Lietuvos chorvedžiai Osle: profesiniai atradimai, muzikiniai dialogai ir įkvėpimas išŠiaurės

Birželio 10–14 dienomis trys Lietuvos chorvedžiai – Plungės kamerinio choro vadovas Alfonsas Vildžiūnas, Mažeikių kultūros centro mišraus choro „Draugystė“ vadovas Ričardas Grušas bei Vilniaus mišraus choro „Dobilas“ vadovas Ignas Garla viešėjo Norvegijos sostinėje Osle ir Fredrikstade. Ši kelionė įvyko pagal „Erasmus+“ chorų vadovų mainų programą, kurią koordinuoja Lietuvos chorų sąjunga. Programos tikslas – skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, profesinį augimą bei kultūrinę mainų patirtį tarp Lietuvos ir kitų šalių chorvedžių. Chorvedžių kelione domėjosi muzikologė Lukrecija Stonkutė.

„Erasmus+“ patirtis: pažinimas, refleksija ir įkvėpimas

„Nors tai nebuvo mano pirmasis „Erasmus+“ vizitas, šis kartas buvo ypač turiningas ir profesiškai naudingas,“ – sako Ignas Garla. – „Dėka Violinos Medonytės pagalbos turėjome išskirtinę galimybę stebėti įvairių chorų repeticijas, klausytis koncertų, dalyvauti gyvuose procesuose. Kasdien vyko po vieną ar dvi repeticijas, tad galėjome patirti labai platų spektrą.“

Ričardas Grušas pažymi, kad ši programa yra svarbi Lietuvos chorų bendruomenei: „Kasmet, net 30 chorvedžių iš skirtingų Lietuvos regionų gali dalyvauti tokiose stažuotėse. Tai neįkainojama galimybė pažinti kitų šalių chorines tradicijas, stebėti įvairius darbo metodus, išgirsti atliekamą repertuarą, o svarbiausia – užmegzti bendravimą, parodyti ir Lietuvos chorinės kultūros lygį.“ Pasak Alfonso Vildžiūno: „Tai labai gera programa. Puikus būdas praplėsti akiratį, o tai visada padeda tobulėti.“

Norvegijos chorinė panorama: profesionalumas, bendrystė ir stilistinė įvairovė

Vizito metu chorvedžiai lankėsi įvairių kolektyvų repeticijose: Oslo kamerinio choro „Majorstuen Kammerkor“ (vad. Øystein Fevang); Oslo samių bendruomenės choro „Juoigansiida“ (vad. Kaare Nielsen); Oslo katedros choro „Oslo Domkor“ (vad. Vivianne Sydnes); Fredrikstado choro „Risikoret“ (vad. Valeriya Shchapila); Oslo filharmonijos choro (vad. Øystein Fevang). Ignas Garla taip pat turėjo individualius susitikimus su Oslo universiteto choro vadovu Gjermundu Bjørklundu bei chorvede iš Ukrainos Larisa Smaga, šiuo metu vadovaujančia ukrainiečių vaikų chorui Osle.

Dirigavimo skirtumai ir metodiniai atradimai

Visi trys chorvedžiai pastebėjo, kad Norvegijos chorai itin daug dėmesio skiria įsidainavimui. Alfonsas Vildžiūnas atkreipė dėmesį į fizinių judesių integravimą: „Visi chorai naudoja įsidainavimo pratimus su fiziniais judesiais ar jų elementais. Tai iš tiesų gali būti naudojama ir mūsuose.“ Ignui Garlai įsiminė metodas, taikytas Oslo filharmonijos ir katedros choruose: „Jie įsidainavimui naudojo liaudies dainos melodiją, kurią choristai dainavo unisonu, įvairiose tonacijose. Skambėjo labai natūraliai. Pats pradėjau ieškoti lietuviškų dainų, kurios galėtų atlikti panašią funkciją.“ Repeticijose beveik visur dainuota a cappella, instrumentas naudojamas tik tono padavimui. Repeticijos trunka nuo 18:30 iki 21:30 ar net 22:00, su viena pertrauka.

