“Šį sekmadienį (06.20) Kretingos bažnyčioje vyko šeštasis Lietuvos Aloyzų sambūris-festivalis “Aloyzai Lietuvoje-Lietuvai”. Dėl žinomų priežasčių renginys praėjusias metais neįvyko, ilgai nežinojau kaip bus ir šiais metais, bet paskutiniu metu apsisprendžiau ir bandau viską atstatyti į savo vėžes. Norėtųsi, kad tradicija tęstųsi…”, – rašo Kretingos chorų vadovas, pedagogas, kompozitorius ir visuomenės veikėjas Aloyzas Žilys.
Paprašėme papasakoti daugiau apie šią Aloyzų ir kartu chorų šventę.
Aloyzas Žilys: “Domėdamasis savo vardo ištakomis, radau įdomią pasiaukojančio žmonėms šv. Aloyzo, jaunimo globėjo, biografiją ir nutariau parašyti savo Patronui Mišias. Tuo metu dar vadovavau Kretingos Sumos chorui, tad buvo puiki galimybė išnaudoti šią “laboratoriją”. Džiaugiausi, kad chorui, ir ne tik, kūrinys patiko: patogus, skambus, iškilmingas, šviesus – sakė dainininkai ir klausytojai… Malonu ir tai, kad kūrinys jau skamba gana plačiai: Marijampolėje, Vilkaviškyje, Kaune, Klaipėdoje, Vilniuje ir kitur. Aloyzas – retokas vardas, tad pabandžiau visokiausiais kanalais pabandyti surasti kuo daugiau bendravardžių. Šiuo metu mano sąrašuose – jau 64! Įvairiausių profesijų, pasiekimų, amžiaus. Nors labiausiai dominuoja vyresnio amžiaus vyrai, radau ir 3 moteris: vienuolę Aloyzą Kaune, Aloyzą Rimkienę Alytuje, mokslininkę-genetikę Aloyzą Lukšienę Vilniuje. Radau ir 3 kunigus… Tada nusprendžiau juos pakviesti į Kretingą. Pagrindinis tikslas buvo surinkti informaciją apie minėto šventojo pagerbimą Lietuvoje. Taip pat sutikau puikių pasiekimų ir pripažinimo susilaukusių bendravardžių: įstaigų vadovų, dailininkų, savivaldybės darbuotojų, tautodailininkų, įdomia, visuomeniška ir prasminga veikla užsiimančių žmonių… Tad 2015 06 21 (birželio 21 d. šv. Aloyzas buvo išpranašavęs savo mirties dieną, o mirė 23-ejų metų užsikrėtęs maru, slaugydamas maru sergančiu ligonius) nutariau surengti chorų festivalį, skirtą šv. Aloyzui Kretingoje. Kretingoje nuo prieškario rengiami šv. Antano atlaidai-miesto šventė, vėliau Joninės ir kiti miesto renginiai. Tad patekome į patį kultūrinio gyvenimo sūkurį! Visa tai suteikia miestui gyvybės, gražaus ir prasmingo šurmulio.”