Trečiadienį Kultūros ministerijoje paskelbti 2021 metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai.
Pasak kultūros ministro Simono Kairio, ši diena kasmet yra vienas laukiamiausių kultūros įvykių Lietuvoje. „Mums visiems linkiu išgirsti ne tik laureatų pavardes, bet ir formuluotes, už ką skiriamos premijos. Pasinaudokime tomis formuluotėmis kaip žemėlapiais ir leiskimės į ilgą pažintinę kelionę po laureatų kūrybą. Tai tikriausiai ir bus pats geriausias ir prasmingiausias būdas juos pasveikinti“, – sakė kultūros ministras, kartu dėkodamas Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijai už sklandų darbą, už tai, kad atsakingai ir kompetentingai tęsia savo misiją.
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos pirmininkas, kino režisierius Audrius Stonys paskelbė 2021 metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatus.
Aktorius Vidas Petkevičius premiją pelnė už įtaigius vaidmenis teatre ir kine, menotyrininkė Agnė Narušytė – už vertybišką šiuolaikinės kultūros refleksiją, choro dirigentas, kompozitorius Vytautas Miškinis – už chorinės kultūros turtinimą ir sklaidą, fotomenininkas Remigijus Treigys – už laiko ženklų poetiką fotografijoje, tarpdisciplininio meno kūrėjas Dainius Liškevičius – už kultūrinių stereotipų kritiką šiuolaikinio meno formomis, etnomuzikologė Daiva Vyčinienė – už folkloristikos aktualizavimą.
A. Stonys padėkojo komisijos nariams už nelengvą darbą išrenkant laureatus. Komisijos nariai – architektas Audrius Ambrasas, aktorius Vladas Bagdonas, filosofas Jonas Dagys, kompozitorius Giedrius Kuprevičius, muzikologė Jūratė Katinaitė, rašytoja Danutė Kalinauskaitė, vizualaus meno kūrėjas Artūras Raila, teatrologė Ramunė Marcinkevičiūtė, literatūrologė Jūratė Sprindytė, menotyrininkė Jūratė Tutlytė.
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija šiemet vertino daugiau kaip 30 visuomenės pasiūlytų kandidatų veiklą kultūros ir meno srityje ir iš šio sąrašo iš pradžių atrinko dvylika pretendentų gauti premijas.
Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius 7 metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.
Kasmet skiriamos premijos yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio. Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatų diplomai ir ženklai įteikiami Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga.
Sveikiname LCHS Tarybos narį, buvusį ilgametį LCHS prezidentą, kompozitorių ir dirigentą prof. Vytautą Miškinį pelnius nacionalinę kultūros ir meno premiją už chorinės kultūros turtinimą ir sklaidą.
MIŠKINIS VYTAUTAS (g. 1954 06 05, Vilniuje), chorvedys, muzikos pedagogas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Choro dirigavimo katedros profesorius, kompozitorius, „Ąžuoliuko“ choro meno vadovas, dirigentas.
Išsilavinimas. 1971–1976 studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija).
Darbinė veikla. 1971–1975 – „Ąžuoliuko“ choro chormeisteris, 1975–1979 – Kauno valst. choro
dirigentas, 1979–1985 – Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos m-klos dir., nuo 1979 – „Ąžuoliuko“ choro meno
vad., nuo 1985 – LVK (dab. LMTA) dėst., 1992–1996 – vok. ans. „Museum musicum“ dirigentas, nuo
2000 – festivalių „Lietuvos berniukai prieš smurtą ir narkomaniją” vad., 1996 – 2016 – Lietuvos chorų
sąjungos prezidentas.
Faktai. Kuria chorinę muziką bei ją propaguoja, vysto koncertinę veiklą su chorais, orkestrais, dėsto
LMTA. Parašė per 800 muzikos kūrinių. Iš naujausiųjų – kantata „Taip man tėvynė kalbėjo“, pasija pagal
šv. Joną, „Pastoral Mass“. Svarbesnieji: miuziklas vaikams „Pasaka apie švelnukus“, 20 mišių įv. chorų
sudėtims, kantatos: „Creator alme siderum“, „Light Mass“. Daugiau nei 60 straipsnių ir publikacijų
Lietuvos bei užsienio dienraščiuose vaikų muzikinio auklėjimo bei kt. muzikos temomis autorius, 11
natų rinkinių chorams sudarytojas. Pastarieji leidžiami Vokietijos, Prancūzijos, JAV, Italijos, Slovėnijos,
Japonijos, Ispanijos, Latvijos, Rusijos, Šveicarijos, Austrijos leidyklose. Kūriniai įrašyti į kompaktines plokšteles, garso
kasetes, daug kartų premijuoti įv. konkursuose Lietuvoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Slovėnijoje, atliekami
mūsų šalies ir užsienio chorų. Yra tarptaut. konkursų Varnoje (Bulgarija, 1981), Nantes (Didysis
prizas, Prancūzija, 1989), Goricijoje (Italija, 1991), Marktoberdorfe (1992), Tampere (Suomija, 1992),
Mainhausene (Vokietija, 1993), Tolosoje (Ispanija, 1995), Maribore (Slovėnija, 2000), „Cantate Domino“
Kaune (2016) laureatas ir prizinių vietų laimėtojas. Su vokaliniu ansambliu „Museum musicum“
Goricijoje užėmė II v. (Italija, 1991), Tamperėje (Suomija, 1992) pelnė I v. ir spec. premiją, Mainhausene
(Vokietija) – I, II v. (1993) ir Didįjį prizą ( 2003). Resp. dainų švenčių (1980, 1985, 1988, 1990, 1994,
1998, 2003, 2007) vyr. dirigentas, Lietuvos mažosios moksleivių dainų šventės (1993), Lietuvos
moksleivių dainų šventės (1997), Lietuvos visuotinių dainų švenčių (2007, 2009, 2014) meno vadovas.
