiuginti žiūrovus, pačius kolektyvus, bendradarbiauti, klausyti vieniems kitų ir išgirsti.
‒ Kaip jaučiatės po šventės?
‒ Jaučiuosi labai gerai, nes darbą dariau su meile, sulaukiau begalę palaikymo, padėkų iš dalyvių, vadovų, svečių, žiūrovų. Tuomet pasitvirtini savyje, kad darai prasmingą darbą.
‒ Pats stipriausias iškilmių įspūdis?
‒ Stipriausio neįvardinčiau ‒ „sirgau“ už kiekvieną kolektyvą, esu dėkinga vadovams už puikiai parengtas programas, už gražius pasirodymus. Didelio džiaugsmo ir svorio suteikė albumo ,,Kelionė su daina“ pristatymas. Nomeda Kazlaus suspindėjo ir suteikė žavesio festivaliui. Tikrai neeilinis įvykis ‒ tai gražios mūsų bendrystės rezultatas.
‒ Festivalio parengimo problemos? Kas sudėtingiausia?
‒ Sudėtingiausia pakelti antplūdį pačių įvairiausių emocijų… Tačiau svarbiausia, kad sukuri daug
džiaugsmo tokiam dideliam žmonių sambūriui, tada ir pačiai norisi skristi.
Puikūs kolektyvai aplankė varėniškius ir džiugino nuostabiais chorinės muzikos kūriniais. Nors vis kitomis spalvomis nušvitusi kiekvieno jų būtis, tačiau visus sieja ištikimybė pareigai, pašaukimui, meilė žmogui ir savo veiklai, jungia bendras interesas, tikėjimas ir pasitikėjimas, atradimo ir išpildymo palaima. Visi chorų užsiėmimai, šventės, sambūriai, konkursai ‒ tai alternatyva kasdienybės monotonijai, tai pavyzdys kitiems, kaip rasti sau patinkamą, priimtiną ir visuomenei ar bendruomenei reikšmingą užsiėmimą, patirti sielų bendrystės, draugiško palaikymo situacijas.
JOANA GRIGAITIENĖ