Į Vilnių atvyko vokiečių trimito virtuozas ir džiazo žvaigždė Markus Stockhausen (nuotr.). Tarptautinio aktualiosios muzikos festivalio „Gaida“ atidarymo koncerte spalio 20 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje jis drauge su „Grammy“ laureatu Estijos nacionaliniu vyrų choru dalyvavo lietuvių autoriaus Tomo Kutavičiaus naujo kūrinio trimitui ir vyrų chorui pasaulinėje premjeroje. Tai buvo gražiausių šiuolaikinės klasikos kūrinių koncerto kulminacija.
Markus Stockhausen garsėja ne tik kaip fantastiško virtuoziškumo trimitininkas, pasižymintis neįtikėtinai gražiu garsu, bet ir kaip vienas įvairiapusiškiausių mūsų dienų menininkų. Ketvirtį amžiaus jis artimai bendradarbiavo su savo tėvu, vienu įtakingiausių XX a. kompozitorių Karlheinzu Stockhausenu, kuris savo sūnui yra sukūręs ne vieną pasaulio dėmesį patraukusį opusą. Pastaraisiais dešimtmečiais Markus Stockhausen atlieka labai įvairią muziką – nuo džiazo bei intuityviosios, improvizacinės muzikos iki elektronikos. Trimitininkas yra išleidęs per 90 kompaktinių plokštelių tokiose firmose kaip „ECM“, „Enja“, „EMI Classics“, „Sony“, „Aktivraum“, „Stockhausen-Verlag“ ir kt. 2005 metais jis buvo įvertintas prestižiniu Vakarų Vokietijos Radijo (WDR) džiazo prizu, o šiais – 2021 – metais pelnė Vokietijos džiazo apdovanojimą kaip geriausias varinių pučiamųjų instrumentų atlikėjas.
Markus Stockhausen gimė Kelne ir šio miesto aukštojoje mokykloje mokėsi fortepijono ir trimito pas žinomus atlikėjus – Robertą Plattą (klasika) ir Manfredą Schoofą (džiazas), o vėliau studijavo pas klasikos virtuozus Pierre‘ą Thibauld ir Thomasą Stevensą bei JAV džiazo meistrą Carmine Caruso. 1981 m. jaunasis trimitininkas laimėjo Vokietijos konkurso prizą ir nuo tol jau keturis dešimtmečius koncertuoja kaip solistas, kuriam savo kūrinius dedikuoja ryškiausi mūsų dienų kūrėjai. Antai 2002 m. Markus Stockhausen su BBC simfoniniu orkestru Londone atliko įžymaus šiuolaikinio kompozitoriaus Peterio Eötvöso koncertą trimitui „Jet Stream“. Net 25 metus Markus intensyviai dirbo su savo tėvu – XX a. muzikos legenda ir vizionieriumi vadinamu Karlheinzu Stockhausenu ir yra dalyvavęs jo didingo sceninio kūrinio „Licht“ premjerose Milano „La Scala“, Lodono „Covent Garden“ ir Leipcigo operos scenose. Tėvo ir sūnaus bendradarbiavimas įamžintas daugybėje „Stockhausen-Verlag“ kompaktinių plokštelių.
Nuo 2002 m. Markus Stockhausen susitelkė į savo kūrybą. Jis taip pat koncertuoja su žmona, olandų klarnetininke Tara Bouman, su kuria suformavo duetą „Moving Sounds“, groja su kitais savo įkurtais ansambliais (duetai „Inside Out“ su džiazo pianistu Florianu Weberiu, „Landscapes“ su gitaristu Ferencu Snétbergeriu, su savo džiazo kvartetu „Quadrivium“ ir kt.). 2000–2010 m. Markusas su šviesų menininku Rolfu Zavelbergu surengė plataus pripažinimo sulaukusią 118 intuityvios muzikos koncertų seriją „Klangvisionen“ vienoje iš Kelno bažnyčių. Paties Markuso Stockauseno kūrinius groja „Orchestra d’Archi Italiana“, „London Sinfonietta“, Berlyno filharmonijos orkestro atlikėjai, Šveicarijos džiazo orkestras, „Camerata Bern“ ir kiti žinomi kolektyvai. Menininkas nestokoja originalių kūrybinių sumanymų: antai jo kūrinys „Abendglühen“ skirtas daugiau nei 1500 varinių pučiamųjų ir solo trimitui, o opusą „Ein Glasperlenspiel“ jis skyrė Šiaurės Vokietijos filharmonijos akordeonų orkestrui ir trimitui solo.
Lygiagrečiai sceninei veiklai M. Stockausenas veda seminarus Vokietijoje, Graikijoje, Italijoje, JAV – apie kūrybišką grojimą trimitu („Kreatives Trompetenspiel“), intuityviąją muziką („Intuitive Music and More“).
Šiam trimito virtuozui ir dideliam vyrų chorui naują kūrinį rašydamas Tomas Kutavičius pastaruosius mėnesius buvo šalia savo tėvo, įžymaus lietuvių kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus, kuris sunkiai sirgo ir praėjusią savaitę išėjo į amžinybę. „Rašant naują kūrinį lydėjo išgyvenimai, susiję būtent su tėveliu, todėl šis sunkus laikas lėmė ir kūrinio inspiracijas, mintis, meninius sprendimus, kurie matyt nukreipė mane link archaiško skambesio ir tėveliui artimos spalvinės šviesos“, – sako Tomas. Festivalio „Gaida“ atidarymo koncerte taip pat skambėjo pasaulio koncertų sales užkariavę Arvo Pärto, Justės Janulytės, Jameso MacMillano, Santos Ratnieces ir Giovanni Bonato kūriniai, kuriuos atliko „Grammy“ laureatas Estijos nacionalinis vyrų choras – profesionalus Estijos filharmonijos kolektyvas iš Talino. Choras įkurtas 1944 metais G. Ernesakso iniciatyva. Primą kartą Lietuvoje kolektyvas koncertavo 1946 metais. Choro repertuare – apie 1000 kūrinių nuo Renesanso muzikos iki XXI a. kompozitorių. Nuo 2011 m. choro meno vadovas ir vyr. dirigentas – Mikk Üleoja.