Respublikinių, Baltijos šalių sąskrydžių ir moksleivių švenčių (1983, 1984, 1986–1988, 1991) vyr.
dirigentas. Dirbo su užsienio chorais Slovėnijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Rusijoje, Singapūre,
Filipinuose, Kinijoje, Italijoje, Čekijoje, Estijoje, Latvijoje, Pietų Afrikoje, Taivanyje, Hong Konge,
Japonijoje ir kt. Skaitė pranešimus daugelyje tarptaut. konferencijų bei simpoziumų. Dalyvavo vertinimo
komisijų darbe tarptaut. chorų bei kompozitorių konkursuose Vokietijoje, Latvijoje, Slovėnijoje, Italijoje,
Ispanijoje, Prancūzijoje, Anglijoje, Lenkijoje, Estijoje, Šveicarijoje, Filipinuose, Lietuvoje ir kt. Chorų
olimpiadų: I – Lince (Austrija, 2000), II – Busane (P.Korėja, 2002), III – Bremene (Vokietija, 2004), IV –
Siamene (Kinija, 2006), V – Grace (Austrija, 2008), VI – Shaoxinge (Kinija, 2010), VII – Cincinatyje
(JAV, 2012),VIII – Rygoje (Latvija, 2014), IX – Sočyje (Rusija, 2016) arbitras. Vedė meistriškumo kursus
Ispanijoje, Slovėnijoje, Prancūzijoje, Filipinuose, Singapūre, Kazachstane, Rusijoje, Latvijoje, Danijoje,
Vokietijoje, Italijoje, Hong Konge, Taivanyje, Pietų Korėjoje, Pietų Afrikoje, Lenkijoje, Austrijoje ir kt. Kai
kurie jo kūrinių kaip privalomi įtraukti į įv. šalyse rengiamų tarptaut. chorų konkursų programas.
Lietuvos chorų, kompozitorių, muzikų sąjungų narys. Tarptaut. chorų federacijos „Europa Cantat“
muzikos konsultantas (2000 – 2010), Tarptaut. chorinės muzikos federacijos (IFCM) Muzikos jaunimui
komisijos narys, Pasaulio chorų tarybos narys (nuo 2000), ACDA (JAV chorų direktorių asociacija) Garbės narys
(nuo 2002), Jaunimo chorų federacijos prie Europarlamento t-bos narys, Vuhano filharmonijos choro
(Kinija) Garbės meno vadovas, JCDA (Japonijos chorų asociacijos) prezidiumo Garbės narys.
Apdovanojimai. Lietuvos nusipelnęs artistas (1986). Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko
kryžiaus kavalierius (2005). Apdovanotas Žygimanto Augusto medaliu (2007). Nominuotas LATGA-A „Metų autoriaus“
titului nominacijoje „Dažniausiai užsienyje atliekamų kūrinių autorius“ (2002), už nuopelnus lietuviškai muzikai –
„Radiocentro“ apdovanojimuose (2005), Lietuvos šviesuolio vardui – LRT organizuotuose rinkimuose (2006). LATGA-A
išrinktas „Metų autoriumi“ (2007). LR Vyriausybės kultūros ir meno premijos (2010) laureatas. Apdovanotas LR
Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ (2014) bei Lietuvos nevyriausybinių organizacijų
medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ (2014). Jo vadovaujamas „Ąžuoliuko“ choras dukart nominuotas „Aukso
paukštės“ nominacijose: „Tarptautinio spindesio žvaigždė“ (2003) ir „Ryškiausia Lietuvos žvaigždė“ (2005), bei
dienraščio „Respublika“ rinkimuose – Nacionaline vertybe (2010).
Laisvalaikis. Medžio darbai, žūklė, žemės ūkio darbai.