Dr. LINA DUMBLIAUSKAITĖ JUKONIENĖ
Džiaugėsi širdis jaunystės užtvindytu senuoju Vilniumi. Susibūrė laisvi laisvos Lietuvos vaikai į Moksleivių dainų šventę. Šimtametis Vilnius pražydo tyru džiaugsmu pulsuojančia jaunyste. Po dešimties metų pertraukos vėl suskambėjo jaunimo daina, sukosi ratu šokis. Suskirstyta pagal žanrus, Dainų šventė išsidėstė į keturis vakarus : liepos 3 – 6 dienomis.
Šventės pradžia – PRISISTATYMO koncertas Katedros aikštėje. Tarsi vizitinė kortelė šventiškai nusiteikusiai publikai pristatė būsimųjų koncertų anonsą – užuomina į gyvąją tautos ir valstybės istoriją.
ANSAMBLIŲ VAKARAS Kalnų parke nukėlė žiūrovus į istorinę senąją Lietuvą, laiko ratu prisimenat visus metų laikus su žmonių darbais, džiaugsmais ir rūpesčiais. Šį puikų koncertą stebėjo mylinčios ir rūpestingos mūsų valdovų akys iš M.K Čiurlionio Karalių pasakos. Istorinė atmintis, kaip motina apglėbusi savo vaikus, sutelkė į vienį praeitį dabartį. Svajonę pavertė realybe. Kolektyvų vadovų išmonė ir vaikučių nuoširdžios pastangos rado atgarsį publikos širdyje, nors koncertas užtruko iki vėlumos. LIETUVOS VAIKAI atlaikė visus išbandymus – ir karštį, ir lietų. Bet kokia tai buvo gyvoji istorijos pamoka! Kolektyvų vadovams, vaikams ir publikai. Išgyvenama čia ir dabar.
ŠOKIŲ VAKARAS taip pat sklandžiai „įsipaišė“ į bendrą visos Šventės paveikslą. Juk mūsų senoliai ne tik dainavo, bet ir šoko. Kiek būta visokių švenčių mūsų bočių gyvenime, ne tik kasdienybėje… Negali nesijaudinti matydamas, kaip patys mažiausieji „spirgučiai“ aprengti tautiniais drabužėliais iš visų jėgų stengėsi neatsilikti nuo vyresniųjų draugų, dėliodami žingsnelius į muzikos taktą. Šokių vakaro organizatorių bei kolektyvų vadovų išradingumas, išmintis ir fantazija verti didžiausios padėkos. Kiek daug galima pasakyti per tautinį šokį…
Negalima pamiršti ir akordeonistų koncerto šv. Jonų bažnyčioje. Darnus akordeonų orkestras, diriguojamas jų mokytojų, taip pat įsijungė į Dainų šventės programą, nors kiekybe ir buvo kuklesnis. Įdomi ir turininga akordeonų orkestro programa paįvairino Moksleivių dainų šventės programą, tuo pasakydami, kad mūsų vaikai ne tik dainuoja ir šoka. Buvo prisiminta, jog mūsų senoliai mėgo ir „grajyti“, neretai pačių pasidirbdintais muzikos instrumentais.
Po atskirų žanrų pasirodymų tradiciškai Šventę apvainikuoja DAINŲ DIENA. Tai tarsi visos didelės Šventės apibendrinimas. Čia ir svarbiausias akcentas – visuotinis TAUTOS GIESMĖS – himno giedojimas. Tad daugiausia dėmesio susilaukia būtent Dainų diena. Be jokių išlygų galima pasakyti – nudžiugino Dainų dienos koncertas. Gerai apgalvota koncerto programa, į repertuarą įtraukiant mūsų chorinės muzikos klasikus, kurie puikiai derėjo su nūdienos autorių kūriniais. Dainų dienos koncertas buvo istorinis? Taip. Koncertas buvo patriotinis? Taip. Koncertas atliepė nūdieną? Taip. Koncertas buvo lietuviškas? Taip. Puikus Dainų dienos koncertas prasmingai sujungė praeitį ir dabartį. Chorai skambėjo stebėtinai darniai, turint galvoje tokią didelė masę dainininkų, kuriuos ne taip lengva suvaldyti. Štai ką reiškia JAUNYSTĖ! O patys mažiausieji skambėjo tarsi angeliukų choras. Ar galėjo nejaudinti toks tyras nekaltų mažutėlių giedojimas… Kad Dainų dienos koncertas buvo puikus visomis prasmėmis yra didelis meno vadovo Vytauto Miškinio ir jo komandos nuopelnas. Kai repertuaras ir koncerto programa yra ne išgalvota, o kuriama širdimi, matome ir rezultatą. Nebuvo nereikalingų „pagardų“ ir pigaus linksminimo. Bet buvo linksma ir gražu. Dainų dienos meno vadovas Vytautas Miškinis patyręs choro vadovas ir talentingas dirigentas nenuėjo lengviausiu keliu. Sukūrė turiningą, kupiną meninės prasmės koncertą. Tai geras pavyzdys būsimųjų dainų švenčių rengėjams. Pagaliau buvo atsispirta pagundai prisiminti „laimingą vaikystę“ iš ne taip tolimos praeities.
Atskirai reikia padėkoti „čiurlioniukų“ simfoniniam orkestrui vadovaujamam Martyno Staškaus. Orkestro muzikantai didvyriškai atlaikė visą koncertą, palydėdami jungtinio choro atliekamus kūrinius. O juk Dainų dienos koncertas vyko be pertraukos…
Nuaidėjo paskutiniai Moksleivių dainų šventės akordai, nešdami į Kosmosą žinią, kokia yra NUOSTABI LIETUVA. Šią Šventę ilgai prisiminsime. Moksleivių dainų šventė menine įtaiga ir sklandžia organizacija pranoko ligšiolines dainų šventes. Tai buvo pati tikriausia patriotizmo edukacija tiek vaikams, tiek visuomenei. Lietuva turėtų rasti būdų ir formų išreiškiant padėką Dainų šventės organizatoriams, dirigentams ir kolektyvų vadovams. Neskaičiuodami darbo valandų kolektyvų vadovai su savo auklėtiniais sukūrė neįkainojamą dovaną Lietuvai. Pamačius tokį jaunimą, pradedi tikėti šviesia Lietuvos ateitimi. Nepaisant politikų pastangų…
Keletas minčių pamąstymui. Lietuvoje beveik kasmet vyksta įvairios dainų šventės įvairiomis progomis: regionuose, miestuose, miesteliuose. Paminimos žymios datos, žymūs žmonės ir pan. Tokios lokalios šventės yra puiki atsvara šalį užliejančiam „popsiniam“ šlamštui, įvairaus plauko „chorų karams“ ir panašiam „menui“. Kai į viešumą skverbiasi vienas už kitą „genialesni“ atlikėjai, juos gali nurungti tik rimtam meniniam darbui atsidavusi visuomenės dalis. Ką ir įrodė Moksleivių dainų šventė. Ir dar. Puikus Dainų dienos koncertas pabaigoje buvo „pagardintas“ reperio pasirodymu. Nežinau… Šventės organizatoriams geriau žinoti, kas pavyko, kas nelabai… Ar prasminga amžiną muziką gretinti su gretai praeinančia mada?..
Tegieda BALTAS PAUKŠTIS Lietuvos jaunystės balsu:
GYVUOK MŪS TĖVYNE, TU MŪSŲ GARBĖĖĖĖĖĖĖĖĖĖ!!!
Gal Menas iš tikro gali išgelbėti pasaulį?..