Intensyvi choro veikla tęsėsi. Suprantama, kiekviena repeticija, kiekvienas koncertas, padėkos žodis ar straipsnis spaudoje kolektyvui reikšmingi, tačiau išsamiai aprašyti, apibendrinti visko neįmanoma, todėl pateikiame svarbiausią informaciją.
Koncertai…
Kiek daug veidų anais laikais turėjo „Dobilas“ ir kiti Lietuvos meno saviveiklos kolektyvai! Kad galėtų gyvuoti, turėjo nusilenkti raudonajam marui: dalyvauti ir dainuoti pompastiškuose “laisvanoriškai” priverstiniuose lenininiuose, spaliniuose, “amžinai gyvųjų” šlovinimo renginiuose. Atidavus duoklę sovietinei valdžiai, galima buvo pasidžiaugti prasmingesniais dalykais: kartu su prof. S. Sondeckio vadovaujamu Lietuvos kameriniu orkestru 1978 m. surengtame koncerte Vilniaus Arsenale klasikinės muzikos mėgėjai galėjo išgirsti G.F. Hendelio operos „Agripina“ uvertiūrą ir dešimt oratorijos „Linksmybė, Liūdesys ir Santūrumas“ dalių. Solo partijas atlio Teresė Chmieliauskaitė, Gediminas Pamakštys, Eugenijus Pimpė.
1988 m. rudenį, Lietuvai atgimstant, liaudiškų dainų festivalyje choras išdidžiai atliko Liongino Abariaus siuitą „Dobilėlis žaliasai“, dedikuotą būtent “Dobilui”, ir du patriotinius – Vytauto Juozapaičio „Prisikėlimo giesmė“ ir A. Vanagaičio „Laisvės varpas“ – kūrinius.
Jubiliejai…
15-os metų choro veikos sukaktis (1981 m.) minėta koncertu Valstybinėje Filharmonijoje. Dviejų dalių koncertą režisavo Valstybinio operos ir baleto teatro režisierė Vlada Mikštaitė. Pirmoje programos dalyje skambėjo A. Raudoniko, L. Abariaus, M.Kovalio, A. Bolažo kūriniai bei G. F. Hendelio or. „Linksmybė, Liūdesys ir Džiaugsmas“ ištraukos kartu su Lietuvos kameriniu orkestru ir solistais G. Pamakščiu, T. Chmieliauskaite, vargonininke Ž. Survilaite. Antroje dalyje atliktas choras iš G. Donizetti komiškosios operos „Don Paskualė“ ir mugės scena iš F. Flotovo operos „Marta“ su vaidybiniais elementais. Kolektyvas per 15 metų sukaupė nemažą repertuarą – apie 150 įvairiausių kūrinių: harmonizuotų liaudies dainų, klasikų ir šiuolaikinių kompozitorių kūrinių. Su G. Vaišnoraite sėkmingai darbavosi chormeisteriai N. Ir J. Dabševičiai, akompaniatorius R. Bekionis.
1986 metais dvidešimties metų jubiliejui paminėti choro koncertas vyko taip pat filharmonijoje. Ir tai buvo 210-tasis kolektyvo koncertas. Dviejų dalių programos pradžioje skambėjo R. Žigaičio daina „Tikėk, Tėvyne“, Č. Sasnausko „Lėk, sakalėli“, ir „Užmigo žemė“, V. Kairiūkščio, B.Dvariono ir O. Kolovskio dainos. Pirmos koncerto dalies pabaigą apvainikavo G. B. Pergolesi „Magnificat“ su prof. S. Sondeckio vadovaujamu Lietuvos kameriniu orkestru. Antroje dalyje – M. Vilsono „Orkestro paradas“, trys chorai iš V. Herberto operetės „Laimės būrėja“, A. Raudonikio „O žuvėdros vis skrenda“, V.Jumanso „Arbata dviems“ ir ispanų liaudies daina „Gvazdikai“.
Dainų šventėse…
1980 metai. Chorų perklausoje, skirtoje būsimos Dainų šventės repertuarui patikrinti, choras įvertintas puikiai, o kelios laisvos dienos išnaudotos fantastiškai: “buvo gera proga kolektyvui”Dobilas” patraukė į pajūrį, ir ne tik pajūry drybsoti – surengti net keli koncertai gražiojoje Klaipėdos konservatorijos salėje, “Palangos”, „Lino“, „Gintaro“ poilsio namuose. “Tarybinės Klaipėdos“ straipsnyje„Sveikas „Dobile“ buvo pabrėžiama, kokia reikli, principinga, gera specilistė yra G. Vaišnoraitė, mokanti ir apginti (!?) savo kolektyvą, giriamas choras, kaip gerai įvaldęs dainavimo techniką… Klaipėdos universiteto prorektorius chorvedys doc. Vytautas Blūšius, išlydėdamas kolektyvą, sakė: „Daug gražių dainų, kaip dobilas žalių, sudainuot aš jums linku“. Puikią nuotaiką parsivežėme namo ir į Dainų šventę.
1985 metų Dainų šventei vėl ruošėmės Palangoje, „Gintaro“ poilsio namuose. Repeticijos sekė viena kitą, tad pasimėgauti jūra teko minimaliai. Surengėme koncertus „Gintaro“ ir Šventosios „Auksinių kopų“ poilsio namuose. Sugrįžę stojome prieš Dainų šventės chorų vertinimo komisiją: „Dobilui“ jo kategorijoje antrą kartą skirta pirma vieta.
Kelionėse…
1976 metai ypatingi „Dobilas“ koncertine kelione į Vengriją: Budapešte du koncertai Budapešte, pažintinė kelionė po šalį, ten gyvenančių lietuvių parama.
1979 metų vasarą pirmą kartą traukiniu keliauta į Vokietiją. Demokratinės Respublikos Lichtenbergo srityje suruošti 2 koncertai žemdirbiams. Atlikti linksmi kūriniai: 4 chorai iš G. F. Hendelio oratorijos „ Linksmybė, Liūdesys ir santūrumas“, tarnų choras iš G. Donizetti op. „ Don Paskualė“ ir lietuvių liaudies dainos. Sulaukėme gausių aplodismentų. Nuoširdus bendravimas tęsėsi ir po koncertų. Šioje šalyje kolektyvas lankėsi 4 kartus. Antrą kartą 1986 m. dainos sparnai nuskraidino į Vokietijos sostinę Berlyną. Įsiminė iškyla Berlyne, plaukiant Špre upe, kartu su VDR Dobišo „Ernsto Telmano“ kooperatyvo dirbančiaisiais. Kartu dainuota, džiaugtasi, juoktasi. Ypač vietinius smagiai nuteikė vokiečių liaudies dainos „Aš ėjau pasivaikščioti“ interpretacija.
Tais pačiais metais Leningrado chorinės draugijos kvietimu koncertavome Leningrade Puškino mieste ir garsioje Valstybinės M. Glinkos akademinės kapelos salėje. Po koncerto klausytojai minėjo, kad šioje salėje prieš kurį laiką taip pat girdėję lietuvišką muziką. Ypač patiko R. Prosnako „Jūra“, lietuvių liaudies harmonizuota L. Abariaus „Grėbiau lankoj šieną“, „Tarnų choras“ iš G. Donizetti op. „Don Paskualė“. Dėkodami metraštyje parašė: “Dobilas“ nudžiugino klausytojus skambumu, stiliaus pajautimu, gera dikcija, kiekvieno choristo įsijautimu į atliekamo kūrinio turinį, interpretaciją“.
Egzotiška ir tolima kelionė traukiniu į Sibirą – pamatėme kraštą, kuriame vargo ir mirė tėvai, seneliai. Koncertavome Krasnojarsko srities kolūkiuose, vėliau vietiniu transportu ir pėsčiomis lankėme vietos įžymybes, bendravome su gyventojais. Visus nustebino Krasnojarsko hidroelektrinės dydis, Angaros upė, rūku pražilęs Baikalas, raudonosios Janisiejaus uolos, dar vadinamos „Stulpais“, ir platūs Sibiro laukai.
1982 metų gegužę lietuvišką muziką išgirdo Armėnijos Jerevano chorvedžiai, Aboviano kultūros namų, Sardarabato muziejaus darbuotojai. Armėnus sužavėjo švelnios Baltų krašto dainos. “Ararato šalis patyrė didelį malonumą” – rašyta atsiliepimuose. Armėnų chorvedžiais mums padovanojo naują, lyrišką dainą – M.Vartazariano “Senovinius rankraščius“.
1989 m. – kelionė į Estiją, koncertas Taline ir Saku miesto Dainų šventėje, draugystė su estų choru „Tuljak“.
1983. 01.27 laikraštyje „Vakarinės naujienos“ skaitome: “Dabar jau nieko nestebina meno saviveiklos kolektyvų kelionės po Tarybų šalį, užsienį. Savaime suprantama, kad tokios kelionės patikimos tik tiems kolektyvams, kurie pasiekė aukštą idėjinį – meninį lygį, kuris neateina savaime, o reikalauja daug darbo, atima iš dalyvių laisvalaikio valandas. Džiaugiamės ž. ū. ministerijos mišraus choro “Dobilas“ vadovės G. Vaišnoraitės ir daugelio kitų meno saviveiklos kolektyvų vadovų darbu“.
Dar vienas antrojo dešimtmečio siurprizas – sulaukėme kvietimo į Vietnamą.
Įrašai…
1981 m. choras kartu su Lietuvos kameriniu orkestru įrašė į plokštelę G. H. Hendelio oratorią „Džiaugsmas, Liūdesys ir Santūrumas“. Tai pirmoji “Dobilo” plokštelė.
1982 m. sukurtas filmas „Mes – „Dobilas“. Jame gana gerai atsispindi choro muzikinis gyvenimas.
Dr. Irena Lamsodienė