Eilę metų choras „Dobilas“ skubėjo į kitą savaitę, į kitus metus, sukosi ratu, kol suprato, kad jau pasiekta 60-ties metų riba. Šešiasdešimties metų ilgo kūrybinio kelio, solidaus kolektyvo gyvenimo paminėjimas – sakralinės muzikos koncertas kovo 14 d. Vilniaus Šv. Jokūbo ir Pilypos bažnyčioje – tapo neatsiejama choro tapatybės dalimi. Ir tai anaiptol ne riba, o naujas atskaitos taškas. Kiekvieni metai tampa gyvu šios istorijos tęsinio įrašu, rašomu kartu su ištikimiausiais chorinės muzikos klausytojais. Esame dėkingi kiekvienam klausytojui, kuris įkvepia choristus išmokti naujus kūrinius ir dalintis jais koncertuose.
Kolektyvas (50-60 dainos entuziastų) daugiau nei pusę šimtmečio atlieka pačius gražiausius įvairių epochų ir stilių kūrinius, jų išmokęs šimtus, surengęs 450 koncertų. 1966 metais Lietuvos žemės ūkio ministerijoje iš jos darbuotojų ir miesto dainos mėgėjų suorganizuotam mišriam chorui, 1971 metais pasivadinusiam „Dobilo“ vardu, 50 metų vadovavo Gražina Vaišnoraitė. Vėliau, jai išėjus, trejus metus chorą vedė Liucina Blaževič, o 2019 metų rudenį choro vairą perėmė Ignas Garla. Jis ir yra dabartinis choro meno vadovas ir dirigentas.
Choro dainos ir giesmės skamba įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, su pasisekimu „Dobilas“ koncertavo įvairiose pasaulio šalyse ir ne kartą… Padarė įrašų Lietuvos radijui ir televizijai, su Lietuvos kameriniu orkestru įrašė G. F. Handelio oratoriją „Apie džiaugsmą, liūdesį ir santūrumą“, įdainavo J. Haidno Mišias šv. Mikalojaus garbei. „Dobilas“, be daugelio klasikinių ir šiuolaikinių kompozitorių kūrinių, yra parengęs ir atlikęs G. Pergolesi „Magnificat“, Mugės sceną iš F. Flotowo operos „Marta“, Th. Dubois oratoriją „Septyni Kristaus žodžiai“, F. Liszto oratorijos „Legenda apie Šv. Elžbietą“ pirmą dalį, C. Saint – Saenso „Kalėdų oratoriją“ ir daug kitų įspūdingų kūrinių.
Chorui talkino simfoniniai ir kameriniai orkestrai bei solistai, akompaniatoriai R. Bekionis ir J. Ganusauskienė, vargonininkai B. Vasiliauskas, D. Sverdiolas, Ž. ir V. Survilaitės, G. Kviklys, vokalo meistrai – V. Prudnikovas, Č. Nausėda, A. Stasiūnaitė, B. Tamašauskas, M. Žemaitis, D. Stumbras, J. Misiūra, K. Alčauskas, L. Valantiejūtė, J. Stupnianek, L. Račkauskaitė, A. Liutkutė, M. Zimkus ir daug kitų. „Dobilas“ nuo 1970 metų – visų Lietuvos dainų švenčių dalyvis, pastaraisiais metais kartu su kitais chorais pristatė Lietuvos dainų šventės šimtmečiui skirtą repertuarą Prancūzijos, Ispanijos (Granadoje), Maltos visuomenei, vienas iš stabiliai dirbančių chorinės dainos kolektyvų. Ilgi bendravimo metai kolektyve daugelį iš mūsų suvienijo, mes pažinome vienas kitą kaip muzikavimo brolius ir seseris, išmokome vertinti bendrystės saitus. Didžiuojamės ir vertiname kiekvieną kolektyvo narį, ypač ilgamečius choristus – J. Rakauskienę, V. Želvienę, R. Daktariūnienę, A. Galkų, V. Jonaitį, A. Ulozą ir daugelį kitų, kurie ne vieną dešimtmetį yra bendroje choro veikloje.
Nuo įsikūrimo choras puoslėja įvairias bendravimo, bičiulystės formas, tradicijas su kitais kolektyvais. Šį kartą esame dėkingi Plungės kultūros centro kameriniam chorui (vadovas Alfonsas Vildžiūnas), kuris sveikino mus ir dalyvavo šioje muzikinėje šventėje. Beveik 90-ties mišrių balsų jungtinis choras (nuotr.) atliko vieną gražiausių romantizmo epochos kūrinių – prancūzų kompozitoriaus Gabriel Faure (1845 -1924) Requiem d-mol, dirigavo „Dobilo“ vadovas Ignas Garla, solistai – Saulė Valentinavičiūtė (sopranas), Lukas Sandhu (baritonas), vargonavo Dovilė Savickaitė.
Kūrinys dažnai vadinamas viltinguoju „Requiem“, skirtingai nei daugelyje kitų gedulingų mišių čia nėra gilaus tragizmo. Tai skaidrios, santūrios išraiškos opusas, kurioje melodingumas – ilgos natūraliai plaukiančios frazės, minkšta harmonija ir subtili dinamika, kurianti švelnios melancholijos bei vidinės ramybės įspūdį. Melodijos grožis ir paprastumas lemia kūrinio savitumą ir išskiria jį iš kitų to paties žanro kūrinių. Ypač išraiškingai nuskambėjo Saulės Valentinavičiūtės atliekama malda „Pie Jesu“, Luko Sandhu „Libera me“, pažymėtinas gražus visų choro balsų vokalas, dermė, susiklausymas, paklusimas dirigento mostui. Švelnių ir didingų garsų seka, santūrus dramatizmas įtraukė ir jaudino klausytoją.
Koncerto pabaigoje, vakaro išskirtinumui pabrėžti buvo sugiedotas Lietuvos chorų himnas – J. Gudavičiaus „Kur giria žaliuoja“, dirigavo A. Vildžiūnas, pritarė klausytojai.
Grūdelis po grūdelio – taip ir pildomas Lietuvos chorinės kultūros aruodas. Chorinė muzika yra didelė dvasinė mūsų tautos atrama. Džiugu, kad “Dobilas” visame tame procese nenuilsdamas dalyvauja.
Parengė dr. Irena Lamsodienė