Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro sezono pristatymo spaudos konferencijoje pranešta, kad teatro vadovų komanda pasipildė naujais nariais: darbą pradėjo Operos meno vadovas Martynas Stakionis (nuotr.) bei Vaikų ir jaunimo programų meno vadovė Raimonda Skabeikaitė.
„Turiu tokią misiją – talentingus lietuvių menininkus, savo darbais garsinančius mūsų šalį už jos ribų, stengtis sugrąžinti dirbti į Lietuvą. Pirmoji dar sausį dirbti baleto meno vadove į mūsų teatrą atvyko Jurgita Dronina. Dabar ateina dirigentė, kompozitorė ir muzikos edukatorė Raimonda Skabeikaitė, kuri užims naują Vaikų ir jaunimo programų meno vadovės poziciją, o taip pat – dirigentas Martynas Stakionis, užimsiantis jau dvejus metus teatre laisvą Operos meno vadovo kėdę. Manau, šio jauno, energingo, bet tarptautinės patirties jau sukaupusio žmogaus atėjimas į labai atsakingas pareigas leis teatrui judėti aukščiausios meninės kokybės link“, – sako LNOBT generalinė direktorė.
Formuos teatro operos repertuarą
M. Stakionis pastarąjį dešimtmetį praleido gyvendamas Vokietijoje ir Belgijoje: iš pradžių studijavo simfoninį dirigavimą Hamburgo muzikos ir teatro akademijoje, vėliau baigė pianisto-korepetitoriaus magistro studijas Antverpeno karališkojoje konservatorijoje. Dirbo Zalcburgo teatre, Hamburgo kamerinės operos teatre, Vienos muzikiniame teatre ir Šlėzvigo-Holšteino valstybiniame teatre. 2021 m. debiutavo LNOBT kaip vienaveiksmių baletų „Pragiedrėjusi naktis“ ir „Šventasis pavasaris“ dirigentas, pernai čia dirigavo operą „Hofmano istorijos“.
„Galimybę realizuoti savo idėjas Vilniuje priimu kaip didžiulį savo ligšiolinės muzikinės veiklos įvertinimą. Džiaugiuosi galėdamas sugrįžti ir visą savo laiką nuo šiol skirti Lietuvos teatrui. Mano misija – garantuoti meninę ir muzikinę teatro rodomų spektaklių kokybę, plėsti jame pristatomą operinį repertuarą“, – teigia M. Stakionis.
Naujasis Operos meno vadovas pasidžiaugė ir tuo, kad prasidėjusiame sezone išvysime intriguojančių debiutų: Gabrielė Bukinė pirmą kartą atliks Čio-Čio-san partiją Giacomo Puccini operoje „Madam Baterflai“, o Kostas Smoriginas pirmą kartą LNOBT scenoje įkūnys Don Žuaną Wolfgango A. Mozarto operoje „Don Žuanas“.
Po sezoną atidariusių Amilcare‘s Ponchielli „Lietuvių“, kita operos premjera teatre numatyta kovo mėnesį – tai bus Benjamino Britteno „Vasarvidžio nakties sapnas“. Operą režisuos pripažintas Williamo Shakespeare‘o kūrybos žinovas Gintaras Varnas, kostiumus kurs Juozas Statkevičius, o kaip scenografas pirmą kartą LNOBT pastatyme pasirodys užsienio teatruose sėkmingai besidarbuojantis Vytautas Narbutas. Premjeros muzikos vadovu taps pats M. Stakionis, kuris šiame sezone LNOBT diriguos ir „Madam Baterflai“, „Karmen“, G. Puccini operų Triptiko spektaklius.
„Keista, tačiau kompozitoriaus B. Britteno operos Lietuvoje iki šiol nežinomos ir, išskyrus vaikų auditorijai skirtą „Žaiskime operą!“, LNOBT scenoje niekada ir nestatytos. Dabar premjerai rengiamas „Vasarvidžio nakties sapnas“ pasižymi įdomiu, garsiajai W. Shakespeare‘o pjesei artimu libretu, puikiai perteikiančiu meilės sapnų ir burtų kupinos nakties atmosferą“, – pasakoja režisierius G. Varnas.