Ričardas Grušas pabrėžė ne tik profesinius, bet ir žmogiškus aspektus: „Maloniai stebino nuoširdi bendravimo atmosfera, pagarba tarp dirigento ir choristų. Vadovai dažnai neturi chormeisterių, dirba vieni, bet labai profesionaliai. Repeticijų struktūra panaši į mūsų: įžanga, bendras balso apšildymas, darbas su probleminėmis vietomis, kūrinio atlikimas ir grįžimas prie nesuskambėjusių fragmentų.“

Vokalinė raiška ir chorinio skambesio įvairovė

Chorų vokalinė raiška pasirodė itin įvairi. Kaip sako Ignas Garla, „samių choras „Juoigansiida“ dainuoja archajiškai, artimai gerkliniam vokalui – tai technika, būdinga jų tradicijai. Fredrikstado choras naudoja lengvą, pop muzikai artimą balsą, o Oslo filharmonijos choras remiasi mums įprasta klasikine technika. Įdomu tai, kad net pop stiliaus chorai gali greitai pereiti prie akademinio dainavimo. Taip nutiko, kai Fredrikstado choras repetavo Čiurlionio kūrinį.“

Alfonsas Vildžiūnas pažymėjo, kad „balso formavimas Norvegijoje paremtas kalbine intonacija, vokalinė technika priklauso nuo choristų patirties.“ Ričardą Grušą ypač sudomino balsų sustatymas: „Pavyzdžiui, Oslo kameriniame chore choristai stovi poromis: du sopranai, du bosai, du altai, du tenorai. Arba išdėstomi kryžmai. Tokios kombinacijos keičia tembrinį skambesį, sukuria didesnę atsakomybę kiekvienam choristui. Dirigento gebėjimas balsu parodyti tembrą, ritmą – tai didelis privalumas.“

Kūrinio analizė ir chorų repertuaras

Kadangi dauguma kolektyvų ruošėsi koncertams, išsami kūrinių analizė dažnai buvo atlikta anksčiau. Tačiau Ignas Garla išskyrė Oslo katedros choro repeticiją su kompozitore Joanna Bailie, kurios kūrinys „City Lines“ buvo repetuojamas pirmą kartą. Jame choristai naudojo kamertonus, nes kūrinys reikalavo tikslios intonacijos ir laipsniškai slenkančių akordų atlikimo. Repeticijoje dalyvavo ne tik kompozitorė, bet ir DJ bei choreografė – tai įrodymas, kaip šiuolaikinis choras gali būti interdisciplininis kūrybinis vienetas.

Ričardas Grušas atkreipė dėmesį į repertuarą: „Net mėgėjų chorai dainuoja gana sudėtingus kūrinius – dažnai tai norvegų liaudies dainų aranžuotės, originalūs kūriniai, džiazo elementai. Katedros choras repetavo labai rimtą programą, dirigento ir koncertmeisterio bendradarbiavimas paliko stiprų įspūdį.“

Bendravimas, kultūra ir profesinis tęstinumas

Be muzikinės patirties, chorvedžiai lankėsi Oslo nacionaliniame operos ir baleto teatre, filharmonijoje, Oslo katedroje, XVII a. pilyje, Karaliaus rūmuose, Muncho ir Framo muziejuose, olimpiniame slidinėjimo ir slalomo centre, gėrėjosi Norvegijos gamta ir susipažino su šalies istorija bei aktualijomis. „Žingsniamatis rodė, jog kasdien nueidavome apie 20 tūkstančių žingsnių“ – teigė I. Garla. Ričardas Grušas pastebėjo: „Dauguma chorų atlieka socialinę funkciją – jie ne tik dainuoja, bet ir kuria bendruomenę. Tai labai svarbu. Reikia mokytis ne tik techninių dalykų, bet ir gebėjimo sukurti nuoširdžią, kūrybingą atmosferą.“

Norvegijoje patirti įspūdžiai – tai ne tik trumpalaikis vizitas, bet ir ilgalaikis impulsas profesiniam tobulėjimui. Tai galimybė į savo darbus pažvelgti naujai, įvertinti, pasisemti idėjų ir išsinešti įkvėpimą. Kaip reziumuoja Alfonsas Vildžiūnas: „Kuo daugiau pamatai, tuo plačiau matai.“

Parengė muzikologė Lukrecija Stonkutė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *