Lietuvos chorų sąjunga praėjusių metų birželį paskelbė kvietimą chorų dirigentams dalyvauti europinėje „Erasmus+“ programoje. Šis projektas suteikia galimybę chorų vadovams stebėti kitų Europos chorų repeticijas, bendrauti su kolegomis, keistis darbo metodikos patirtimi, gilintis į choro vokalo formavimo principus bei atrasti naują, įdomų repertuarą. Taip pat tai puiki proga užmegzti ryšius ir aptarti ateities bendradarbiavimo galimybes.
Pagal šią programą net 10 Lietuvos chorų vadovų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Varėnos, Raseinių ir Kaišiadorių užsiregistravo vykti į svečias šalis. Paskutinė „Erasmus+“ kelionė vyko vasario 17–23 dienomis, jos metu Valstybinio ansamblio „Lietuva“ vyr. dirigentas ir orkestro vadovas Egidijus Kaveckas (nuotr.) lankėsi Varšuvoje, Lenkijoje.
Egidijus Kaveckas – talentingas dirigentas, savo kūrybine energija ir profesionalumu praturtinantis šalies chorinę kultūrą. Jo muzikinis kelias glaudžiai susijęs su prestižiniais chorais ir ansambliais: dainavo bei dirbo chormeisteriu Vilniaus miesto savivaldybės chore „Jauna muzika“, įkūrė ansamblį „Balsai“ ir pelnė ne vieną svarų apdovanojimą. Taip pat yra vadovavęs Šiaulių valstybiniam kameriniam chorui „Polifonija“ ir chorui „Bel Canto“. Tobulindamasis pas garsius Europos dirigentus, E. Kaveckas nuolat siekia naujų kūrybinių aukštumų, o išskirtinis dėmesys chorinei muzikai ir gebėjimas įkvėpti kolektyvus daro jį vienu ryškiausių šiandienos Lietuvos dirigentų.
Muzikologė Lukrecija Stonkutė domėjosi dirigento kelionės įspūdžiais ir įgyta patirtimi.
Kaip vertinate šią „Erasmus+“ mainų programą chorų vadovams? Kuo ji buvo naudinga Jūsų profesiniam tobulėjimui?
Manau tai nuostabus projektas ir neeilinis šansas leisti sau, su „Erasmus+“ mainų programos fondo pagalba, skirti laiko „atsinaujinimui“, bendravimui, patirties dalinimuisi. Būdami savo kasdienėje rutinoje, savaime tampame vienodi, tad toks „ištrūkimas“ – tarsi naujo kvėpavimo įgavimas.
Kokius Lenkijos chorus stebėjote? Kuo jų darbo metodai Jus nustebino ar įkvėpė?
Būdamas Varšuvoje, viešėjau pas kolegą prof. hab. dr. Darių Zimnicką ir lankiausi jo vadovaujamų chorų repeticijose. Šiuo metu D. Zimnickas vadovauja Varšuvos politechnikos akademiniam chorui, Šv. Jono Krikštytojo arkikatedros bazilikos chorui, Technologijos universiteto kameriniam chorui „Tibi Domine“ ir Frederiko Šopeno muzikos universiteto mišriam chorui. Kalbant apie Varšuvos politechnikos chorus, kurių Darius yra sukūręs tris, džiugina ne tik didelis dainininkų skaičius, bet ir puikus vyrų bei moterų balsų balansas. Darius yra sukūręs sistemą, kuri leidžia rudeninės chorų atrankos metu atėjusius studentus paskirstyti į visus tris chorus pagal jų pajėgumus.
Kuo Lenkijos chorinė tradicija skiriasi nuo Lietuvos? Galbūt pastebėjote unikalių dirigavimo, vokalo lavinimo ar repertuaro formavimo bruožų?
Darius daug dėmesio skiria choro įsidainavimams. Nors niekada nemėgau šios dalies, kolegos pavyzdys mane tikrai įkvėpė. Iš esmės principai išlieka tie patys, todėl jokių ryškių chorinių tradicijų skirtumų neįžvelgiu. Apskritai manau, kad muzika yra pasaulinė kalba, todėl svarbiausia – koks vadovas ir kokio lygio menininkas vadovauja kolektyvui – būtent tai suteikia jam unikalumo.
Kokius naujus kūrinius ar aranžuotes parsivežėte iš šios kelionės? Ar svarstote juos įtraukti į savo vadovaujamo choro repertuarą?
Atsakydamas į šį klausimą, pirmiausia norėčiau paminėti ir pasidžiaugti, kad Darius Lenkijoje yra tikras lietuvių muzikos ambasadorius. Šių metų programose, minint Mikalojaus Konstantino Čiurlionio jubiliejinius, 150-uosius gimimo metus, jo vadovaujami chorai atlieka mūsų mylimo kompozitoriaus kūrinius – „Sanctus“, „De profundis“, taip pat Algirdo Martinaičio „Žemaičių plentas“. Likau sužavėtas vadovo požiūriu ir repertuaro formavimo braižu.
Kalbant apie lenkų muziką – kūrinių neparsivežiau, tačiau turėjau progą išgirsti ne tik gerai žinomų kompozitorių, tokių kaip Romuald Twardowski, Pawel Łukaszewski ar Krzysztof Penderecki, bet ir naujų pavardžių: Jakub Szafrański, Marek Raczyński, Andrzej Bielerzewski, Michał Ziółkowski, Józef Świder, Jan Krutul, Krzysztof Baculewski, Mikołaj Zieleński. Pasirodo, kad ir pats Darius yra talentingas aranžuotojas bei kompozitorius. Na, o ieškantiems naujų kūrinių rekomenduoju pasidomėti mano paminėtų kompozitorių kūryba.
Kaip atrodė Jūsų dienotvarkė Varšuvoje? Kokių kultūrinių ar profesinių veiklų turėjote be chorinių užsiėmimų?
Būdamas Varšuvoje, lankiausi Šopeno universitete dirigavimo užsiėmimuose, choro metodikos pamokose, stebėjau universiteto simfoninio orkestro sesijos repeticijas. Taip pat lankiausi įspūdinguose Varšuvos nacionaliniame, F. Šopeno muziejuose ir nacionalinėje filharmonijoje. Tai buvo turiningas laikas.
Kokią patirtį ar idėjas labiausiai norėtumėte perduoti Lietuvos chorvedžiams ir choristams?
Savo kolegoms Lietuvoje linkiu nebijoti pasinaudoti šio projekto galimybėmis!
Parengė Lukrecija Stonkutė