Sezono akcentas – Lietuvos baletui
Visgi ypatingas dėmesys šį sezoną LNOBT bus skiriamas šimtmetį pasitinkančiam Lietuvos baletui. Pasak baleto meno vadovės J. Droninos, tai bus išties istorinis sezonas, pristatysiantis net 16 skirtingų baleto programų.
„Išvysime dvi pasaulines baleto premjeras – choreografo Martyno Rimeikio šiuolaikiškai interpretuojamą „Kopeliją“ ir LNOBT publikai jau pažįstamo prancūzų choreografo Manuelio Legris statomą „Pakitą“, kurios stilistika netikėtai primins istorinę dramą. Taip pat išvysime mūsų trupėje statomą Krzysztofo Pastoro vienaveiksmį baletą „Mooving Rooms“ – kūrinį, jau sulaukusį tarptautinio pripažinimo, įvairiose šalyse publiką užburiantį savo energija bei atletiškumu“, – pasakoja J. Dronina.
Lietuvos baleto 100-mečiui bus dedikuotas ir kalėdinis baleto gala koncertas „Akimirkos lengvumas“, kuriame greta LNOBT baleto trupės artistų išvysime kviestines žvaigždes. Įprasminti baleto jubiliejų padės ir kitų Lietuvos trupių Vilniuje pristatomi spektakliai: Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras sostinėje parodys diptiką „Kaktusai+“, kurį sudaro šiuolaikinių choreografų Gajaus Žmavco ir Alexanderio Ekmano vienaveiksmiai kūriniai, o Kauno valstybinis muzikinis teatras atveš Anželikos Cholinos baletą „Dezdemona“. Šventinį pasirodymą LNOBT scenai rengia ir Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus moksleiviai.
Šiuo metu intensyviai statoma „Kopelija“, pasak LNOBT vyriausiojo choreografo M. Rimeikio, išsiskirs naujai sudėliotais klasikinio baleto libreto akcentais ir kompozitoriaus Léo Delibes muzikos adaptacijomis, kurias konkrečiai šiam pastatymui parengė kompozitorius Jievaras Jasinskis. Tuo tarpu scenografiją, kostiumus ir šviesas Lietuvos baleto 100-mečio premjerai kuria nuolatiniai M. Rimeikio kūrybos bendraautoriai Marijus Jacovskis, Elvita Brazdylytė ir Levas Kleinas. „Kopelijos“ muzikos vadovas – teatro vyriausiasis dirigentas Ričardas Šumila.
Grįžta Baltijos teatrų mainai
LNOBT generalinė direktorė L. Vilimienė pasakojo ir apie sugrįšiančius Baltijos šalių operos teatrų spektaklių mainus: jau ateinančių metų balandį Vilniuje išvysime Estijos nacionalinės operos atvežamus spektaklius „Pelėjas ir Melisanda“ bei „Pasaulio pabaigos šviesa“, o LNOBT artistai Taline tuo pat metu pristatys šviežutėles savo premjeras – „Kopeliją“ ir „Vasarvidžio nakties sapną“.
Latvijos nacionalinė opera ir baletas Vilniuje rodys klasikinio baleto „Esmeralda“ pastatymą.
„Siekiame vieni kitiems pirmiausiai pristatyti savo šalies teatro menininkų sukurtus spektaklius. Dar šių metų kovą, susirinkę Vilniuje, visų trijų Baltijos šalių nacionalinių operos teatrų vadovai paskelbėme bendradarbiavimo memorandumą ir sugeneravome daugybę idėjų, kaip galėtume geriau pažinti vieni kitus. Esame trys kaimyninių šalių teatrai, kiekvienas turintis kuo pasigirti, visgi geopolitiškai esame matomi kaip vienas bendras stiprus kultūrinis regionas. Tad bendradarbiaujant tarpusavyje mūsų galia ir mūsų balsas pasaulio teatrų bendruomenėje tik dar labiau sustiprėja“, – pažymi L. Vilimienė.